Teatro anonsai
Laura Šimkutė
Virpėti. Ir iš malonumo
Performatyvi paskaita „Tremolo“
Geriausia egzistuoti, jei esi pusamžis baltasis vyras, teigtų interneto ironiškų memų folkloras. Bet, kaip sakoma, pajuokavimuose dažnai esti šlakelis tiesos. Taip ir čia – iš tiesų dėl patriarchato ir jo kultūriškai įteigtų visuomenės modelių susiklostė tokia situacija, kad baltieji vyrai tampa daugelio įvairių tyrimų tiksline grupe. Teko matyti šaltinį, kad net rekomendacijos dėl biuruose palaikomos temperatūros yra sudarytos remiantis tyrimu, kurio tikslinė grupė buvo vyrai.
Ramunė Balevičiūtė
Aktorystė kaip išsigelbėjimas
„Šventoji“ Oskaro Koršunovo teatre
Jau kuris laikas socialinių tinklų platybėse sklinda žinia apie kažin kokį reto poveikio teatrinį vyksmą, į kurį neįmanoma gauti bilietų. Ir iš tiesų – praėjusių metų lapkritį Vilniuje pirmą kartą parodytas Klaipėdos dramos teatro aktorės Eglės Jackaitės monospektaklis „Šventoji“ kelissyk per mėnesį vaidinamas sausakimšoje Oskaro Koršunovo teatro (OKT) salytėje, tvyrant kone bažnytinei tylai ir susikaupimui. O spektakliui pasibaigus tenka išvysti daugybę drėgnų paraudusių žiūrovių akių. Tad kokius burtus paskleidžia Jackaitės „Šventoji“?
Ieva Tumanovičiūtė
Ištrūkti ten, kur svajonė įmanoma
„Lūšies valanda“ Vilniaus senajame teatre
Dvidešimt penktąją, lūšies valandą, kai naktis susipina su aušra, sapnai su tikrove, o protas sklando paribiais, kyla mintys, galinčios pakeisti gyvenimo eigą ar nulemti mirtį. Artūro Areimos spektaklyje „Lūšies valanda“, kurio premjera įvyko sausio 31 d. Vilniaus senajame teatre (koprodukcija su Artūro Areimos teatru, AAT), šios valandos keleiviai braunasi per tamsumas, kad patektų į šviesą, atrastų naivų, iki graudulio jaudinantį tyrumą.
Ingrida Jankauskaitė
Laisvės paieškos
Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu
Kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Artūras Areima, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2024), „Jona“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2023), „J+K=M“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Augustas Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Vaidina Marius Repšys“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) ir kt.
„No Shoes“ inf.
„Beveik laimingas“: spektaklis, padedantis jaunimui suprasti meilę ir išlaikyti egzaminą
Ieva Tumanovičiūtė
Kai svarbiausia – teatras
Rūtos Oginskaitės knyga apie Jūratę Paulėkaitę
Skaityti 2024 m. pabaigoje išleistą Rūtos Oginskaitės knygą „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ (leidykla „Inter se“) – tai grįžti laiku atgal, pajusti nostalgiją, prisiminti to meto žmones ir ankstesnį save. Paklausti, pagal rašytoją Georgi Gospodinovą, „Ar gyvi tie, kuriais esame buvę?“ („Liūdesio fizika“). Oginskaitės knygoje teatro žmonės matomi tarsi pjesės veikėjai: skliaustuose nurodomas jų amžius, apibūdinama veiksmo vieta.
Dovilė Zavedskaitė
Paprasta recenzija
„Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Kai kurie spektakliai būna labai paprasti. Kartais tai bloga naujiena, o kartais – kažkas, ko visi pasiilgstame. Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Kuriame galima pailsėti. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu. Pasitikėdamas kūriniu, tu jam viską leidi ir visko klusniai klausai, net jei jis neatitinka tavo skonio. Nepasitikėdamas – kas minutę užduodi jam naujus klausimus. Ir, beje, paprastai į nė vieną negauni atsakymo.
