Birželio 11 d. Panevėžio miesto dailės galerijos skyriuje, Fotografijos galerijoje, pradeda veikti Vokietijos menininkės Janos Wilsky paroda „Sukimasis ratu“.
2025 metai ypatingi Lietuvai, o ypač Nidai, kur vasarojo Nobelio premijos laureatas, XX a. literatūros „burtininkas“ Thomas Mannas, puoselėjęs humanistines Vakarų kultūros vertybes, anksti perpratęs ir pranašiškai įspėjęs pasaulį apie nacionalsocializmo pavojus.
Šį pavasarį Nacionalinė dailės galerija kvietė žiūrovus į susitikimą su pirmosiomis fotografėmis iš Baltijos šalių regiono. Nors fotografija ilgą laiką laikyta techninės kūrybos sritimi ir dėl to parankesne vyrams, parodoje išskleistas tyrimas parodė, kad fotografija buvo viena palankiausių sričių reikštis moterų kūrybiškumui ir verslumui. Parodoje „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristatoma dvidešimt viena fotografijos pradininkė, tarp kurių kai kurios paliko reikšmingą pėdsaką meno istorijoje, kitų veikla, nors nedaug, tačiau esmingai praturtino mūsų bendros praeities vaizdą.
Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.
Tarptautinė festivalio „New Baltic Dance“ programa
Šių metų festivalio „New Baltic Dance“ šūkis – „kūnas kalba“. Atsakyti scenoje kalbančiam kūnui žiūrovo kūnas turi ribotas išraiškos galimybes – dažniausiai tik plojimus, retkarčiais trypimus ar šūksnius. Tačiau į šokio spektaklius įsijaučiama ir fiziškai, jie gali paskatinti šokti. Vienuose stebint, kaip judėdami šokėjai patiria malonumą ir laisvę, norisi dalyvauti, o kituose ne. Galima pasvajoti, kas būtų, jeigu žiūrovas galėtų ne tik ploti ar parašyti komentarą, bet ir sušokti atsaką į spektaklį – atsakyti kalbančiam kūnui kūnu?








Gamtos ir kultūros galerija sezoną pradeda neeiline paroda – Jurgitos Rancevienės kuruojamu „Keistenybių kabinetu“. Dar prieš muziejų gimimą ir žinių klasifikaciją egzistavo smalsumo kambariai – „Wunderkammern“.
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M.K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, birželio 12 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymą bei videoapybraižos „Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“ peržiūrą.
Birželio 12 dieną, 17:30 val., Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks parodos „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ atidarymas. Šiais metais art deco stiliui sukanka 100 metų. Šis dekoratyvaus meno stilius ir dizaino judėjimas sujungė senovės įtaką su futuristine vizija. Būtent Latvijoje art deco stilius buvo įsišaknijęs giliausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.