7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Jūratė Katinaitė

Jūratė Katinaitė

Šimtametės vasaros pamokos

Mintys iš XVIII tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje

18-ąjį gimtadienį atšventęs tarptautinis Thomo Manno festivalis Lietuvos festivalių kontekste puikuojasi išskirtinumu. Jis vis dar bręsta tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, plečiasi žanrų ir idėjų požiūriu, geba atsinaujinti ir maloniai stebinti. Jo bendraamžiai Lietuvoje jau seniai pamiršo jaunatviškas ambicijas ir depresyviai, seniokiškai vegetuoja, nuslysdami tai į rutinišką kartojimąsi, tai į popkultūros standartų mėgdžiojimą. Jei negalėtų pasiteisinti dėl ribotų biudžetų, kitų pasiteisinimų tiesiog nebesugalvotų. Žinoma, kai kurie jaunesni festivalių rengėjai sumano įdomesnių ir ambicingesnių nišinių dalykų, tačiau didieji nacionaliniai festivaliai išties nuvargo. Ambicijos nunyko. Viena vertus, Lietuvos kultūros finansavimas taip ir neišėjo iš krizės, nors žiniasklaidoje šia tema retai bediskutuojama (tai pabodo ir jos bosams, ir skaitytojams). Kita vertus, kultūrininkai yra smarkiai trekštelėti kai kurių politikų sumaniai užsukto „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ smagračio. Ir nors nuo tų įvykių (kad nepasakius, intrigų) praėjo jau penkeri metai, daugelis taip ir neužsigydė patirtų žaizdų, puikiai mena, kuo gali baigtis geri norai ir didingi sumanymai. Tad nuo rizikos ir įdomesnių užmojų sulaiko skaudi patirtis. Todėl gyvename inertišką ir provincialų kultūrinį gyvenimą, įtariai žvelgdami į naujų gairių, įvairių tarybų ir Europos Sąjungos iniciatyvų skelbimą.
 

Kauno kvartetas ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). Festivalio organizatorių nuotr.
Kauno kvartetas ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). Festivalio organizatorių nuotr.
Daumantas Kirilauskas. Festivalio organizatorių nuotr.
Daumantas Kirilauskas. Festivalio organizatorių nuotr.
Knygos „1913. Šimtmečio vasara“ pristatymas. Iš kairės: Jūratė Katinaitė, Kristina Sprindžiūnaitė, Nerijus Šepetys, Ruth Leiserowitz. Festivalio organizatorių nuotr.
Knygos „1913. Šimtmečio vasara“ pristatymas. Iš kairės: Jūratė Katinaitė, Kristina Sprindžiūnaitė, Nerijus Šepetys, Ruth Leiserowitz. Festivalio organizatorių nuotr.
Knyga „1913. Šimtmečio vasara“. Festivalio organizatorių nuotr.
Knyga „1913. Šimtmečio vasara“. Festivalio organizatorių nuotr.
Jūratė Katinaitė, LRT Radijas, Muzikos informacijos ir leidybos centras

Pripažinimas Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje

 

Gegužės 31 d. Prahoje paskelbti jubiliejinės, 60-osios tarptautinės kompozitorių tribūnos (International Rostrum of Composers) rezultatai. Šiųmetinėje tribūnoje dalyvavo 30 radijo stočių iš keturių žemynų. Forumo delegatai pateikia šiuolaikinės muzikos radijo įrašus ir po perklausų slaptu balsavimu renka geriausius kūrinius, renkasi repertuarą transliacijoms. Vien pernykščiame forume pateikti kūriniai per metus buvo transliuoti daugiau nei 500 kartų.

Justina Repečkaitė. C. Etien nuotr.
Justina Repečkaitė. C. Etien nuotr.
Jūratė Katinaitė

Lohengrino kelias į Vilnių

Richardo Wagnerio „Lohengrino“ premjera LNOBT

Richardo Wagnerio operų pastatymai Lietuvoje vis dar prilygsta novatoriškiems žygdarbiams. Tai, kas tarptautinėje erdvėje jau seniai tapo kasdiene operos teatrų duona, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje tampa rizikingu repertuariniu proveržiu, kuris neprognozuojamai gali paveikti publikos srautus. Jei Lietuvos publika būtų pratinta prie šios duonos anksčiau, jos skonis būtų įaugęs į receptorių genofondą, kaip kad nutiko su Giuseppe Verdi „Traviata“ ar „Don Karlu“.
 

Antai 1995 m. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu pateikė drąsią aniems laikams populiariausio Wagnerio „hito“ – „Skrajojančio olando“ – interpretaciją, sukėlusią diskusijas (šiandien aną pastatymą pavadintume

Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Elza) ir Ferdinandas von Bothmeris (Lohengrinas). M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Elza) ir Ferdinandas von Bothmeris (Lohengrinas). M. Aleksos nuotr.
Dainius Stumbras (Telramundas) ir Inesa Linaburgytė (Ortrūda). M. Aleksos nuotr.
Dainius Stumbras (Telramundas) ir Inesa Linaburgytė (Ortrūda). M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Elitas ir getas

 

Kultūrinė veikla Lietuvoje jau seniai tapo nepadoriu užsiėmimu visuomenės akyse. Na, ne taip jau seniai – nuo 2009 metų, kai vienas po kito kilo „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ skandalai ir gandai apie kultūrininkus, švaistančius milijonus. Nors beveik niekas iš kultūrininkų tų milijonų nematė (tie, kurie matė, taip ir liko paslapty), apšmeižti liko visi. Nuo pat pradžių VEKS projektas buvo politikų idėja, nuleista kultūrininkams „iš viršaus“ kaip dar viena Europos Sąjungos direktyva, todėl ir kulminacijoje išvirto į politinį skandalą, kurio metu politikai nusišluostė rankas į kultūrininkų marškinius.
 

Praėjus trejiems metams, regis, nėra ko čia aitrinti senų, užsitraukusių žaizdų, tačiau, mano supratimu, randai matyti iš tolo ir jie, žinoma, nepuošia. Sykį radikaliai kirtus per kultūrininkų įvaizdį, paskui lengva numoti ranka į kultūrą, tiksliau, į jos biudžetą. Kriziniais metais Kultūros ministerijoje nubraukus beveik visas finansuojamas programas, visi poreikiai sukrito į skurdų Kultūros rėmimo fondo iždą. Kiekvieną pusmetį traukėsi jam skirtos lėšos, o paraiškų kiekiai augo aritmetine progresija. Taip buvo pasiektas

„Bohemiečiai“ kalėdinių koncertų „Arijos iš dušo“ pristatyme.
„Bohemiečių“ nuotr.
„Bohemiečiai“ kalėdinių koncertų „Arijos iš dušo“ pristatyme. „Bohemiečių“ nuotr.
Jūratė Katinaitė

Ar jau įveiktas pavergtas protas?

XVI tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje

Vidurvasarį Nidoje vykstantis vokiečių rašytojo Thomo Manno vardu pavadintas daugiažanris menų festivalis yra nedidelė provokacija Lietuvos kultūros panoramoje.

 

Tie, kurie jį pamilo, kasmet planuoja atostogas taip, kad galėtų pabūti savaitę trunkančiame kamerinio pobūdžio festivalyje, patirti jaukią Thomo Manno vasarnamio aurą, gėrėtis nuo jo terasos atsiveriančiu įstabiu vaizdu – blyškiu Kuršių marių mėliu, išraižytu lieknų pušų kamienais, – kurio ilgesys kartkartėmis užlieja ištisus metus, kuklioje Evangelikų liuteronų bažnytėlėje klausytis be jokio pataikavimo kurortinei publikai sumanytų kamerinės muzikos koncertų, gilintis į festivalio „Žodžio programos“ svečių aštrias, skausmingas ar provokuojančias mintis, pamariu skubėti į parodas ar įsitaisyti tarp nakvišų, vakarojančių „Kino naktyse“. Šioji publikos dalis (ir lietuviškoji, ir vokiškoji) yra itin lojali, linkusi atleisti „viską, kas ne taip“.

Festivalio svečias – rašytojo vaikaitis, pianistas, psichologas ir rašytojas Friddo Mannas. Nuotrauka is festivalio archyvo
Festivalio svečias – rašytojo vaikaitis, pianistas, psichologas ir rašytojas Friddo Mannas. Nuotrauka is festivalio archyvo
Th.Manno muziejus Nidoje. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Th.Manno muziejus Nidoje. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Koncertuoja choras „Aidija”. Nuotrauka is festivalio archyvo
Koncertuoja choras „Aidija”. Nuotrauka is festivalio archyvo
Th. Manno festivalio programoje – „Kino naktys”. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Th. Manno festivalio programoje – „Kino naktys”. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Th. Manno festivalio programoje – „Kino naktys”. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Th. Manno festivalio programoje – „Kino naktys”. Nuotrauka iš festivalio archyvo
O. Dubeneckienės paroda Th. Manno festivalio programoje. Nuotrauka iš festivalio archyvo
O. Dubeneckienės paroda Th. Manno festivalio programoje. Nuotrauka iš festivalio archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 4  >> Archyvas