Pokalbis su spektaklio QOROQ kūrėju Tomášu Vaclaveku
Rugsėjo 10-ąją prasidėsiančiame šiuolaikinio cirko festivalyje HELIUM, vyksiančiame „Menų spaustuvėje“, lankysis ispanų šiuolaikinio cirko trupė „Kolektiv Lapso Cirk“, kurios spektaklio QOROQ dėmesio centre – iki kraštutinumų išbandoma pusiausvyra, pasitikėjimas ir rizika. Žiūrovai pasirodymą stebi iš arti, sėdėdami intymioje 360° erdvėje: sulaikę kvėpavimą stebi, kaip atlikėjai balansuoja ant aukštų konstrukcijų. Spektaklio dramaturgiją kuria ir gyvai atliekama violončelės muzika.






Pokalbis su iliustratoriumi A.Bran
Iliustracijos „Menų spaustuvei“ – ne tik dekoracijos, bet ir vienas būdų kurti ryšį su savo auditorija. Pernai žiemą tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalio „Kitoks“ iliustracijos ne tik atkreipė žiūrovų dėmesį, bet ir tapo karštų diskusijų temomis, o socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo abstraktūs „Menų spaustuvės“ personažai. Šių vizualų kūrėjas – iliustratorius Artiom Brančel, kūrybinėje bendruomenėje pažįstamas pseudonimu A.Bran.







Pokalbis su rankų šešėlių teatro kūrėja Egle Agota Matulyte
„Menų spaustuvė“, bendradarbiaudama su trylika Europos šalių, įgyvendino bendrą ketverių metų trukmės projektą „Babel – or The Art of Listening in TYA“. Šio projekto idėja kilo tarptautinės teatro vaikams ir jaunimui asociacijos „Assitej International“ nariams diskutuojant apie praktines patirtis ir sunkumus, su kuriais susiduria teatrą vaikams ir jaunimui kuriantys profesionalai.


Švęsdami 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, tam tikra prasme atradome šį kompozitorių iš naujo – nuskambėjo rekonstruotos kai kurių jo kūrinių versijos ir netikėtos mums jau pažįstamų jo muzikinių opusų interpretacijos, būta net ir originalių jo kūrybos permąstymo pavyzdžių. Visa šių metų čiurlioniška patirtis atvėrė itin daug M.K. Čiurlionio spalvų ir atspalvių bei parodė, kad vis dar atrandame šio kūrėjo daugiabriauniškumą ir universalumą.
Neseniai pasirodė nauja kompozitoriaus Arvydo Malcio kompaktinė plokštelė „Dedikacijos“, kurią išleido įrašų studija „MAMA Studios“ (leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba). Į šį albumą sugulė trys kūriniai – Concerto grosso obojui, klarnetui ir styginių orkestrui (2014), Koncertas smuikui, altui ir styginių orkestrui (2012) ir „Symphonia Vilnensis“ (Simfonija Nr. 6, 2023), nukelianti į Ričardo Gavelio knygoje aprašomą Vilnių. Visus šiuos kūrinius sieja du leitmotyvai – tai žvilgsnis į praeitį, į klasikines formas, ir dedikacijos konkretiems atlikėjams bei miestui – mūsų mylimam Vilniui.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“
Judant Trakų Vokės dvaro, kuriame lankiausi kovo 30-osios pavakare, koridoriais pasitinka dūmai ir ne visai jauki laukimo atmosfera. Galima nuspėti (žinoma, iš anksto perskaičius renginio anotaciją), kad tai tam tikra aliuzija į Japonijoje esančią Nidžo pilį, įkvėpusią kompozitorės Agnės Matulevičiūtės režisuotą muzikinį performansą „Sayonakidori“ (japonų k. – lakštingala).








„Broken Hearts Club“ ir „Vaivorykštės miuziklas“
Meilės poezijos ir muzikos dermė nuo seno domina menininkus kaip aktuali, laikui ir erdvei nepavaldi tema. Kinta tik jos forma, o turinys lieka panašus: meilės kančios yra visa ko esmė – gyvenimo stabdys ir variklis, kūrybos pagrindas ir impulsas. Sentimentalu, bet ką darysi. Nors ir nemėgstu saldybių, Šv. Valentino dienos proga ryžausi pamatyti net du muziką ir dramą jungiančius renginius meilės tema: aktoriaus, režisieriaus Pauliaus Markevičiaus ir grupės „Luvhurts“ renginį „Broken Hearts Club“ bei „Vaivorykštės miuziklą“.





Giedriaus Kuprevičiaus „Amžinoji šviesa“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Iš gausos muzikinių renginių, mininčių Laisvės gynėjų dieną, dėmesį patraukė Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“, arba „Lux Aeterna“, sausio 12 d. vakarą nuskambėjusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Nors tai ne premjera – oratorija sukurta 2011 m., minint 1991-ųjų sausio įvykių 20-metį, – smagu, kad nenugrimzdo užmarštin, o prisikėlė, šviesiai ir jautriai, LNOBT simfoniniam orkestrui ir chorui diriguojant Ričardui Šumilai, solo partijas atliekant Linai Dambrauskaitei (sopranas), Liudui Mikalauskui (bosas), Dainiui Peseckui (smuikas) ir Arvydui Barzinskui (trimitas).







Trimitas, turtingos istorijos ir išskirtinio skambesio varinis pučiamasis instrumentas, jau seniai tapo svarbiu džiazo muzikos tradicijos balsu. Tačiau klasikinėje muzikoje jo vaidmuo šiek tiek ribotas – trimitas savo spalva reikšmingai praturtina garsinį simfoninio orkestro paveikslą, tačiau solo juo grojama palyginti retai. Šiuolaikiniai akademinės muzikos kūrėjai vis dažniau atranda unikalias šio instrumento savybes ir savo kompozicijose trimitui suteikia pagrindinį vaidmenį.
Ką tik pasaulį išvydo valtornininko Andriaus Dirmausko inicijuota kompaktinė plokštelė „Lietuvių kompozitorių kūriniai valtornai“, kurią išleido įrašų studija „MAMA Studios“. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro valtornų grupės koncertmeisteris ryžosi iš užmaršties prikelti Balio Dvariono Koncertą valtornai ir simfoniniam orkestrui, kuris ir pasufleravo viso albumo idėją: surinkti ir įrašyti romantinės stilistikos pjeses, kurios laikomos lietuviško pedagoginio repertuaro valtornai pagrindu. Prie įrašų prisidėjo ir pianistė Indrė Baikštytė bei VDU Kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus.
