7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Laura Šimkutė

Virpėti. Ir iš malonumo

Performatyvi paskaita „Tremolo“

Geriausia egzistuoti, jei esi pusamžis baltasis vyras, teigtų interneto ironiškų memų folkloras. Bet, kaip sakoma, pajuokavimuose dažnai esti šlakelis tiesos. Taip ir čia – iš tiesų dėl patriarchato ir jo kultūriškai įteigtų visuomenės modelių susiklostė tokia situacija, kad baltieji vyrai tampa daugelio įvairių tyrimų tiksline grupe. Teko matyti šaltinį, kad net rekomendacijos dėl biuruose palaikomos temperatūros yra sudarytos remiantis tyrimu, kurio tikslinė grupė buvo vyrai.

Kristina Morta Paškevičiūtė ir Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė ir Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė ir Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė ir Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė ir Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Laura Kutkaitė ir Kristina Morta Paškevičiūtė performatyvioje paskaitoje „Tremolo“. M. Norvaišo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Aktorystė kaip išsigelbėjimas

„Šventoji“ Oskaro Koršunovo teatre

Jau kuris laikas socialinių tinklų platybėse sklinda žinia apie kažin kokį reto poveikio teatrinį vyksmą, į kurį neįmanoma gauti bilietų. Ir iš tiesų – praėjusių metų lapkritį Vilniuje pirmą kartą parodytas Klaipėdos dramos teatro aktorės Eglės Jackaitės monospektaklis „Šventoji“ kelissyk per mėnesį vaidinamas sausakimšoje Oskaro Koršunovo teatro (OKT) salytėje, tvyrant kone bažnytinei tylai ir susikaupimui. O spektakliui pasibaigus tenka išvysti daugybę drėgnų paraudusių žiūrovių akių. Tad kokius burtus paskleidžia Jackaitės „Šventoji“?

Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė spektaklyje „Šventoji“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Ištrūkti ten, kur svajonė įmanoma

„Lūšies valanda“ Vilniaus senajame teatre

Dvidešimt penktąją, lūšies valandą, kai naktis susipina su aušra, sapnai su tikrove, o protas sklando paribiais, kyla mintys, galinčios pakeisti gyvenimo eigą ar nulemti mirtį. Artūro Areimos spektaklyje „Lūšies valanda“, kurio premjera įvyko sausio 31 d. Vilniaus senajame teatre (koprodukcija su Artūro Areimos teatru, AAT), šios valandos keleiviai braunasi per tamsumas, kad patektų į šviesą, atrastų naivų, iki graudulio jaudinantį tyrumą.

Saulius Ambrozaitis ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Maksimas Tuchvatulinas, Eglė Špokaitė ir Artūras Aleksejevas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Maksimas Tuchvatulinas, Eglė Špokaitė ir Artūras Aleksejevas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Eglė Špokaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Eglė Špokaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Špokaitė, Eglė Grigaliūnaitė ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Špokaitė, Eglė Grigaliūnaitė ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Eglė Špokaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Eglė Špokaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Maksimas Tuchvatulinas ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Maksimas Tuchvatulinas ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Laisvės paieškos

Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu

Kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Artūras Areima, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2024), „Jona“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2023), „J+K=M“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Augustas Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Vaidina Marius Repšys“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) ir kt.

Mantvydas Leonas Pranulis. V. Jankausko nuotr.
Mantvydas Leonas Pranulis. V. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminė šiuolaikinė opera „S’Anatomia“. „Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinio teatro nuotr.
Patyriminė šiuolaikinė opera „S’Anatomia“. „Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinio teatro nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kai svarbiausia – teatras

Rūtos Oginskaitės knyga apie Jūratę Paulėkaitę

Skaityti 2024 m. pabaigoje išleistą Rūtos Oginskaitės knygą „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ (leidykla „Inter se“) – tai grįžti laiku atgal, pajusti nostalgiją, prisiminti to meto žmones ir ankstesnį save. Paklausti, pagal rašytoją Georgi Gospodinovą, „Ar gyvi tie, kuriais esame buvę?“ („Liūdesio fizika“). Oginskaitės knygoje teatro žmonės matomi tarsi pjesės veikėjai: skliaustuose nurodomas jų amžius, apibūdinama veiksmo vieta.

Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ sutiktuvės. Z. Nekrošiaus nuotr.
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ sutiktuvės. Z. Nekrošiaus nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Paprasta recenzija

„Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Kai kurie spektakliai būna labai paprasti. Kartais tai bloga naujiena, o kartais – kažkas, ko visi pasiilgstame. Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Kuriame galima pailsėti. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu. Pasitikėdamas kūriniu, tu jam viską leidi ir visko klusniai klausai, net jei jis neatitinka tavo skonio. Nepasitikėdamas – kas minutę užduodi jam naujus klausimus. Ir, beje, paprastai į nė vieną negauni atsakymo.

Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas