7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Goda Marija Gužauskaitė

Goda Marija Gužauskaitė

Transliuoti šiuolaikinės muzikos suvokimą

Apie kūrybą, ansamblį „Symphens“ ir šiuolaikinės muzikos sklaidą

2016 m. vasarą koncertinę veiklą pradėjo šiuolaikinės muzikos ansamblis „Symphens“. Tai jaunatviškas kolektyvas, savo sudėtimi primenantis sumažintą simfoninį orkestrą. Apie jo įkūrėją, kūrybinę veiklą, planus bei šiuolaikinės muzikos problemas kalbame su kompozitore, muzikologe, atlikėja bei ansamblio meno vadove Brigita Jurkonyte.

Ansamblis „Symphens“. D. Golubovskajos nuotr.
Ansamblis „Symphens“. D. Golubovskajos nuotr.
Brigita Jurkonytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Brigita Jurkonytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Įsimintini debiutai festivalio „Gaida“ scenoje

Šiais metais 26-ąjį kartą rengiamas festivalis „Gaida“ nepaliauja maloniai stebinti. Praėjusį ketvirtadienį turėjome galimybę išgirsti unikalų koncertą pavadinimu „Quartettissimo“. Galima drąsiai teigti, jog to Lietuvoje dar nebuvo – vakaro metu daugelis kūrinių skambėjo ne vienam, bet dviems ar net keturiems styginių kvartetams. Šį unikalų reiškinį išpildyti ryžosi geriausi Lietuvos muzikai: „Čiurlionio“, „Chordos“, „ArtVio“ bei „Mettis“ kvartetai. Koncertas iš septynių orginalių kompozicijų pranašavo net penkis lietuviškus kūrinius, iš kurių trys – pasaulinės premjeros.

Goda Marija Gužauskaitė

Margaspalvė rudens paletė „Gaidos“ atidaryme

Vėjuotai rudenišką penktadienio vakarą jaukioje Vilniaus filharmonijos salėje prasidėjo jau dvidešimt šeštąjį kartą rengiamas aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Koncertų metu turėsime galimybę išgirsti net septyniasdešimt devynis kūrinius, iš kurių dvylika sudarys lietuvių kompozitorių opusai. Daugelis kompozicijų nuskambės pirma kartą Lietuvoje.

Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf
Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf
Kompozitorius Vykintas Baltakas, nuotr. Achermann
Kompozitorius Vykintas Baltakas, nuotr. Achermann
Kompozitorius Vytautas Germanavičius, nuotr. D. Baltėno
Kompozitorius Vytautas Germanavičius, nuotr. D. Baltėno
Kompozitorius György Kurtág, nuotr. iš bach-cantatas.com archyvo
Kompozitorius György Kurtág, nuotr. iš bach-cantatas.com archyvo
Goda Marija Gužauskaitė

Nuo marių iki Fausto

Ramus marių tyvuliavimas, pušų ošimas ir topolių žiedais, tarsi, apsnigtos vejos. Tai vasaros vidurio ženklai Nidoje, jau dvidešimtą kartą pasitinkantys Thomo Manno festivalio organizatorius, atlikėjus ir bičiulius. Šis intelektualų sambūris kasmet sukviečia ne tik nusipelniusius Lietuvos muzikologus, kompozitorius, profesionalius atlikėjus, bet ir ištikimus festivalio klausytojus. Šių metų jubiliejinio renginio tema – žmogaus orumas. Tai trečioji penkių festivalių ciklo „Modernybės palikimas. 100 metų po Didžiojo karo“ dalis. Minėta tema, atliepianti Thomo Manno humanistines pažiūras, atsispindi visuose festivalio renginiuose: aštuonių koncertų programose, keturiose atidarytose dailės parodose, penkiose paskaitose-diskusijose bei penkiuose Goethe‘s instituto pristatomuose filmų vakaruose.

 Choras „Aidija" Thomo Manno festivalyje
Choras „Aidija" Thomo Manno festivalyje
Goda Marija Gužauskaitė

Ieškojimai su daugtaškiais

Elektroakustinės premjeros festivalyje „Jauna muzika“

Antrajame šiuolaikinės elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalio „Jauna muzika“ koncerte skambėjo specialiai festivaliui sukurti jaunų lietuvių autorių opusai instrumentams ir elektronikai. Koncertas prasidėjo Mariaus Baranausko „Delta Cephei“ violončelei ir tamtamui. Kaip autorius teigia, kūrinyje atsispindi keturnarės žvaigždžių sistemos Cefeidės (Delta Cephei) struktūra: „fizikiniai dydžiai ir vizualinės inspiracijos virsta kūrinio forma, tembrais, ritmais bei kitais garsiniais elementais“. Ši apskaičiuota ir struktūruota kompozicija skambėjo lyg gyvas kosmoso organizmas. Jo klausantis apėmė ramybės ir begalybės pojūtis. Muzika tarsi nukėlė į bekraštę mirgančių žvaigždynų galaktiką. Toks efektas pasiektas autoriui kūrybiškai naudojant išplėstines atlikimo technikas, kurias puikiai perteikė profesionalūs muzikantai – Povilas Jacunskas (violončelė) ir Tomas Kulikauskas (perkusija). Kūrinys prasidėjo atskirais aiškios atakos garsais ir buvo plėtojamas plečiant sonorinį lauką, stiprinant dinamiką, tembriškai keičiant instrumentų skambesį iki ribinių forte, džeržgiančių violončelės perspaudimų. Tamtamas čia traktuojamas kaip savarankiškas instrumentas, galintis išgauti nuo subtilių tylių garsų iki tradicinio garsaus dūžio, kuris, beje, skambėjo tik kartą, kaip kulminacinis taškas. Kompozitoriaus atrasti subtilūs tembriniai deriniai, jų sąlyčio taškai dviem skirtingos prigimties instrumentams suteikė vienybės. Violončelės garsai priminė netoninius tamtamo triukšmus, o šis skirtingu stiprumu liečiamas, mušamas įvairaus kietumo lazdelėmis ar braižomas skambėjo gana tiksliais, beveik užčiuopiamo aukščio garsais. Valdomi tikrų meistrų, violončelė ir tamtamas sudarė darnią visumą. Visas kūrinys aiškiai perteikė akustines paieškas, pasižymėjo sonoristiniu skambesiu, erdviškumu, kurį pastiprino įgarsinimas. Kūrinys „Delta Cephei“ – tai muzika, leidžianti klausytojui panirti į save ir pajusti begalinę visatą, tarsi kosmose mirganti žvaigždė – atsitraukianti ir vėl priartėjanti prie klausytojo. Tai galėtų trukti amžinai, kaip ir žvaigždė „Cefeidė“, tyliai sauganti milijardų metų atmintį.

 „ArtVio“, Vaidrius Smilinskas, Tomas Kulikauskas. T. Tereko nuotr.
„ArtVio“, Vaidrius Smilinskas, Tomas Kulikauskas. T. Tereko nuotr.
T. Tereko nuotr.
T. Tereko nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Naujasis konceptualizmas

Festivalio „Jauna muzika“ įspūdžiai

Balandžio 18–23 dienomis Vilniuje vyko šiuolaikinės muzikos festivalis „Jauna muzika“, rengiamas nuo 1992 metų. Koncertų ir paskaitų metu publika buvo supažindinama su užsienio ir Lietuvos elektroninės bei elektroakustinės muzikos aktualijomis. Šiais metais galėjome išgirsti lietuvių autorių - V. Bartulio ir D. Katino, M. Baranausko, M. Sokaitės, J. Aglinsko, A. Navicko, D. Čemerytės - kūrinius akustiniams instrumentams ir elektronikai bei pamatyti užsienio menininkų - Johanneso Kreidlerio ir Davido Behrmano – pasirodymus. Koncertai susilaukė ne mažo susidomėjimo - menų spaustuvės Juodoji salė, kurioje vyko daugelis pasirodymų, būdavo sausakimša.

Johannes Kreidler. Tomo Tereko nuotr.
Johannes Kreidler. Tomo Tereko nuotr.
Johannes Kreidler. Tomo Tereko nuotr.
Johannes Kreidler. Tomo Tereko nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Muzika, trunkanti amžinai

Aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ apsilankius

Įsibėgėjus 25 aktualios muzikos festivaliui ,,Gaida“ turime galimybe net du kartus per vakarą išgirsti gyvai atliekamos lietuviškos bei užsienio šalių kompozitorių muzikos. Vienas iš tokių koncertų įvyko spalio 25-ąją, 19 val., Šiuolaikinio meno centre. Renginio metu klausytojai buvo apdovanoti net keliomis premjeromis: pirmoji – Egidijos Medekšaitės kūrinys „Akasha“, antroji – Ričardo Kabelio „Bole LT“, trečioji – LMTA Muzikos inovacijų studijų centro autorinis erdvinio garso projektas ir paskutinioji premjera – solidus Klaipėdos kamerinio orkestro (vadovas Mindaugas Bačkus) debiutas ,,Gaidos“ festivalio scenoje. Koncerte, greta jau minėtų kūrinių, nuskambėjo ir vienos ryškiausių šių dienų Suomijos kompozitorės Kaijos Saariaho opusas ,,Nymphea reflection“ bei jos amžininko, žymaus amerikiečių kompozitoriaus Davido Lango koncertas „Pierced“ solistams ir orkestrui.

Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Tarsi smilkalai vyniojosi ore

Terry Riley koncertu Vilniaus Kongresų rūmuose prasidėjo festivalis „Gaida“

Įpusėjus nuostabiam lietuviškam rudeniui turime vėl galimybę džiaugtis prasidedančiu 25-tuoju aktualiosios muzikos festivaliu ,,Gaida“. Tai pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos festivalis Lietuvoje, kuris Vidurio bei Rytų Europoje laikomas vienu svarbiausių naujosios muzikos forumų. Šių metų ,,Gaidoje“ nuskambės net 16 lietuvių kompozitorių kūrinių, iš kurių 10 – pasaulinės premjeros. Festivalio metu didesnis dėmesys bus skiriamas kviestinių kompozitorių Francesco Filidei ir Terry Riley kūrybai. Pastarąjį klausytojai jau turėjo galimybę pamatyti bei išgirsti spalio 13-ają, Vilniaus Kongresų rūmų salėje.

Minėtas renginys – neeilinis dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai pirmasis festivalio ,,Gaida“ koncertas, tarsi, introdukcija į visą savaitę (spalio 23–30 dienomis) vyksiantį koncertų maratoną. Taip pat, tai unikali galimybė pamatyti bei išgirsti improvizuojant gyvąją JAV muzikos legendą Terry Riley, kuris muzikos istorijoje minimas kaip minimalizmo pirmtakas bei nepralenkiamas indiškų ragų žinovas. Šis išskirtinis koncertas yra kompozitoriaus gastrolių po Europą, rengiamų jo 80-mečio proga, dalis. Turo metu įvyks tik keturi koncertai – du Švedijoje bei po vieną Danijoje ir Lietuvoje. Taigi, tai buvo vienintelis ir nepakartojamas pasirodymas Baltijos šalyse, pritraukęs žiūrovus iš užsienio.

Terry Riley ir Gyan Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley ir Gyan Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley ir ,,The Gothenburg Combo”. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley ir ,,The Gothenburg Combo”. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 3  >> Archyvas