Autorius: Jūratė Žuolytė
Jūratė Žuolytė
„KULTmisijų“ provokacija: kam XXI amžiuje reikalingi muziejai
Kam šiais laikais reikalingi muziejai? Ką turime – jei apskritai turime – daryti, kad muziejų salės nestovėtų tuščios? Muziejų Lietuvoje turime per daug, ar per mažai? Atsakymo į šiuos klausimus ieškos ketvirtoji dokumentinė kultūros apybraiža „KULTmisijos“.
Jūratė Žuolytė
„KULTmisijų“ autoriai: „Kultūros problemos slypi kur kas giliau nei finansavimo paskirstyme“
Šį penktadienį LRT „Kultūra“ eteryje bus parodyta trečioji dokumentinės kultūros apybraižos „KULTmisijos“ dalis, skirta apžvelgti kultūros politikai Lietuvoje. Būrį gerai žinomų kultūros, visuomenės veikėjų apklausę laidos autoriai pabrėžia: jų tikslas – ne tiesiog sukritikuoti dabartinę situaciją, bet atkreipti visuomenės dėmesį, kad turime įsisenėjusių problemų, kurias privalome spręsti.
Sieks praplėsti visuomenės suvokimą
Kas apskritai yra kultūros politika, ir kaip ji veikia ar neveikia Lietuvoje? Tokį nelengvą klausimą dokumentinės kultūros apybraižos „KULTmisijos“ autoriai uždavė savo laidos pašnekovams. Deja, optimizmo tarp jų nedaug, tačiau galbūt tai reiškia, kad artėja lūžio taškas? „Prie visų tų blogybių, kurios tik ryškėja, mes vis tiek judame į priekį, štai koks įdomus paradoksas“, – šypsosi režisierius Oskaras Koršunovas.
Jūratė Žuolytė
Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ apie kultūros politikos situaciją
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę kultūros atstovai suvaidino vieną iš lemiamų vaidmenų. Tačiau šiandien politikai, priimdami svarbius sprendimus, tariasi su verslininkais, kultūros žmones dažniausiai palikdami nuošalyje, o pačiai kultūros politikai tenka tik dėmesio likučiai. Kokia šiandien Lietuvoje yra kultūros politikos situacija, aiškinsis dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Nepamatuojama, bet būtina nauda
Kokią kultūros ir meno politiką įsivaizdavo žmonės, kūrę pamatus Lietuvos nepriklausomybei? Prof. Vytautas Landsbergis šypsosi, kad apie kultūrą kaip atskirą reiškinį nei tuomet, nei dabar negalvojo – juk ji yra tiesiog visa apimanti. „Pati geriausia politika – jei valstybė skatina ir remia viską, kas kūrybiška, kas atskleidžia žmonių gerąsias galias, padeda jiems džiaugtis gyvenimu, jausti gyvenimo prasmę, tiek kalbant apskritai, tiek apie gyvenimą būtent čia, šioje šalyje. Nežinau, ar čia reikalingas žodis politika. Tai yra galvosena, nusistatymas, kuris, jei tik yra rimtas, yra įgyvendinamas. Tai yra kūrybiško veikimo pagrindas, siekiant bendrojo gėrio”, – dėsto jis.
