7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Butō šokio teatras „Okarukas“ pristato spektaklį „Senseless“/„Bejausmis“

Antrąjį sezoną pradedantis butō šokio teatras „Okarukas“ rugsėjo 12 d. Menų spaustuvėje Vilniuje ir rugsėjo 14 d. Klaipėdos kultūros fabrike Tarptautiniame menų festivalyje „Platforma“ pristato spektaklį „Bejausmis“ / „Senseless“.

Scena iš spektaklio „Bejausmis“ / „Senseless“. F. Pairault nuotr.
Scena iš spektaklio „Bejausmis“ / „Senseless“. F. Pairault nuotr.
LNDT inf.

„Tartiufas“ – teatro kirtis per paskutines dešimt minučių

Neseniai Lietuvos nacionalinį dramos teatrą pasiekė naujos publikacijos, pasirodžiusios Prancūzijos leidiniuose, apie Avinjono teatro festivalyje rodytą LNDT spektaklį „Tartiufas“. Teatras dalijasi į lietuvių kalbą išverstomis recenzijomis ir kviečia pamatyti prancūzus sužavėjusį „Tartiufą“ Lietuvos rusų dramos teatre rugsėjo 18 ir 19 dienomis, kur jis persikelia dėl LNDT rekonstrukcijos darbų.

Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Oskaras Koršunovas: kalbėsime atvirai

Pokalbis su režisieriumi po Avinjono teatro festivalio

Noriu kalbėti atvirai, nenoriu nieko slėpti ir „vynioti į vatą“. Kažkada jaunystėje buvau labai atviras. Kai 1990 m. pastačiau „Ten būti čia“, pirmame savo interviu pasakiau, kad esu naujasis Mejerholdas. Vėliau, 1995 m., spektaklis „Labas Sonia Nauji Metai“ Edinburge buvo apdovanotas prizu „The Bank of Scotland Herald Angel“, su kuriuo buvau nufotografuotas greta Pinos Bausch, Peterio Steino ir kitų pasaulio grandų. (Man tuomet buvo dvidešimt penkeri.) Šį apdovanojimą įteikė grupės „Queen“ gitaristas Brianas May’us.

 

Kai po pirmojo spektaklio pasakiau, kad esu naujasis Mejerholdas, kurį laiką tuo įsitikinęs ir gyvenau. Man tai labai padėjo kurti drąsiai. Sėkmė užsienyje šį mano įsitikinimą dar labiau sustiprino. O Lietuvoje tokia mano drąsa buvo nuolat „numušinėjama“. Gyvenime buvo daug laikotarpių, kai ši būsena, pasitikėjimas savimi buvo apskritai sudaužyti, kai gyvenau jausdamas tam tikrą baimę ir nepasitikėjimą. Kažkuria prasme po Avinjono aš vėl atgavau pasitikėjimą. Dabar valgydamas nejaučiu skonio, nes visi mano receptoriai yra perpildyti pergalės jausmo.

 

Rodyti spektaklį pagrindinėje Avinjono festivalio programoje In – neįtikėtinai didelės atsakomybės reikalaujantis veiksmas. O ką jau kalbėti apie Molière’o „Tartiufą“! Prieš pat išvykstant į Avinjoną restorane sutikau Aurelijų Verygą. Jo paklaustas, kaip gyvenu, aš atsakiau, kad labai gerai, nes Lietuvos garbei atstovaus Nacionalinis dramos teatras, netrukus vyksiantis į garsiausią pasaulyje teatro festivalį Avinjone. Šis festivalis tolygus Kanų kino festivaliui. Gal ir netaktiškai, bet pasakiau, kad tai tas pats, kaip lietuvišką šampaną vežti į Šampanės regioną, į šampano festivalius. Aišku, Veryga nusijuokė. Beje, jis linksmas vyras, ir kad apribojo alkoholio vartojimą – labai gerai, bet kad iš vaikų atėmė saldainius, jam šito neatleisiu.

Oskaras Koršunovas Avinjono teatro festivalyje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas Avinjono teatro festivalyje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Ponia Pernel) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Ponia Pernel) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis (Orgonas) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis (Orgonas) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas (Tartiufas) ir Toma Vaškevičiūtė (Elmira) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas (Tartiufas) ir Toma Vaškevičiūtė (Elmira) spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Pačtauskaitė

Marius Ivaškevičius: ką reiškia būti ištekėjusiai už Tolstojaus

Aukščiausiu Rusijos teatro apdovanojimu „Auksine kauke” už geriausią dramaturgo darbą 2017 m. įvertinto „Rusiško romano“ autorius Marius Ivaškevičius sako, kad savo sėkmėse niekada nebando knaisiotis. „Jiems ši pjesė buvo netikėta formos prasme, jungiant Levo Tolstojaus biografiją su kūriniu, gal patiko kitoks žvilgsnis į Tolstojų ir jo gyvenimą“, – sako dramaturgas.

Rugsėjo 15 ir 16 d. režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Rusiškas romanas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę premjera Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) pradės savo 73-ąjį sezoną. Spektaklio muziką sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka, scenografijos autorė – dailininkė Irina Komissarova, vaizdo projekcijų autorius – Mikas Žukauskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Jelena Bogdanovič, Nelė Savičenko, Valentin Novopolskij, Viačeslav Lukjanov, Jevgenija Gladij, Vytautas Anužis, Valentina Lukjanenko, Juliana Volodko, Aleksandra Metalnikova ir kt.

Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
„Apeirono“ teatro inf.

Sezono startas: „Apeirono“ teatras pakvies į skaistyklą

„Apeirono“ teatras rugsėjo 15 d. pradeda savo šeštąjį teatrinį sezoną. Kaip visada veržlus ir produktyvus teatras jau sezono pradžioje kvies net į dvi premjeras – „See No Evil Hear No Evil Speak No Evil“ ir spektaklį pagal Augusto Strindbergo pjesę „Pelikanas“.

Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Naujas „Apeirono“ teatro sezonas. D. Stankevičiūtės nuotr.
Agnė Vidugirytė

Aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė: „Tiek šeimą, tiek aktorystę priimu kaip dovaną“

Atrasti laiko pokalbiui su Vesta Šumilovaite-Terteliene šiomis dienomis – sudėtinga užduotis: po motinystės atostogų į sceną Keistuolių teatro ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktorė sugrįžta repetuodama vaidmenis net trims premjeroms naujajame sezone. „Būsimos premjeros ir repeticijų intensyvumas, nori nenori, labai išvargina, bet namuose manęs laukia kitas nuostabus ir chaotiškas pasaulis“, – sako Vesta, aktorystės iššūkius derinanti su dviejų mažylių mamos pareigomis ir sutikusi pasidalinti mintimis apie šių skirtingų pasaulių harmonijos paieškas, kūrybines inspiracijas bei naujus darbus.

Aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė. Teatro „Atviras ratas“ archyvo nuotr.
Aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė. Teatro „Atviras ratas“ archyvo nuotr.

Krystianas Lupa: žmogiškasis įsipareigojimas realybei

Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ 2018 m. balandžio 28 d.

Krystianas Lupa Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“. L. Vansevičienės nuotr.
Krystianas Lupa Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“. L. Vansevičienės nuotr.
Rengėjų inf.

„Jaučiu Tave. Girdi..?“ Jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“

Rugsėjo 18-22 d. Kauno miesto kamerinis teatras trečią kartą surengs festivalį „Išeities taškas“, skirtą jauniesiems teatro kūrėjams ir jaunajai teatro publikai. Pernai analizavęs skausmingas jaunimui problemas ir bandęs išsiaiškinti, nuo ko jaunas žmogus turi pradėti, kad galėtų išeiti iš nemalonių situacijų ir judėti pirmyn, šiemet evoliucionuoja ir ne tik kalba apie opias jaunam žmogui problemas: vienas kito negirdėjimą, informacinį perteklių, ryšio siekimą, baimę atsiverti, bet ir nori pasakyti, kad „viskas gerai, jūs ne vieni, mes Jus girdime“.

Spektaklis „Aš bijau“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Aš bijau“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Heda Gabler“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Heda Gabler“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Mari Kardona“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Mari Kardona“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Seen“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Seen“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Išeities taškas“ plakatas.
Festivalio „Išeities taškas“ plakatas.
Audronis Liuga

Kas toliau?

54-asis Jaunimo teatro sezonas

Pavasarį Jaunimo teatre surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ vienas žymiausių mūsų laikų teatro režisierių Krystianas Lupa teigė, kad „menininkas visados bus valdžios priešas, ir nuo valdžios protingumo priklauso, kaip ji elgsis su menininku“. Anot Lupos, valdžios protingumą atspindi tai, kiek ji gali menininkui „leisti būti savo paties priešininku“. Tačiau šiandien valdžia dažniau stengiasi menininką paversti savo sąjungininku ir ruporu. Kalbėdamas apie kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų valdomą tėvynę Lenkiją, Lupa sako, kad „atsirado valdžia, kuri kreipia dėmesį į kultūrą ir stengiasi ją valdyti. Bet poreikiai ir valdymo būdai panašūs į tuos, kokius turėjo komunistinė valdžia, nors gal labiau čia tiktų nacistinės Vokietijos valdžia su savo lyderiu priešaky... Tokia valdžia kreipia dėmesį į menininkus, nes žino, kad jie gali būti naudingi kaip jos propagandos įrankiai.“ Tai ne vien Lenkijos problema. Europoje augant nacionalistinėms nuotaikoms, politikų dėmesys kultūrai, kaip įrankiui formuoti savo elektoratą, tampa tendencija. Kas toliau?

  

Savo svarstymuose Lupa kelia radikalų klausimą: „Demokratijos prielaida tokia, kad dauguma žmonių yra teisūs. Bet ką daryti, jei šalyje dauguma yra neteisūs? Ką daryti, jei dauguma šalies gyventojų neturi valios pokyčiams ir jaučia tik sentimentus praeičiai?“ Tokioje šalyje savo autonomiją ginantis menininkas ar kūrybinė organizacija visada liks mažuma. Bet ar tariama daugumos mokesčių mokėtojų valia turėtų tapti iš valstybės biudžeto remiamos kultūros vertinimo kriterijumi? Šis klausimas galėtų būti vienas iš demokratinės savimonės išbandymų. Jei didžioji visuomenės dalis mano, kad iš jos mokesčių remiama kultūra turėtų jai tarnauti, vargas tokiai demokratijai. 

Daiva Šabasevičienė

Lietuvos teatro amžius. Renginių programa

Ruošiantis švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kilo mintis šią sukaktį įprasminti, apmąstant ir įvertinant Lietuvos teatro šimto metų raidą. Dramos teatras visada ryškiai atspindėjo Lietuvos kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas. Būdamas bene jauniausias visoje Europoje, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos teatras pasiekė europinį lygį ir užima svarbią vietą pasaulio teatro kontekste.

Lietuvos teatro menininkai, pritardami šiai idėjai, 2018 metų rudenį ketino pristatyti naujus kūrinius, kuriuose, žvelgiant į svarbiausius Lietuvos teatro istorijos etapus, būtų atsispindėtas gyvas praeities ir dabarties ryšys, tačiau šio sumanymo įgyvendinimą teko atidėti ateičiai.

Projekto „Lietuvos teatro amžius” logotipas. Autorius – Liudas Parulskis.
Projekto „Lietuvos teatro amžius” logotipas. Autorius – Liudas Parulskis.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas