„KULTmisijų“ autoriai: „Kultūros problemos slypi kur kas giliau nei finansavimo paskirstyme“
Šį penktadienį LRT „Kultūra“ eteryje bus parodyta trečioji dokumentinės kultūros apybraižos „KULTmisijos“ dalis, skirta apžvelgti kultūros politikai Lietuvoje. Būrį gerai žinomų kultūros, visuomenės veikėjų apklausę laidos autoriai pabrėžia: jų tikslas – ne tiesiog sukritikuoti dabartinę situaciją, bet atkreipti visuomenės dėmesį, kad turime įsisenėjusių problemų, kurias privalome spręsti.
Sieks praplėsti visuomenės suvokimą
Kas apskritai yra kultūros politika, ir kaip ji veikia ar neveikia Lietuvoje? Tokį nelengvą klausimą dokumentinės kultūros apybraižos „KULTmisijos“ autoriai uždavė savo laidos pašnekovams. Deja, optimizmo tarp jų nedaug, tačiau galbūt tai reiškia, kad artėja lūžio taškas? „Prie visų tų blogybių, kurios tik ryškėja, mes vis tiek judame į priekį, štai koks įdomus paradoksas“, – šypsosi režisierius Oskaras Koršunovas.
Kai kurių pašnekovų nuomonės labai kategoriškos. Lietuvos kino kritikas Linas Vildžiūnas sako, kad Lietuvoje kultūros politikos nėra nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Jam antrina menotyrininkas Saulius Grigoravičius, pabrėždamas, kad nors kultūra gali kurti labai didelę pridėtinę vertę, Lietuvoje tam, deja, neskiriama pakankamai dėmesio.
Nors kritikos dabartinei politikai tarp pašnekovų – daug, „KULTmisijų“ režisierius Gintaras Šeputis pabrėžia, kad šios laidos tikslas – neapsiriboti dabartinių sprendimų ir situacijos nagrinėjimu. „Mes norime iš principo praplėsti visuomenės suvokimą, kad laidos žiūrovai suprastų – problema kur kas gilesnė nei kažkurios vyriausybės daromi veiksmai ar finansavimo paskirstymas. Čia slypi kur kas gilesni, svarbesni dalykai“, – sako Gintaras Šeputis.
Reikalingas ne tik finansavimas
Žinoma, nagrinėjant kultūros politiką finansavimo klausimas negalėjo likti nuošalyje. Kaip sako Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė, šiandien kultūros lauko dalyviai kultūros politiką labiausiai jaučia per tai, kaip yra skirtomos lėšos ir kokie per tai atsispindi prioritetai.
„Jei kalbame apie teatrą, jam skiriamas finansavimas yra lyg dirbtinis kvėpavimas, palaikantis teatro vegetavimą, tikintis, kad gal jis kada nors atsigaus. Teatrui Lietuvoje labai trūksta idėjų. Galbūt Vilniuje dar kažkas vyksta, bet Lietuva nėra tik Vilnius“, – sako teatro kritikė Milda Brukštutė.
Tuo tarpu režisierius Rimas Tuminas nusiteikęs filosofiškai. Jis šypsosi, kad kultūrai Lietuvoje labiausiai trūksta meilės. „Muzika, tapyba, teatras – tai yra mūsų pasididžiavimas. Čia net netinka žodis, kad valstybė turėtų mums padėti, mes ne nusižeminę prašytojai, nesijaučiame tokie“, – laidoje „KULTmisijos“ kalba jis.
Situacija aukštyn kojomis
Laidos kūrybinė grupė savo nuomone paprašė pasidalinti lietuvių, gyvenančių užsienyje. Menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai pasakoja, kad Prancūzijoje poreikis domėtis kultūra ir kritinis požiūris į ją formuojamas nuo pat vaikystės, todėl prancūzams kultūra – visuomet pirmaeilis ir svarbiausias klausimas, dėl kurio jie gyvena.
„Galime prisiminti ir Didžiąją Britaniją. Kai karo metais Vinstonui Čerčiliui pasiūlė apkarpyti biudžetą kultūrai ir padidinti gynybai, jis griežtai atsisakė, teigdamas, kad be kultūros nebebus ką ginti. O Lietuvoje kažkodėl galvojama atvirkščiai“, – pastebi Paulius Stanikas.
Savo nuomone apie kultūros politiką Lietuvoje laidoje „KULTmisijos“ taip pat dalinosi profesorius Vytautas Landsbergis, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė, teatrologė Irena Veisaitė, Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Vida Gražienė, poetė Giedrė Kazlauskaitė, teatrologė Elona Bundzaitė Bajorinienė, sociologė Eglė Rindzevičiūtė.
Daugiau apie šiandienos kultūros politiką Lietuvoje sužinosite žiūrėdami dokumentinę kultūros apybraižą „Kultmisijos“ penktadienį, gruodžio 11 d., 21 val. per LRT „Kultūrą“. Laida kartojama pirmadienį 8.10 val. Taip pat kviečiame sekti naujienas socialiniame tinkle www.facebook.com/kultmisijos.
Apybraižos „KULTmisijos“ autoriai – režisierius Gintaras Šeputis, redaktorė Agnė Narušytė ir prodiuserė Daiva Bilinskienė.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Daugiau informacijos:
Daiva Bilinskienė
8699 63550
