7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kamilė Pirštelytė

Kamilė Pirštelytė

Pilkos žemės smėlynuose

Kristinos Danilevičienės paroda „Pilka žemė“ Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje

Gamta yra kantri. Gamta yra kerinti. Ji visada kažkur greta, egzistuoja šalia mūsų – nuolat skubančių, bėgančių, bandančių suspėti su didmiesčių tikslais. Protarpiais mes pastebim ją: sparčiu žingsniu kulniuodami pro parką, stabtelėję ant tilto ir užsižiūrėję į sraunią upę, pro pravirus langus girdėdami išskrendančius paukščius. Gamta turi stiprų patyriminį efektą. Ji priverčia sustoti, suklusti, pabudinti smalsumą. Ir šios nuolat šalia mūsų egzistuojančios begalybės poveikis pasijunta net ir neišbaigtoje keramikoje, monumentalaus paveikslo plokštumoje. Tuo įsitikinu apsilankiusi naujoje menininkės Kristinos Danilevičienės parodoje „Pilka žemė“.

Kristina Danilevičienė, „Ledo žemė III“. 2017 m.
Kristina Danilevičienė, „Ledo žemė III“. 2017 m.
Kristina Danilevičienė, „Diskas“. 2014 m.
Kristina Danilevičienė, „Diskas“. 2014 m.
Kristina Danilevičienė, iš ciklo „Pamiršti daiktai“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, iš ciklo „Pamiršti daiktai“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, „Juodas kilimas“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, „Juodas kilimas“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, „Juodas objektas“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, „Juodas objektas“. 2012 m.
Kristina Danilevičienė, „Kelias“. 2014 m.
Kristina Danilevičienė, „Kelias“. 2014 m.
Kristina Danilevičienė,„ Maži upeliai“. 2018 m.
Kristina Danilevičienė,„ Maži upeliai“. 2018 m.
Kristina Danilevičienė, „Tyla“. 2018 m.
Kristina Danilevičienė, „Tyla“. 2018 m.
Kamilė Pirštelytė

Utopinis Monaksijos pasaulis

„Kosmos Theatre“ internetinis spektaklis „Protestas“

Evoliucija paremta taisykle: norint išgyventi, reikia prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Šią taisyklę pandemijos aplinkybėmis, regis, galime priskirti ir teatrui. Kad ir kaip nesinorėtų, kad ir kaip nepatogu lįsti iš įprastų kūrybinių šablonų, vis dėlto esi priverstas rinktis – arba veiki, arba pasitraukti, tikintis, kad pavyks kaip nors išvengti šios užklupusios sisteminės audros pasekmių.

Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Teatro erdvėje instaliuota sąmonė

Pokalbis su Arturu Bumšteinu

Pasikalbėti apie kūrybą su tarpdiscipliniu garso menininku Arturu Bumšteinu susitikome Jaunimo teatre, kuriame pastarąjį pusmetį jis dirba net prie dviejų kūrinių: kaip kompozitorius Krystiano Lupos režisuojamame spektaklyje „Austerlicas“ ir kaip eksperimentinio kūrinio „Kalkwerkas“ pagal Thomo Bernhardo romaną režisierius. Tai atspindi kūrybingą, sunkiai kategorizuojamą Bumšteino asmenybę. Jo darbai veržiasi iš žanrinių rėmų, savitai girdimas ir matomas pasaulis skleidžiasi eksperimentinėmis scenos meno formomis.

Arturas Bumšteinas. N. Kryptsovos nuotr.
Arturas Bumšteinas. N. Kryptsovos nuotr.
Arturas Bumšteinas. K. Pleitos nuotr.
Arturas Bumšteinas. K. Pleitos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Buvimas teatre sukuria muziką

Pokalbis su kompozitoriumi Martynu Bialobžeskiu

Muzika – svarbus teatro elementas. Ji įtraukia žiūrovą, veikia jo emocijas, reikiamu momentu sukelia džiaugsmą, liūdesį, baimę, nerimą ar viltį. Tačiau Lietuvoje kompozitorių kūryba analizuojama rečiau nei kitų teatro menininkų. Su Martynu Bialobžeskiu kalbamės apie tai, kaip atrodo teatras, žvelgiant iš kompozitoriaus perspektyvos.

Martynas Bialobžeskis. J. Krivicko nuotr.
Martynas Bialobžeskis. J. Krivicko nuotr.
Scena iš spektaklio „No Return“. N. von Weissenberg nuotr.
Scena iš spektaklio „No Return“. N. von Weissenberg nuotr.
Scena iš spektaklio „No Return“. N. von Weissenberg nuotr.
Scena iš spektaklio „No Return“. N. von Weissenberg nuotr.
Scena iš spektaklio „Drąsi šalis (Lietuvos diena)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Drąsi šalis (Lietuvos diena)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Drąsi šalis (Lietuvos diena)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Drąsi šalis (Lietuvos diena)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pagalvinis“. Jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pagalvinis“. Jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Režisierė Kamilė Gudmonaitė: teatras turi kalbėti apie tai, apie ką norisi tylėti

Artėjant sezono pabaigai, gegužės 17, 18 ir 25 dienomis, Jaunimo teatras pristatys ilgai laukto eksperimentinio spektaklio Sapnavau sapnavau premjerą, prie kurios daugiau nei metus intensyviai dirbo dvi jaunosios kartos menininkės – režisierė Kamilė Gudmonaitė ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė. Dokumentiniu projektu įvardyto spektaklio metu žiūrovai panirs į akliną tamsą ir išgirs autentiškas Lukiškių kalėjimo nuteistųjų istorijas bei kitoje barikadų pusėje esančių aukų patirtis. Dialogo principu sukurtas pojūčių spektaklis skatins atsigręžti į periferines visuomenės grupes, permąstyti savo asmeninius moralinius principus ir pamėginti atsakyti į klausimą, ar šis dialogas apskritai įmanomas. Apie dokumentinį tyrimą ir spektaklio užkulisius kalbamės su režisiere Kamile Gudmonaite.

Kamilė Gudmonaitė. B. Frątczak nuotr.
Kamilė Gudmonaitė. B. Frątczak nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Nepakeliamai patogu

„Liučė čiuožia“ Oskaro Koršunovo teatre

Gyvenimas kupinas mechaninių judesių. Tarsi ore plūduriuojančios dulkės, apgaubiančios kiekvieną daiktą, kiekvienas iš mūsų randa būdų panardinti save į rutiną, apvelkant kiekvieną reikšmingą jausmą, žodį, tyliai bręstančią nerealizuotų tikslų sėklą kasdienėje užmarštyje, šioje nepakeliamoje patogumų iliuzijoje. Žmogaus prigimtis tokia – bėgti tolyn nuo savų minčių, neišsipildžiusių norų, prisiminimų, kurie visuomet ras būdą išnirti paprasčiausiose dienos akimirkose: tvarkant namus, plaunant indus, keliaujant įprastu maršrutu iš taško A į tašką B. Su kasdienybe kiekvienas dorojasi savaip, tačiau kiekviena atidėta reikšminga mintis apauga naujais sluoksniais neiššifruojamų jausmų, kurie slegia, vieną dieną prasiverždami į nesutramdomą audrą.

Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė, Artiomas Rybakovas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė, Artiomas Rybakovas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Vilkas ir Gailė Butvilaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Vilkas ir Gailė Butvilaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė, Artiomas Rybakovas ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė, Artiomas Rybakovas ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Arūnas Sakalauskas: fikcijos reikalingos tam, kad galėtume gyventi toliau

Jaunimo teatras pavasarį pasitinka su nauju šio sezono spektakliu „Fikcijos“, kurio premjeriniai seansai vyks kovo 8, 9 ir balandžio 3 dienomis, 18 val., Jaunimo teatro „Salėje 99“. Spektaklį, kurio centre skleidžiasi sapnuojančio rašytojo kelionė, remdamasis magiškojo realizmo tėvu vadinamo J. L. Borgeso apsakymais, režisuoja Adomas Juška. Apie žmogaus polinkį ieškoti nepasiekiamo pasaulio, kūrybą ir jos užkulisius kalbamės su pagrindinį vaidmenį kuriančiu aktoriumi Arūnu Sakalausku.

Arūnas Sakalauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Adomas Juška: žmogus gyvena tarp raidžių

Jaunosios kartos režisierius Adomas Juška, prieš metus sėkmingai debiutavęs su spektakliu Šveikas, kovo 8, 9 dienomis, 18 val. Jaunimo teatro salėje 99, žiūrovams pristatys naują savo darbą Fikcijos, paremtą magiškojo realizmo tėvu vadinamo J. L. Borgeso apsakymais. Nepaisant inspiracinių šaltinių, Adomas Juška konstruos savitą kelionę po žmogaus sapnus, išryškindamas nepailstantį prigimtinį siekį visur ieškoti neapčiuopiamo fikcijų pasaulio, nerealybės įprastoje kasdienybėje.

Adomas Juška. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška. L. Vansevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas