Refleksijos iš Islandijos ir Suomijos teatro festivalių vaikams ir jaunimui
Kas šiandien vyksta Šiaurės šalių teatre vaikams? Kodėl Islandijoje, Švedijoje, Norvegijoje ar Suomijoje vis dažniau matome spektaklius be aiškaus siužeto, instaliacines formas, sensorines patirtis kūdikiams, teatrą, paremtą kūno kalba, žaidimu ir buvimu procese? Ir ką kelionės po tarptautinius festivalius leidžia suprasti apie mūsų pačių teatrą vaikams?








Spektaklis „TRU“ Niujorko „House of the Redeemer“
Niujorkas balandžio viduryje nusprendė surengti repeticiją prieš pragarą – netikėta karščio banga, pakaitinusi miestą iki 31 laipsnio, privertė viską aplinkui lydytis į lipnią, tirštą masę. Tokiomis klimato sąlygomis, kai oras tampa beveik fiziškai apčiuopiamas, ribos tarp tikrovės ir haliucinacijos pradeda trūkinėti. Būtent tokioje atmosferoje, palikusi už durų įkaitusį Manhataną, žengiau į „House of the Redeemer“ – istorinį Vanderbiltų giminės palikuonės dvarą, kurio bibliotekoje šiuo metu vaidenasi Trumanas Capote.
Pokalbis su aktoriumi Kęstučiu Bručkumi
Kęstutis Bručkus priklauso tai kūrėjų grupei, kuriai teatras pirmiausia yra ne žanras ar forma, o nuolatinis kūrybinis procesas, paremtas smalsumu, ieškojimu ir gyvu buvimu scenoje. Dramos teatre savo kūrybinį kelią pradėjęs aktorius ir režisierius, vėliau netikėtai atradęs lėlių teatrą, šiandien kuria savitą teatro kalbą, kurioje dera jautrumas tekstui, improvizacijos laisvė, intelektuali refleksija ir atvirumas pasauliui.







