Autorius: Mo inf.
Mo inf.
Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe!
Rytų Europa – tokia, kokia kadaise buvo (ne)pažįstama pasauliui – tampa slenkančia zona su kintančiu turiniu. Nuo nepriklausomybės atgavimo 90-aisiais Baltijos šalys, laikytos Rytų Europa, palaipsniui siekia priartėti prie Šiaurės. Nors geografiškai regionas nesikeičia, kinta jo reikšmių sistema bei kultūrinis ir politinis turinys.
Kaip slenkantys ledynai iš paskos paliekantys pasikeitusį kraštovaizdį ir nespėjusius riedulius, Rytų Europos giluminės slinktys kelia klausimus apie besikeičiančią regiono tapatybę. Apie ką kalbame, kai kalbame apie Rytų Europą? Kokia ji ir ar vis dar esame jos dalis? Ar ir kodėl Lietuvos ir Baltijos šalims taip svarbu iš jos ištrūkti? Kokiomis vizijomis grįsta ir kiek pažengusi mūsų tapatybės kelionė Šiaurėn? Kaip keičiasi Rytų Europos kultūrinė tapatybė ir kaip save reflektuoti, nekartojant dažnai įsisenėjusių savadarbės kultūros ir nefunkcionuojančios sistemos įvaizdžių (bei jų nepardavinėjant)?
Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe! -– trumpų pranešimų, klausimų ir istorijų vakaras, kurio tema – kintanti Rytų Europos tapatybė ir jos kelionė Šiaurėn.
Dalyvauja dr. Eglė Rindzevičiūtė, Jacob Mikanowski, Ignas Krunglevičius, dr. Viktorija Rusinaitė ir Miglė Bareikytė.
Renginį kuruoja Monika Lipšic ir Ieva Sriebaliūtė. Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė.
Renginys organizuojamas kaip projekto The Good www.thegoodneighbour.lt (buvęs The Deep Splash) dalis.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Nordisk kulturkontakt.
Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis
Renginys atviras visiems.
PROGRAMA:
Dr. Eglė Rindzevičiūtė.
Viso gero, Rytų Europa? Ateities geologijos ir geografijos
Kas nutinka, kai geopolitika padiktuoja naujas reikšmių sistemas vietoje senų? Ką Lietuvos visuomenei reiškia priklausyti Šiaurės erdvei? Kokias ateities geologijas ir geografijas suponuoja Rytų Europos pabaiga Baltijos pakrantėse? Šiame pranešime dr. Eglė Rindzevičiūtė apžvelgs geopolitinių pokyčių istoriją, kuri lėmė Lietuvos tapimą didelių transnacionalinių regionų dalimi. Šiaurė yra tiek pat talpi sąvoka kaip ir Rytai, teigia pranešėja. Šiame pristatyme bus tiriamas Šiaurės kaip geologinės erdvės, kuri formuota tam tikros gamtinės sienų politikos, konstravimas.
Dr. Egle Rindzevičiūtė yra Kingstono universiteto Londone kriminologijos ir sociologijos docentė bei vizituojanti mokslininkė mokslo filosofijos ir istorijos fakultete Kembridžo universitete. Ji yra knygos „Sistemų galia: kaip politikos mokslai atvėrė Šaltojo karo pasaulį“ (The Power of Systems: How Policy Sciences Opened Up the Cold War World, 2016) autorė bei „Kova dėl ilgalaikio transnacionalinio mokslo ir politikos: ateities kūrimas“ (The Struggle for the Long-Term in Transnational Science and Politics: Forging the Future, 2015) sudarytoja kartu su prof. Jenny Andersson. Dr. Eglė Rindzevičiūtė yra pagrindinė mokslinių tyrimų tinklo „Atominis kultūrinis paveldas: nuo žinių iki praktikos“ (2018-2020) tyrėja ir direktorė bei mokslinio tyrimo „Atominis paveldas kritiškai“ (Atomic Heritage Goes Critical, 2018-2020) dalyvė.
Jacob Mikanowski
Labas, Rytų Europa!
Jacob Mikanowski tekstas Goodbye, Eastern Europe!, publikuotas Los Angeles Review of Books 2017 m. tapo vienu iš šio renginio pavadinimų. Jame autorius nagrinėjo Rytų Europos tapatybės nykimą literatūroje, akademiniame pasaulyje ir kultūrinėje sąmonėje. Šiuo nauju pristatymu bus svarstomas Rytų Europos kaip kategorijos, vietos ir kultūrinės erdvės išliekantis prasmingumas. Nepaisant Šaltojo karo bagažo ir to, kad dažniausiai tai pastebima tik iš šalies – pranešime bus teigiama, jog Rytų Europa tebėra prasmingas terminas ne tik dėl pernelyg dažnai aktyvuojamų socializmo bei post-socializmo klišių. Tai – zona, besitęsianti nuo Estijos šiaurėje iki Albanijos pietuose, kurią nusako intensyvūs ryšiai tarp besigrumiančių likimų ir atstumas nuo kapitalo imperijos centrų. Tai – bendra periferijos erdvė, kalbėtojo stebima per literatūrą, bet taip pat ir kitas sritis, įskaitant meną.
Jacob Mikanowski yra rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis Berklyje, Kalifornijoje. Jis studijavo Europos istoriją Prinstono universitete, o vėliau baigė ir Europos istorijos su ypatingu dėmesiu Lenkijai bei Lenkijos kaimyninėms valstybėms studijas Kalifornijos universitete. Nuo tada, didžioji dalis jo darbų susijusi su meno žurnalistika. Jo tekstai yra pasirodę „The New York Times“, „The Guardian“, „Harper’s Magazine“, „Cabinet“, „The Atlantic“ and „The Los Angeles Review of Books“, o šiuo metu daugiausiai dėmesio Jacob Mikanowski skiria knygos rašymui.
Dr. Viktorija Rusinaitė ir Miglė Bareikytė
Tapti tarp valstybėje – daugybės politika šiandien
Prieš Antrąjį pasaulinį karą geografas Kazys Pakštas (1893-1960) pasiūlė, kad Lietuvos ir kitų kaimyninių mažųjų valstybių sienos būtų nustatytos tarptautinių tribunolų susitarimu. Tuomet jos galėtų lengviau atsikvėpti, kilus ideologiniam konfliktui tarp germanų ir slavų. Kiti gi teigia, kad buferinės valstybės reikalingos didžiosioms jėgoms tam, jog atitolintų priešo įsiveržimą į jų teritorijas. Treti sako, kad buferinių valstybių klausimą išsprendė branduolinis ginklas – jo panaudojimo valstybių buferis reikšmingai neatitolins.
Šiame pranešime klausiama, kaip regiono tapatybes įtakoja buferinių zonų politika. Koks tapatybių meniu šiandien pateiktas valstybėms, tariamai patekusioms tarp dviejų jėgų? Kokie subjektyvumai iš to kyla? Lietuvos teritorijoje nuolat gyveno įvairių tautų bei kultūrų atstovai, dėl to galima teigti, jog Lietuva visada buvo ir yra multikultūrinė valstybė. Emigruojantys Lietuvos piliečiai nuolat modifikuoja iš Lietuvos atsineštus bei į Lietuvą sugrįžtančius kintančius kultūrinius identitetus. Pranešėjos siūlo praplėsti Lietuvos kaip buferinės, periferinės, etniniu vientisumu paremtos valstybės identitetus, remiantis įvairovės politika.
Dr. Viktorija Rusinaitė yra tyrėja, aktyvistė ir konsultantė besidominti režimų transformacijomis Rytų ir Centrinėje Europoje. Šiuo metu ji yra Europos Saugumo Programos vadovė Vilniaus Politikos Analizės Institute. Viktorija yra įkūrusi tyrimų grupę Balticada. Šios grupės projektuose jungiami akademiniai, žurnalistiniai ir meniniai metodai siekiant analizuoti socio-politinį vystymąsi po-sovietinėse šalyse. Viktorija buvo viena iš Viešųjų erdvių kongreso organizatorių. Kartu su kolegomis yra sukūrusi įvietintus demilitarizacijos žaidimus gyvenamosioms zonoms Šančiuose, Kaune ir Karoliniškėse, Vilniuje. Ji yra apgynusi daktaro disertaciją apie Baltarusišką politinį nomadiškumą, kur tyrė tarpines situacijas, kurias išgyventa keliaujantys aktyvistai ir organizacijos.
Miglė Bareikytė yra Vokietijos mokslinių tyrimų draugijos remiamos programos Kritikos Kultūros doktorantė Leuphana universitete Liuneburge. Ji yra baigusi studijas politinės teorijos bei komunikacijos srityse Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete bei Laisvajame Universitete Berlyne. Ji yra Hertie fondo bei Vokietijos akademinio stipendijų fondo (Studienstiftung) alumna. Šiuo metu Miglė tyrinėja interneto kaip infrastruktūros plėtrą po-socialistinėje Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdama telekomunikacijų geopolitikai ir istorijai bei etnografiniams medijų tyrinėjimo metodams. Taip pat Miglė domisi transformacijos, skaitmenizacijos bei galios paskirstymo Europoje temomis. Šiuo metu gyvena Berlyne.
Ignas Krunglevičius
Neapibrėžtumas (performansas)
Ignas Krunglevičius yra šiuolaikinis menininkas kuriantis apie politines ir egzistencines realybes, vystantis globalioms technologijoms. Ignas dalinsis istorijomis apie Norvegijos struktūrinę ekonomiką, naftos industriją ir menininko gyvenimą iš asmeninės perspektyvos. Šis performansas – pranešimas remiasi amerikiečių kompozitoriaus ir menininko John’o Cage’o (1912-1992) darbu „Neapibrėžtumas“ (ang. indeterminacy) (1958), kuomet, pranešimo metu, jis skaitė savo parašytas trumpas istorijas – po vieną per minutę. Jei istorija būdavo trumpa, jis ją ištempdavo, o jei ilga – tekdavo skaityti kuo greičiau. Performanso metu menininkas taip pat skaitys trumpas istorijas, kurias parašė panašiu būdu: po vieną per minutę.
Ignas Krunglevičius yra šiuolaikinis menininkas, gyvenantis ir dirbantis Osle, Norvegijoje. Jo instaliacijos, video ir skulptūros dažnai apima garsą ir tekstą, kuriais jis išryškina galios santykių, ekonomikos, gamtos ir egzistencinės realybės samplaikas. Nuo 2001-ųjų Krunglevičius surengė ne vieną solo parodą bei dalyvavo grupinėse parodose. 2010-aisiais jis buvo nominuotas Nam June Paik apdovanojimui. Pastaruoju metu jis buvo pakviestas į kelias prestižines tarptautines meno institucijas, tokias kaip Sidnėjaus bienalė Australijoje (2011), Aičio trienalę Nagojoje, Japonijoje (2016), ICA Filadelfija JAV (2017), 6-oji Maskvos jaunųjų menininkų tarptautinė bienalė Rusijoje (2018), Nam June Paik meno centrą Pietų Korėjoje (2018).
Kuratorės:
Ieva Sriebaliūtė yra tyrėja politikos ir meno lauke, neseniai apsigynusi Europos politikos magistro laipsnį Švedijos Lundo universitete bei baigusi politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Jos tyrimų laukas apima atminties ir tapatybių studijas, ypatingą dėmesį skiriant politinėms jų implikacijoms. Ieva su menininkų kolektyvu Pinigų Uostas pelnė specialaus paminėjimo prizą JCDecaux 2018 jaunojo menininko konkurse bei dalyvavo grupinėje parodoje Orumas Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Šiuo metu ji dalyvauja Rupert alternatyvios edukacijos programoje.
Monika Lipšic yra kuratorė, dirbanti kultūros ir meno lauke, kurianti parodas, performatyvius renginius, kurie dažnai kvestionuoja kultūrinio identiteto temas, absurdo reprezentaciją ir tiria istoriją ir jos rašymo būdus. 2012-2015 m. Monika dirbo Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje, taip pat Nomas Foundation Romoje, vėliau stažavosi CCA Wattis šiuolaikinio meno institute San Franciske (pagal CEC Artslink programa). Rengė parodas, performansus ir renginius tokiose institucijose kaip Blaffer Museum University of Houston (grupinė paroda The Future Is Certain; It’s the Past Which Is Unpredictable), Teksase, Calvert22 Foundation Londone, Lietuvos Kompozitorių namuose Vilniuje (performansų renginys The Deep Splash), ŠMC (paroda Slavs and Tatars: Iš lūpų į lūpas), CCA Estonia Taline (video peržiūra Timelines, they’re multiplyin’) bei kitur. Taip pat Monika kuruoja internetinę platformą www.thegoodneighbour.lt.
The Good Neighbour – www.thegoodneighbour.lt (anksčiau The Deep Splash) yra auganti platforma, pristatanti naujus video formato įrašus (kūrinius, pokalbius, pasakojimus), emigracijos, migracijos, tautinės ir nacionalinės tapatybės, nomadiškumo ir nuolatinio judėjimo temomis. Prasidėjęs kaip serija interviu su lietuvių kūrėjais gyvenančiais užsienyje (kuruojant Justei Kostikovaitei), palaipsniui video archyvas auga ir apima įvairias temas, susijusias su globalizmo istorija, kultūrine kaimynyste kaip gyvenimo forma, o taip pat pristato menininkų video kūrinius.
Mo inf.
Žmonės, gyvūnai ir technologijos – kaip šiuolaikiniame pasaulyje visiems sugyventi?
Savaitgalį MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ kviečia lankytojus pasinerti į kitų gyvų organizmų pasaulius. Parodos kūrėjai stengiasi nutolti nuo supriešinimo žmogiška vs. nežmogiška ir analizuoja, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus bei kokią reikšmę tam turi menas. Parodoje pristatomi kūriniai, kurių kūrėjai yra ne tik menininkai, bet ir kartu su jais gyvenantys organizmai. Kodėl menininkai pasirinko tokią kūrybą ir kokius kūrinius siūlo?
Gyvi organizmai lygūs žmogui?
„Mus supa gyvi organizmai, su kuriais mums sunku susitapatinti. Mane stulbina tai, kiek mažai galime suprasti mus supančią aplinką ir kiek mažai sąryšio taškų su aplinkiniu pasauliu mes turime. O tai reiškia, kad mes nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis yra. Mes pastebime tik tai, ką esame išmokę pastebėti ir ką gebame suprasti“, – teigė parodos konferencijoje kalbėjęs, kibernetikos mokslų ekspertas Andrew Pickeringas.
Savo pranešime A. Pickeringas taip pat pridūrė, jog požiūris, kad žmogus viską valdo yra ne tik klaidingas, bet netgi žalingas. „Pasaulyje mes esame kartu ir žmogus juo dalinasi su kitais organizmais ar mašinomis. Jame nei vienas nėra aukščiau kito“, – svarstė jis.
Šį požiūrį atliepia ir parodoje „Bendrabūvis“ pristatomi Veimaro Bauhaus universiteto menininkų kūriniai. Juos kurdami menininkai kvestionuoja tradicinį žmogaus viršenybės požiūrį ir gyvus organizmus traktuoja kaip sau lygiaverčius kūrėjais.
Menininku tampa ir grybas
Veimaro Bauhaus universiteto menininkai sujungia tradicinius menininko studijos įrankius su biotechnologijos laboratorijos praktika. Menininkai kelia klausimus, kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės, kaip tai patiria žmonės bei kaip tai perteikti mene. Todėl eksperimentavimo metu gimę meno kūriniai lankytoją gali nustebinti.
Čia kūrėjais tampa gyvi organizmai. „Theresos Schubert kūrinyje „Auganti geometrija – grybų tatuiravimas“ augdamas ištatuiruotas grybas pats tampa kūrėju ir keičia piešinį. Ursula Damm ir Birgit Brügemeier instaliacijoje „Karaokė baras: dainuojame musių kalba“ lankytojas gali dainuoti karaokė ar kalbėti vaisinėms muselėms bei sulaukti jų atsako ir reakcijos į šią dainą“, – pasakoja Ugnė Paberžytė, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė.
Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami MO muziejuje, taip pat praplėtė laboratorinę sferą – jų darbuose ji apima ir menininkų gyvenamą aplinką. Nesistengdami konkuruoti su biotechnologijomis, jie siekia sukurti struktūrą, jungiančią žmones su kitais gyvais organizmais ar materijomis.
Parodoje lankytojai taps aktyviais dalyviais
Parodos organizatorių teigimu, aktyvus lankytojos įsitraukimas yra labai sveikintinas.
„Tik įsitraukęs, bandydamas ir patirdamas žiūrovas pamatys parodą tokią, kokia ji yra ir, tikimės, iš muziejaus išeis pilnas įspūdžių ir naujų minčių. Lankytojai galės padainuoti karaokė vaisinėms muselėms, žaisti virtualios realybės žaidimą, kuriame įsikūnys į kiaulę ir bandys išvengti skerdyklos. Taip pat bus galima eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje“, – teigia U. Paberžytė.
Ji taip pat priduria, kad parodos veikimo laikotarpiu lankytojas galės stebėti besikeičiančius meno kūrinius. „Bioreaktoriuje auginamas grybas kas dieną vis keisis ir didės. Tatuiruoto grybo piešinys taip pat keis formą, o muselės skirtingomis dienomis gali skirtingai reaguoti į joms dainuojamas dainas. Taigi paroda yra gyva ir kaskart gali būti vis kitokia“, – sako U. Paberžytė.
Eksperimentai muziejuje
Parodos metu muziejuje įkurta nedidelė laboratorija, kurioje vyks keturios kūrybinės dirbtuvės. Jų metų dirbtuvių dalyviai kels skirtingus klausimus ir atliks mokslinius eksperimentus, o dirbtuvių pabaigoje pristatys savo rezultatus.
„Dirbtuvėse menininkai kartu su dalyviais tris dienas atlieka eksperimentus ir vėliau šiuos eksperimentus pristato kultūriniame kontekste. Pavyzdžiui, viena iš būsimų dirbtuvių temų yra laktozės netoleravimas. Jos dalyviai analizuos bei kels ir bendrinį klausimą – kaip keičiasi kasdienybė dėl to, kad žmogus netoleruoja laktozės“, – pasakoja parodos kuratorė Ugnė.
Pirmosios dirbtuvės įvyko jau parodos atidarymo savaitgalį ir jose buvo nagrinėjama simbiozė – arba vienų organizmų sugyvenimas su kitais. Kitos dirbtuvės numatomos gegužės 25-27 d., birželio 15-17 d. ir liepos 20-22 d.
Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.
Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.
MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.
MO muziejus
Pylimo g. 17, LT-01144, Vilnius
mo.lt
Mo inf.
MO muziejuje: nuo mokslinės laboratorijos iki karaokė muselėms
MO muziejus, bendradarbiaudamas su Veimaro Bauhaus universitetu, atidaro naują parodą – „Bendrabūvis“. Parodoje siekiama parodyti, kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą ir atvirkščiai – kokį poveikį kultūriniai pokyčiai turi mokslui.
Parodoje eksponuojami meno kūriniai, kuriems sukurti buvo būtina atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojams siūloma eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje, dainuoti karaokė muselėms, stebėti, kaip auga ir keičiasi ant grybo ištatuiruotas piešinys ar žaidžiant virtualios realybės (VR) žaidimą bandyti išvengti skerdyklos.
Kviečia pasinerti į mokslinius eksperimentus
„Klausimus apie mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis ir mus supančia aplinka keliame nuo balandžio pradžios, kai atidarėme didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Tačiau ši tema tokia įvairialypė, kad giliname ją ir naujoje parodoje. Kviečiame lankytojus patirti, atrasti ir patiems įvertinti, kaip mes sugyvename kartu su kitais gyvais padarais ir kokią įtaką šiam mūsų santykiui turi technologijos“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Parodoje visi lankytojai kviečiami pasinerti į mokslinius eksperimentus. Žiūrovai, analizuodami eksponuojamus kūrinius, galės ir patys aktyviai juose dalyvauti, pavyzdžiui, žaisti VR žaidimą siekdami pabėgti nuo kiaulių skerdyklos, dainuoti karaokė muselėms ir stebėti, kaip jos reaguoja į šį garsą. Negana to, MO muziejuje įsikurs savadarbė laboratorija, kurioje visi norintys galės savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus. Aktyviai įsitraukdami į eksperimentus arba tyrinėdami eksperimentų metu sukurtus meno kūrinius, žiūrovai patys analizuoti, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus ir kokią reikšmę tam turi menas.
Kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą?
Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, pagrindinį dėmesį skiria organizmų santykiui su jų pačių aplinka. Menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius. Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šiuos ir kitus klausimus kelia parodoje dalyvaujantys menininkai, jie gali kilti ir parodos lankytojams.
„Bioįvairovės ir kompiuterinių technologijų sąveika šioje parodoje itin svarbi. Mokslinės žinios perkeliamos į kultūrinį kontekstą, o pasitelkus meno praktiką siekiama išplėtoti tai, kaip suvokiamos gyvybės ribos. To rezultatas – įdomūs, eksperimentų metu gimę meno kūriniai, kurių dalimi ir aktyviu dalyviu gali tapti ir parodos lankytojas“, – parodą pristato Ugnė Paberžytė, viena iš parodos kuratorių.
Mokslo ir meno sintezės tema bus tęsiama ir gegužės 5 dieną (sekmadienį) MO muziejuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Minds and Milieus“. Jos metu dalyviai analizuos mokslu paremtos kūrybos klausimą. Taip pat bus ieškoma atsakymų, koks menas šiais technologijų ir ekologinių nelaimių laikais yra reikšmingas. Konferencijoje dalyvaus kibernetikos ekspertas Andrew Pickering, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė Ursula Damm, Audronė Žukauskaitė, Yvonne Volkart ir kiti. Konferenciją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.
Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet.
Parodos „Bendrabūvis“ atidarymas MO muziejuje gegužės 4 d. 18 val., konferencija „Minds and Milieus“ – gegužės 5 d. 14 val. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.
Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.
MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.
Mo inf.
MO muziejus kviečia į naujos parodos atidarymo festivalį
Balandžio 6 dieną MO muziejuje bus atidaryta nauja didžioji paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Ta proga vyks dviejų dienų festivalis su specialiais teatro ir šokio pasirodymais, koncertais, pokalbiais su menininkais, mokslininkais, susitikimais su robotu bei nauja programa šeimai.
Muzikos pasaulio žvaigždės Junior A, neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, tapytojas Stasys Eidrigevičius, šokio teatras Low Air, kviestinis robotas – visi jie ir dar daug kitų balandžio 6-7 dienomis kalbės ta pačia tema – apie žmogaus ryšį su kitomis gyvomis ar sukurtomis būtybėmis. Daugiau informacijos: mo.lt.
„MO muziejus kviečia kalbėti apie mus, žmones ir mūsų santykį su kitais – gyvūnais ir robotais. Tema neabejotinai aktuali ir įdomi, o mes ją siūlome patirti kuo įvairiau – ne tik parodos kūriniuose, bet ir rimtose diskusijose su menininkais ar mokslininkais, šokio kalboje ar muzikos ritme. Kviečiame tiesiog smagiai ir prasmingai praleisti laiką MO muziejuje“, – pasakoja MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Du specialiai kurti šokio ir teatro pasirodymai, du koncertai ir piešiantis robotas
Specialius pasirodymus MO muziejuje ruošia Low Air Vilniaus miesto šokio teatro kolektyvas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai. Low Air performansas kels klausimus, koks yra mūsų santykis su gyvūnais, robotais, netgi – su mumis pačiais. Kaip mes sutalpiname ir bandome suvaldyti savo skirtingas tapatybes. LMTA studentai pristatys specialiai naujoms parodos erdvėms pritaikytą spektaklį „Kas aš?“.
Šeštadienį lankytojų laukia du koncertai: Junior A ir aktoriaus Dominyko Vaitiekūno alter ego – Vitalijaus Špokaičio – stand-up‘as.
MO muziejuje viešės „Robotikos akademija“. Balandžio 7 d. jie pristatys specialią robotų zoną, kurioje muziejaus lankytojai galės ne tik pasivaržyti su robotais skirtingose rungtyse, bet ir pamatys robotą dailininką, tą dieną piešiantį savo robotišką meno kūrinį.
Įdomios diskusijos ir filmai
Balandžio 6 dieną neuromokslininkė Urtė Neniškytė kalbės apie smegenų ir kompiuterio sąsajas. Nors tai gali skambėti kaip ateities technologijos, visgi pirmieji sensoriniai prietaisai implantuojami į smegenis jau nuo aštuntojo dešimtmečio. Paskaitoje U. Neniškytė nagrinės, kokias galimybes mums žada šiuolaikinis neuromokslas bei dabartinės mūsų žinios apie smegenis.
Naujos MO parodos atidarymo savaitgalį į diskusiją kviečia ir „Nanook“ komanda – vyks NYLA podkasto pokalbis. Kartu su mokslininkais ir filosofais žurnalistai diskutuos apie dirbtinio intelekto kuriamą ateitį bei žmogaus vaidmenį joje. Diskusija pavadinimu „O kam reikalingas žmogus? “ įvyks šeštadienio vakarą.
Apie žmogaus ir gyvūno ryšio psichologiją pasakos socialinių mokslų daktarė Rūta Sargautytė. Kaip ji pati teigia, norėdami suprasti gyvūnų elgesį, mes projektuojame į juos savo mintis ir jausmus, bet ar tai yra vienintelis požiūris? Jos paskaitoje bus analizuojama, kaip mes galime suprasti gyvūnų elgesį ir koks ryšys mus sieja su jais.
Apie liūtus, bokserius ir kitus Vilniaus gyventojus papasakos profesorė Natalija Arlauskaitė. Po jos paskaitos lankytojų laukia režisieriaus Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ filmo peržiūra.
Filmų peržiūros tęsis ir sekmadienį – tądien bus rodomas režisieriaus Edmundo Zubavičiaus filmas „Jautrumo kaip duonos“.
Susitikimai net su 6 menininkais ir kūrinių autoriais
Savaitgalio renginių metu MO muziejaus lankytojai galės susitikti su MO kolekcijos menininkais. Balandžio 6 d. planuojami susitikimai su tapytoju Valentinu Antanavičiumi, jaunaisiais šiuolaikinio meno kūrėjais Neringa Černiauskaite ir Ugniumi Gelguda, žinomais kaip Pakui Hardware. Šeštadienį su muziejaus lankytojais susitiks bei apie savo kūrybą papasakos fotografas Aleksandras Macijauskas bei grafikas, tapytojas, iliustratorius bei instaliacijų kūrėjas Stasys Eidrigevičius.
Balandžio 7 d. lankytojai taip pat galės tęsti pažintis su kūrėjais. Tądien įvyks susitikimas su tapytoja Jolanta Kyzikaite, o tapytojos Nomedos Saukienės kūryba bus pristatyta filmo „Iš kur tas švytėjimas“ peržiūros metu.
Visą savaitgalį taip pat siūlomos specialios ekskursijos po parodą kartu su parodos kuratorėmis Erika Grigoravičiene bei Ugne Paberžyte. Tradiciškai organizuojamos ir MO gido ekskursijos. Registracija į ekskursijas čia: „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Atidarymo savaitgalis.
Nauja sekmadienio programa ir vaikams, ir tėvams
Sekmadieniai MO muziejuje ir toliau skiriami šeimoms. Pirmąjį naujos parodos savaitgalį prasidės nauja šeimų sekmadienio programa, pritaikyta ir sukurta specialiai parodai „Gyvūnas – žmogus – robotas“.
Be jau įprastų užsiėmimų 3-8 metų vaikams kartu su teatru „Pradžia“, muziejuje sekmadienį taip pat vyks grafikos raižinių dirbtuvės. Jų metu bus galima patiems susikurti grafikos atspaudą, panaudojant įvairias gyvūno, žmogaus ar roboto kūno detales ar fragmentus. Dirbtuvės skirtos šeimoms su vaikais. Taip pat nuo balandžio 6 dienos MO muziejus pristato šeimos bilietą, todėl apsilankyti muziejuje bus galima dar palankesnėmis sąlygomis.
Visą naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atidarymo programą balandžio 6-7 d. galima rasti mo.lt. Įsigijus tos dienos muziejaus bilietą, galima dalyvauti visuose tos dienos renginiuose (registracija vyksta į ekskursijas su parodos kuratorėmis ir su MO gidu).
Bilietus įsigyti galima internetu bilietai.mo.lt ir MO muziejaus kasoje. MO muziejaus bendruomenės nariai – MOdernistai – turės galimybę aplankyti naująją MO muziejaus parodą iš anksto (balandžio 5 d.), o parodos atidarymo savaitgalio renginiai MOdernistams yra nemokami.
Mo inf.
MO muziejuje – šiuolaikinio meno žvaigždės
Šiuolaikinio meno žvaigždės Hito Steyerl kūrinys atvyksta į Vilnių. ArtReview „Power 100“, vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų, 2017 m. ją paskelbė didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke. H. Steyerl darbas bus naujoje MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri duris lankytojams atvers jau balandžio 6 d.
Lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą
MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ lankytojams pristatomas H. Steyerl kūrinys „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“). Pasitelkdama vandens analogiją, autorė lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą. Kūrinyje apžvelgiamas finansų analitiko Jacob Wood gyvenimas, kai šis, praradęs darbą ekonominės krizės metu, iš naujo pradeda savo karjerą, kaip mišrių kovos menų kovotojas.
H. Steyerl, vadovaudamasi aktoriaus ir kovotojo Bruce Lee moto „būk beformis – kaip vanduo“ (angl. „be shapeless, formless, like water“) ir remdamasi tikro žmogaus istorija, pristato žiūrovui įtraukiančią video projekciją, rodomą priešais įspūdingą rampą, primenančią bangą. Pasakojimas metaforiškai sujungia vandens judėjimą su duomenų sklaida virtualioje erdvėje, globaline migracija, gyvybės ištakomis.
Nagrinėja interneto poveikį
H. Steyerl vadinama mūsų globalaus ir skaitmeninio pasaulio stebėtoja. Naudodama skirtingus audiovizualinius metodus, menininkė savo kūriniais tiria, klausia ir kelia diskusijas aktualiomis temomis – koks yra interneto ir skaitmeninio pasaulio poveikis kasdieniniam gyvenimui. Savo darbuose ji nevengia ir humoro, taip savo kūrybą priartindama prie žmogaus, daro ją suprantamesnę platesnei auditorijai.
„Džiaugiamės, kad būsimoje MO muziejaus parodoje turime ryškią užsienio meno atstovę bei stiprius Baltijos regiono menininkus. Parodos tema yra globali ir aktuali, taigi įdomu ją atskleisti ir interpretuoti tiek lietuvių autorių akimis, tiek pasauliniame kontekste“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
H. Steyerl darbai pristatyti Niujorko MoMA muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, ji atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje (2015 m.), yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimus. Šiais metas H. Steyerl taip pat nominuota Berlyno meno akademijos premija. Berlyne šiuo metu yra eksponuojama ir menininkės paroda, kuri veiks iki balandžio 14 dienos.
Parodoje – ir kaimyninių valstybių žvaigždės
Parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ taip pat bus pristatomi ir kitų užsienio kūrėjų darbai. Žiūrovai turės galimybę išvysti Katjos Novitskovos, instaliacijų kūrėjos iš Estijos, vienos iš post-internetinio meno pradininkių, daugeliui žinomos kaip knygos „Post Internet Survival Guide“ autorės, darbus. Be K. Novitskovos parodoje išvysime latvių kilmės menininkę Daigą Grantiną, kuri šiemet atstovaus Latviją Venecijos bienalėje. Abi menininkės su savo darbais dalyvavo Paryžiaus, Londono, Berlyno, Niujorko galerijose ir muziejuose.
MO muziejuje bus pristatytas ir Mikelis Fišers, latvių menininkas su gana niūria mūsų ateities planetos vizijos versija. Savo kūriniuose menininkas taip pat pasitelkia ironiją bei humorą, kritikuoja fanatizmą bei tikėjimą „universaliomis tiesomis“. M. Fišers už savo darbus yra apdovanotas prestižiniu Latvijos vizualiųjų menų prizu – The Purvitis Prize. Jis taip pat atstovavo Latviją 2017 m. Venecijos bienalėje.
Parodoje žiūrovai išvys ukrainiečių kilmės menininko Olego Kuliko, garsėjančio radikaliais performansais, kuriuose jis persikūnydavo į pasiutusį šunį, darbus. Būtent O. Kulikas buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių režisieriui Ruben Ostlund kuriant garsiąją filmo „Kvadratas“ vakarienės sceną. Menininkas savo performansų metu kuria šokiruojantį sužvėrėjusio vyro įvaizdį ir tarsi klausia, ką reiškia būti žmogumi ir kas nutiktų, jei grįžtume į pirmykštį gyvūnišką būvį. MO muziejuje bus eksponuojamos O. Kuliko nuotraukos, kuriose jis siūlo persvarstyti žmonių ir gyvūnų lygių teisių klausimus.
Lietuvos autorių ir užsienio menininkų kūrinius MO muziejuje bus galima pamatyti parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ nuo balandžio 6 dienos iki rugpjūčio 25 dienos.
Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.
MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.
Mo inf.
MO muziejuje atidaroma nauja mažoji paroda „Atspirties taškas“
2019 m. kovo 8 d. MO muziejuje atidaroma nauja mažoji paroda „Atspirties taškas“, kuri kviečia patirti meną dalyvaujant ir klausantis autorių istorijų apie kūrinių gimimą.
Parodai „Atspirties taškas” MO muziejus subūrė jaunuosius Lietuvos talentus, kuriančius skirtingose srityse Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje eksponuojami video meno, tapybos, fotografijos kūriniai ir meno instaliacija, sukurti šešių autorių – Geistės Marijos Kinčinaitytės, Eglės Ulčickaitės, Liudo Parulskio, Jurgos Barilaitės, Vytauto Viržbicko ir Andrej Polukord.
Parodą papildo interaktyvūs objektai, kviečiantys žaisti ir į meną žiūrėti savaip, be įtampos. Čia bus leidžiama paliesti objektus, kurie yra tarsi eksponuojamų kūrinių šešėliai, ir kurti savo istoriją. Galimybė liesti, pakelti, parodos autorių teigimu, padeda labiau įsitraukti į pažinimo procesą. Garsai, pasigirsiantys „prakalbinus“ interaktyvius objektus, yra menininkų interviu ištraukos, kurios leis sužinoti, kas kiekvienam iš jų buvo atspirties taškas kūrybiniame procese.
Parodą ir interakcijas įgyvendino pripažintų Lietuvoje ir užsienyje meno projektų bendraautoriai: kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas, patirčių dizaineriai Justas Motuzas, Lukas Valiauga ir Inga Galvanauskaitė, bei garso režisierius Antanas Dombrovskij.
Parodos atidarymas įvyks 2019 m. kovo 8 d. 19 val.
Atidaryme dalyvaus parodos kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas, menininkai Jurga Barilaitė, Liudas Parulskis ir Vytautas Viržbickas bei interakcijų kūrėjai Lukas Valiauga, Justas Armonas ir Inga Galvanauskaitė. Renginį ves aktorius Dominykas Vaitiekūnas.
Parodą „Atspirties taškas“ lankytojai galės aplankyti nuo kovo 8 d. iki balandžio 14 d. MO muziejaus Mažojoje ekspozicijų salėje.
Mo inf.
Pirmasis šiemet MO penktadienis: naujos temos, pašnekovai ir patirtys
Sausio 25-osios vakarą MO muziejaus lankytojams paruošta speciali programa. Pirmojo šiemet MO penktadienio metu laukia pokalbiai ir susitikimai su architektu Audriumi Ambrasu, Nanook.lt įkūrėju Artūru Morozovu. Vakarą užbaigs muzikos ir video performansas “Atgyjantys paveikslai”, pirmą kartą viešai pristatytas tik per MO muziejaus atidarymą ir sulaukęs publikos simpatijų.
Mo inf.
Nomedos ir Gedimino Urbonų „Villa Lituania“ projekto atidarymas MO muziejuje
2019 m. sausio 11 d. MO muziejuje visuomenei bus pristatytas menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų 52-ajai Venecijos bienalei sukurtas projektas „Villa Lituania“.
2007 m. šis projektas Venecijos bienalėje buvo įvertintas specialiu paminėjimu. Projektas iki šiol kelia didelį tarptautinį susidomėjimą bei diskusijas meno ir politikos pasaulyje.
Instaliacija „Villa Lituania“ – tai aliuzija į Lietuvos Pirmosios Respublikos ambasadą, įsikūrusią tarpukario Romoje. Sovietinės okupacijos metais Lietuva šį pastatą prarado. „Villa Lituania“ faktiškai buvo paskutinė okupuota teritorija, kurios nepriklausomai valstybei taip ir nepavyko susigrąžinti. Ambasada tapo Rusijos konsulatu.
„Villa Lituania“ projektą sudaro keletas dalių, kurias bus galima išvysti MO muziejuje. Kviečiame jus dalyvauti projekto atidaryme. Renginys įvyks 2019 m. sausio 11 d. 18 val. Atidarymo metu Nomeda ir Gediminas Urbonai papasakos apie savo kūrybą ir meno aktyvizmą. Pokalbį moderuos dr. Lina Michelkevičė.
Kūrinys simboliškai atsiduria N. ir G. Urbonams svarbiose erdvėse. Vietoje MO muziejaus anksčiau čia stovėjusiame kino teatre „Lietuva“ daugiau nei prieš dešimtmetį duetas vykdė kitą savo socialinę, visuomeninę ir politinę akciją – „Pro-testo laboratoriją“.
N. ir G. Urbonai yra vieni ryškiausių šių dienų Lietuvos menininkų, teoretikų ir edukatorių, tarptautinį pripažinimą pelnę savo tarpdisciplininiais projektais, priklausančiais visuomeninio politinio, protesto meno sričiai. Pastaruoju metu gilinasi į ekologines temas. 2018 m. menininkai antrą kartą atstovavo Lietuvą Venecijoje: architektūros bienalėje pristatė projektą „Pelkių paviljonas“. Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatai.
Mo inf.
Metų iniciatyva išrinktas MO muziejus aktyviai veikti žada ir 2019-aisiais
Pirmą kartą surengtuose LRT metų apdovanojimuose iš 9 nominacijų 2 atiteko MO komandai. Metų iniciatyva išrinktas MO muziejus, o metų žmonėmis – Danguolė ir Viktoras Butkai.
Susidomėjimas moderniu ir šiuolaikiniu menu, išskirtinė MO pastato architektūra, lankytojų gausa, renginiai – kas įsiminė ir traukė dėmesį?
Mo inf.
Ramuno Danisevičiaus naujojo leidinio #likę pristatymas ir kiti MO renginiai Gruodžio 10–gruodžio 16 d.
MO renginiai
Gruodžio 10 – gruodžio 16 d.
Gruodžio 12 d.
12:12
Ramuno Danisevičiaus naujojo leidinio #likę pristatymas
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2711126509113078/
Gruodžio mėnesio (12) dvyliktą dieną (12) dvyliktą valandą (12) dvyliktą minutę (12) MO muziejaus renginių salėje prasidės Ramūno Danisevičiaus naujojo leidinio #likę pristatymas. Kviečiame likusius ir atvykusius į pristatymą. Po pristatymo kviečiame likti autografų.
Kelionė saulės lanku
Ramūno mobilumas yra jo mobiliografijos esmė. Jis vienu metu būna pačiose įvairiausiose situacijose. Todėl jo fotografijomis keliaujantis mūsų žvilgsnis šokinėja, slysta, sklendžia per tragikomiškus gyvenimo trupinius. Netikėtai užsikrečia viešų erdvių tviskesiu ir privačių gyvenimų melancholija. Išsivaduoja įsižiūrėjęs į netikėtus daiktų pėdsakų sąskambius. Žmonių, daiktų, miesto perspektyvų sukibimai viename kadre dažniausiai sukelia šypseną, jie graudūs ir juokingi vienu metu. Kaip pats gyvenimas. Prakalbinti Ramūną nėra paprasta. Nelengva nuspėti jo minčių eigą, tačiau galima pajusti jo daugiasluoksnę ironiją, jo gyvenimo fasadiškumo supratimą, atlaidumą ir meilę savo kasdienybės personažams. Jis yra nuolatiniame dialoge su jais, todėl tai negali būti kaprizinga menininko poza ar išmąstyta koncepcija. Jei taip būtų, dingtų detalės žavesys, nuotaikos subtilumas, mažyčių tikrovės atsivėrimų stebuklai. O dabar galima žavėtis šmaikščias prasmes kuriančiais spalvų sąskambiais, formų ir nuotaikų persiliejimais ne tik vienoje fotografijoje, bet jas gretinant, dėliojant netikėtas mozaikas. Tai kelios ištraukos iš menotyrininko Virginijaus Kinčinaitčio įžvalgų publikuojamų Ramūno Danisevičiaus mobilografijos leidinyje #likę
Leidėjas: VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas
Sudarytojas: Virginijus Kinčinaitis
Dizainas: Tadas Kazakevičius
Draugai, rėmėjai, partneriai:
Arctic Paper, Huawei, KOPA, MO muziejus, Švyturys-Utenos Alus.
Leidinys #likę yra projekto „Pozityvas: naratyvinis pozicionavimas“ sudedamoji dalis, kuris iš dalies remiamas iš LRKM Kūrybines veiklos programos.
Ramūno biografija:
Ramūnas Danisevičius gimė 1973 m. Jokūbiškiuose, Biržų rajone.
Fotografijos specialybės mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje.
Nuo 1993 m. dirba spaudos fotografu. Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.
R. Danisevičius – 13 personalinių parodų autorius, daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse dalyvis. 23 kartus tapo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ temų nugalėtoju, kuris apdovanojamas Auksinio kadro prizu. 2011 m. kūrėjas apdovanotas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija.
18:30
Back2school.
Daugiau informacijos: https://mo.lt/parodos/back2school-su-ricardu-jankausku-1128/?pagen=1
Visi bilietai į lapkričio 28 d. paskaitą išpirkti.
Ričardo Jankausko paskaitos neturi jokių pretenzijų įrodyti kokią nors „galutinę“ tiesą apie tai, koks menas yra ir kaip jį reikėtų suprasti.
Paskaitose sužinosite faktus ir vieno žmogaus nuomonę apie tai, kas buvo sukurta ir kodėl būtent taip. Turėsite galimybę suprasti, kodėl amžininkai vertino tam tikrus kūrinius, tačiau niekas nesistengs priversti juos pamėgti.
Paskaitų ašis – Lietuvos meno istorija nuo 1950-ųjų. Vis dėlto tam, kad suprastume, ką kaip ir kodėl kūrė menininkai Lietuvoje, turėsime pasidairyti ir į senesnius laikus bei vakarų meno pasaulį.
Svarbiausias paskaitų tikslas – įtraukiančiai ir suprantamai perteikti klausytojams, kaip vystėsi Lietuvos meninė, kūrybinė mintis nuo II-ojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų
Gruodžio 13 d.
20:30
MO kinas: Mulai
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-mulai
Gruodžio 14 d.
18:00
MO kinas: broliai Sistersai
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-broliai-sistersai
20:30
MO kinas: Suspirija
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-suspirija
Gruodžio 15 d.
14:00 ir 16:00
MO gidų savanorių ekskursijos
Tai ekskursija, kuri yra unikali savo pasakojimu. Ji kaskart gali būti vis kitokia ir nauja, nes kiekvienas gidas savanoris savaip interpretuoja parodą ir joje eksponuojamus kūrinius.
Ekskursijoje nėra vienareikšmių tiesų – ji atvira įvairioms nuomonėms ir individualiam patyrimui.
MO gidų savanorių vedamos ekskursijos yra lyg papildomas parodos prieskonis, kuriam būdingas atskiras ir individualus kiekvieno gido požiūrio kampas.
Ekskursijos vyksta: šeštadieniais ir sekmadieniais 14 val. ir 16 val.
Ekskursijų trukmė: 1 val.
Ekskursijų vieta: MO muziejaus pirmas aukštas. Ieškokite ženklo „Ekskursija su MO savanoriu“.
Bilietai: išankstinė registracija į ekskursijas nevykdoma. Norintys dalyvauti ekskursijoje, turi įsigyti muziejaus lankytojo bilietą. Tai galima padaryti tą pačią dieną MO muziejaus kasoje arba pirkti bilietą iš anksto internetu: bilietai.mo.lt
16:00
MO kinas: Astridos Lindgren jaunystė
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-astridos-lindgren-jaunyste
18:30
MO kinas: broliai Sistersai
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-broliai-sistersai
21:00
MO kinas: Suspirija
http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/mo-suspirija
Gruodžio 16 d.
10:30 – 14:30
Šeimų sekmadienis
Kiekvieną sekmadienį MO ir teatras „Pradžia“ organizuoja užsiėmimus 3-8 metų vaikams, kurie vyks nuo 10:30 iki 14:30. Per šį laiką įvyks 4 teatriniai užsiėmimai po 45 min., kuriuose galės dalyvauti iki 20-ties vaikų.
Užsiėmimus veda aktorių, šokėjų ar muzikantų ir teatro edukologijos specialistų duetai.
Užsiėmimą sudaro susipažinimo ir aktyvūs fiziniai žaidimai, vaidybinės užduotys, atsipalaidavimo rutinos ir kūrybinės dirbtuvės. Vedėjai pristatys vaikams MO muziejų ir parodos temą. Pastaroji bus įsiūta į visus užsiėmimo žaidimus, taip siekiant, kad vaikai suprastų parodos raktažodį, esmę.
Sekmadieniai MO – skirti šeimoms. Todėl MO paruošė vaikišką užduočių knygelę „MOmukas“. Vaikų joje laukia kūrybinės užduotys, o tėvų – įdomūs faktai.
14:00 ir 16:00
MO gidų savanorių ekskursijos
Tai ekskursija, kuri yra unikali savo pasakojimu. Ji kaskart gali būti vis kitokia ir nauja, nes kiekvienas gidas savanoris savaip interpretuoja parodą ir joje eksponuojamus kūrinius.
Ekskursijoje nėra vienareikšmių tiesų – ji atvira įvairioms nuomonėms ir individualiam patyrimui.
MO gidų savanorių vedamos ekskursijos yra lyg papildomas parodos prieskonis, kuriam būdingas atskiras ir individualus kiekvieno gido požiūrio kampas.
Ekskursijos vyksta: šeštadieniais ir sekmadieniais 14 val. ir 16 val.
Ekskursijų trukmė: 1 val.
Ekskursijų vieta: MO muziejaus pirmas aukštas. Ieškokite ženklo „Ekskursija su MO savanoriu“.
Bilietai: išankstinė registracija į ekskursijas nevykdoma. Norintys dalyvauti ekskursijoje, turi įsigyti muziejaus lankytojo bilietą. Tai galima padaryti tą pačią dieną MO muziejaus kasoje arba pirkti bilietą iš anksto internetu: bilietai.mo.lt
