Autorius: Aušra Kaminskaitė
Aušra Kaminskaitė
Cirkas dėl ir vietoj duonos
Apie knygą „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“
2016-aisiais McGill-Queen’s universiteto Monrealyje leidykla išleido Louis Patricko Leroux ir Charles’io R. Batsono sudarytą knygą „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“ („Cirque Global: Quebec’s Expanding Circus Boundaries“). Tai viena iš nedaugelio knygų apie šiuolaikinį cirką, parašytų anglų kalba. Kai 2017-aisiais Monrealyje teko lankytis Nacionalinės cirko mokyklos bibliotekoje, ji, žinoma, pasirodė kiek mažesnė nei Vakarų Europos teatro mokyklų knygoms skirtos salės, tačiau po pastatą vedžiojęs darbuotojas patikino, kad šimtai čia esančių knygų analizuoja būtent cirką, ir, žinoma, beveik viskas išleista prancūziškai.
Aušra Kaminskaitė
Paleisti velnią teatre
Pokalbis su režisiere Yana Ross
Aprašyti režisierės Yanos Ross veiklą galima labai pompastiškai. Nuo 2007-ųjų kurdama Lietuvoje ji vis dar yra vienintelė moteris, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už režisūrą (ir šįmet pretenduoja gauti antrą). Nuo 2008-ųjų, greta kūrybos Vilniuje, ji yra stačiusi spektaklius stipriausiuose Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Lenkijos ir kitų šalių teatruose. Nuo 2019-ųjų yra viena iš „Schauspielhaus Zürich“ teatro Šveicarijoje meno vadovų.
Aušra Kaminskaitė
Agresija gali būti graži
Šokio spektaklis „To Da Bone“
Vilniaus miesto urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius ne viename interviu teigė, kad ilgą laiką jų svajonė buvo atnešti gatvės šokį į profesionalią sceną. Panašią idėją tik siauresniu – vieno spektaklio – mastu 2017-aisiais įgyvendino Marselyje apsistojusi ir „(La)Horde“ pasivadinusi choreografų trijulė – Marine Brutti, Jonathanas Debrouweras ir Arthuras Harelas, pastačiusi spektaklį „To Da Bone“ apie jumpstyle šokį ir jį šokančią visuomenę. Tiesa, anot pačių kūrėjų, su gatvės šokiu jų pasirinktas objektas neturi (beveik) nieko bendra.
Aušra Kaminskaitė
Spektaklis, apie kurį neįmanoma parašyti
Dešimt metų Oskaro Koršunovo spektakliui „Dugne“
Spalio 22 d. sueis lygiai dešimt metų nuo Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Dugne“ premjeros. 2010–2013 m. darbą aprašė skirtingų kartų ir tautybių kritikai, užfiksuodami profesionalų vertinimą pirmuoju rodymo etapu. Šiandien, darkart pamačius spektaklį po bene septynerių metų pertraukos, darosi nepaprastai gaila, kad Lietuvoje nėra tradicijos analizuoti ir recenzuoti ilgą laiką rodomus spektaklius.
Aušra Kaminskaitė
Pajusti įspūdį, įsivaizduoti santykius
Spektaklis „Maskuotė“ festivalyje „Kitoks“
Dešimtajame teatro vaikams festivalyje „Kitoks“ trupės iš Nyderlandų „Captain Sugar & The Monkey Puppets“ spektaklis „Maskuotė“ skirtas 5–10 metų vaikams – pradinukams. Tikriausiai tai lėmė cirko žanras, kuris yra viena palankiausių formų patraukti jauniausią publiką. Techniški triukai, nuolatinis judėjimas, šiuolaikinė magija sugeba išlaikyti jaunesniųjų dėmesį kur kas sėkmingiau nei pati įtikinamiausia vaidyba – bent jau spektakliui tęsiantis ilgiau nei pusę valandos.
Aušra Kaminskaitė
Laisvų žuvėdrų klubas
Spektaklis „Žuvėdra (remix)“ „Menų spaustuvėje“
„Vaikų ir gyvūnų scenoje neturi būti“, – šią nerašytą taisyklę, neklausinėdami priežasčių, dažnai priimame kaip aksiomą. O paklausę paprastai išgirstame, esą vaikų ar gyvūnų pasirodymas scenoje nieku gyvu netaps menu, nes vieni ir kiti nėra pakankamai sąmoningi, kad atliktų vaidmenis, o ne tiesiog būtų savimi. Be to, traukdami juos į sceną režisieriai neretai apgauna publiką: spektaklį, kurio meninė vertė abejotina, žiūrovo akyse gali pakylėti mielo vaiko ar gyvūnėlio pasirodymas, daugeliui bet kokiu atveju sukelsiantis teigiamas emocijas.
Aušra Kaminskaitė
Pasipriešinimas mene – anachronizmas ar būtinybė?
Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku
Kūrėjas yra kovotojas – dėl to nedaug kas ginčytųsi. Seniai įvardyta, kad menas paprastai gimsta iš nepasitenkinimo, tarsi estetiška rezistencija prieš pasaulyje, visuomenėje, šeimoje, žmoguje vykstančius procesus. Paradoksalu tai, kad norėdami išgyventi (ne tik užsidirbti, bet ir priklausyti bendruomenei) kūrėjai, kaip ir kiti žmonės, turi prisitaikyti prie institucijų diktuojamų sąlygų.
Aušra Kaminskaitė
Gyvas žmogus netikrame teatre
„Pelenai“ ir „Margaretė“ festivalyje „TheATRIUM“
Kai tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ paskelbė šių metų temą ir dalį programos, režisierius Juozas Javaitis netruko į tai sureaguoti socialiniame tinkle „Facebook“: „Nejaugi tikrasis TEATRAS mirė??? Ką man, seniui, daryti, jeigu aš pakęsti negaliu to PROJEKTINIO SNARGLIŲ – atseit aktualaus – teatro, o esu pasiilgęs – LABAI LABAI – ŠIUOLAIKINIO ir TIKRO TEATRO su profesionaliais aktoriais ir režisieriais???
Aušra Kaminskaitė
Šokio pamokos ir portretai
Pokalbis su Aira Naginevičiūte-Adomaitiene
Šiuolaikinis šokis šiandien turi tiek formų ir atmainų, kad pristatyti žmogų kaip jo kūrėją beveik tolygu nepasakyti nieko. O jei pabandytume apibūdinti šiuolaikinio šokio atstovės choreografės Airos Naginevičiūtės-Adomaitienės kūrybą, ji tuoj pat sustabdytų ir paaiškintų, kad tiksliai įvardyti jos darbų stilistiką nėra taip paprasta. Todėl šįkart prašome kalbėti ją pačią.
