7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Margaspalvė rudens paletė „Gaidos“ atidaryme

Goda Marija Gužauskaitė
Nr. 34 (1186), 2016-10-28
Muzika
Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf
Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf

Vėjuotai rudenišką penktadienio vakarą jaukioje Vilniaus filharmonijos salėje prasidėjo jau dvidešimt šeštąjį kartą rengiamas aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Koncertų metu turėsime galimybę išgirsti net septyniasdešimt devynis kūrinius, iš kurių dvylika sudarys lietuvių kompozitorių opusai. Daugelis kompozicijų nuskambės pirma kartą Lietuvoje.

Renginių ciklą iškilmingai pradėjo Lietuvos Nacionalinis simfoninio orkestras, diriguojamas maestro Jonathano Bermano (Jungtinė Karalystė). Vakaro metu išgirdome net dvi lietuviškas premjeras: Vykinto Baltako „commentum“ solo violončelei ir orkestrui bei Vytauto Germanavičiaus „Povandeninę geometriją“ solo saksofonams (bosiniam, tenoriniam, sopraniniam) ir orkestrui. Taip pat skambėjo šių metų „Gaidos“ festivalio viešnios iš Australijos, Lizos Lim kūrinys „Pearl, Ochre, Hair String“ orkestrui bei György'iaus Kurtágo „Dvigubas koncertas“ fortepijonui, violončelei ir dviems kameriniams ansambliams.

Dėl savo netradicinio erdvinio atlikėjų išdėstymo pastarasis koncerte skambėjo pirmiausiai. Muzikantai apsupo publiką parteryje. Scenos centre buvo matyti mušamieji, kiek arčiau salės – violončelininkas (Francesco Dillonas) bei dirigentas. Tolstant iš centro į šalis – klavišiniai, dvi arfos, sustatytos viena priešais kitą. Žiūrovams iš šonų, arčiau scenos, išsirikiavę stovėjo variniai pučiamieji, toliau – styginiai, o parterio paskutinėse eilėse „įsipatogino“ mediniai pučiamieji. Abiejuose salės šonuose buvo vienoda atlikėjų sudėtis – du ansambliai. Įdomu, kad dėl erdvinio atlikėjų išdėstymo galėjo skirtis kiekvieno klausytojo muzikos suvokimas. Priklausomai nuo salėje užimamos vietos buvo galima girdėti tolygiai iš visų pusių sklindančią muziką arba artimiausiai stovinčio muzikanto partiją, bei kiek toliau fone esančią likusių partijų samplaiką – muziką. Kūrinyje netradicinis pasirodė ne tik atlikėjų išdėstymas, bet ir instrumentų pasirinkimas. Grojant solidiems orkestro profesionalams, staiga pasigirdo mokyklinės dūdelės tembras. Dėl savo konstrukcijos instrumentas skambėjo arti tono ir neišprususiam klausytojui galėjo pasirodyti, jog muzikantui nepavyko „švariai“ pagroti natos. Tokio nesusipratimo būtų galima išvengti, jeigu kūrinyje šių netradicinių instrumentų būtų naudojama daugiau arba jiems būtų suteikiama daugiau prasmės. Kompozitoriaus pasirinkimas šiuolaikinėje „rimtojoje“ muzikoje naudoti netikėtus instrumentus suteikė kūriniui įdomumo bei žavesio.

Antrasis vakaro kūrinys „commentum“ – pirmoji lietuviška premjera „Gaidos“ festivalyje. Šio kūrinio ankstesnė versija violončelei ir fortepijonui skambėjo 2011 m. Vilniaus festivalių užsakymu. Kaip pats autorius teigia, „versija violončelei ir orkestrui nėra mechaninis to paties kūrinio pritaikymas kitai sudėčiai. Pasinaudojant platesniu muzikos elementų spektru, kūrinio struktūra tolsta nuo savo šaltinio ir tampa nauja mintimi“. Klausantis kūrinio buvo jaučiama turtinga ir įvairi kompozitoriaus muzikinė patirtis bei koncertinės veiklos pėdsakai. Muzika pasižymėjo stipria kompozicija, įdomia bei raštinga orkestruote.

Ryškiausiu vakaro kūriniu tapo Vytauto Germanavičiaus opusas „Povandeninė geometrija“. Scenoje turėjome galimybę pamatyti ir išgirsti net tris skirtingus rūšinius saksofonus, kuriais grojo aukščiausio lygio atlikėjas Liudas Mockūnas, dažnai vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Skambėjusi muzika turėjo džiazinių bei elektroninės muzikos ataidų, kurie buvo puikiai išpildyti. Kompozicija pasižymėjo ritminio prado puoselėjimu, kuris apėmė tiek solisto, tiek ir tutti vietų epizodus. Kūrinyje nevengiama išplėstinių instrumento grojimo technikų, kurios puikiai derėjo su visa muzikine medžiaga ir nebuvo, kaip kartais nutinka kituose šiuolaikiškuose kūriniuose, tik tam tikras išorinis efektas, paliudijantis kūrinio modernumą. Atlikėjas ne tik grojo visais trimis instrumentais paeiliui, bet ir dainavo bei leido tylų garsą, primenantį vėjo dvelkimą. Ypatingai įsiminė stiprūs ir trumpi, sudėtingo ritminio piešinio saksofono garsai, atliekami vadinama „slap tongue“ technika, bei puikiai grojami multifonikai. Šis kūrinys leido solistui visapusiškai atsiskleisti ir suteikė galimybę dar kartą įsitikinti jo virtuoziškumu. Mockūnas atliko sudėtingą partiją su tokiu muzikalumu, įtaigumu ir lengvumu, jog iš tiesų buvo malonu klausytis. Atrodė, ši muzikinė medžiaga galėtų tęstis visą likusį vakarą ir nepabosti. Tarsi tai nujausdamas, kompozitorius šios sklandžios muzikinės kalbos klausimą išsprendė bosinio saksofono žemu, trumpu garsu, lyg tašku baigdamas į tolį nusidriekiančią mintį.

Koncerto pabaigoje girdėjome festivalio viešnios, vienos žymiausių šių dienų Australijos kompozitorių Lizos Lim kūrinį orkestrui „Pearl, Ochre, Hair String“.  Po jau nuskambėjusios įsimintinos Germanavičiaus muzikinės drobės, pastarajam kūriniui teko didelis išbandymas dar kartą prikaustyti klausytojų dėmesį. Šios kompozicijos pagrindine šerdimi tapo netradicinės grojimo technikos bei įvairūs rečiau matomi instrumentai, kuriuos kompozitorei teko atsivežti iš Australijos. „Savo kompozicijoje „Pearl, Ochre, Hair String“ siekiau išgauti mirgėjimo ir šviesos pokyčių efektą, būdingą aborigenų menui“, teigia kūrėja, aiškindama, kas lėmė tokių instrumentų pasirinkimą. Kūrinio pradžioje orkestro pirmoji violončelė pradėjo griežti neįprastu smičiumi – plaukų juostele netolygiai apvyniota medine lazdele. Vėliau galėjome išgirsti įvairius mušamuosius, kurie priminė vėjo šnarėjimą, smulkių dalelių byrėjimą ar panašų garsą, išgaunamą braukant medinę tarką. Šis kūrinys mirguliavo skirtingų instrumentų tembrais ir darniai užbaigė vakaro programą.

Šventiškas ir įvairiaspalvis atidarymo koncertas atvėrė duris į dvidešimt šeštojo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertų ciklą, kuris tęsis dar tris savaites. Apibendrinant koncerto įspūdžius, norisi pastebėti ne tik puikius solistus, plačiai aptartą muziką, bet ir sukauptai grojusį orkestrą bei dirigentą. Viso vakaro metu jautėsi atsakingas požiūris į šiuolaikinę muziką bei tarpusavio susiklausymas. Koncerto pabaigoje maestro pristatė visus orkestro solistus bei atskiras instrumentų grupes ir, galiausiai, visas orkestras atsistojo ir kartu su dirigentu nusilenkė. Buvo jaučiama vienybė ir šventiškumas. Manau, tai gražus gestas orkestranto bei, apskritai, muzikanto pagerbimui. Tikėkimės, kad būsimi „Gaidos“ festivalio koncertai yra paruošę dar daugiau malonių išgyvenimų bei netikėtumų.

Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf
Kompozitorė Liza Lim, nuotr. K. Rudolf
Kompozitorius Vykintas Baltakas, nuotr. Achermann
Kompozitorius Vykintas Baltakas, nuotr. Achermann
Kompozitorius Vytautas Germanavičius, nuotr. D. Baltėno
Kompozitorius Vytautas Germanavičius, nuotr. D. Baltėno
Kompozitorius György Kurtág, nuotr. iš bach-cantatas.com archyvo
Kompozitorius György Kurtág, nuotr. iš bach-cantatas.com archyvo