Nors A|CH teatro šokio spektaklio „Karalių pasaka“ premjera – dar tik liepos pabaigoje, susidomėjimas naujausiu Anželikos Cholinos darbu, kurį ji dedikavo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, milžiniškas – dalis paskelbtų pasirodymų jau išparduota, o praėjusį mėnesį pradėjus platinti bilietus per pirmąsias dienas buvo nuperkama rekordiškai daug – po 500 bilietų ir daugiau kasdien.
Spektaklio režisierė, choreografė ir libreto autorė A. Cholina, garsėjanti ypatingo paveikumo spektakliais, kurių ašimi visada tampa žmonių santykiai ir nepaprasti likimai, ir šįkart lieka ištikima sau – tokią jautrią Čiurlionio gyvenimo interpretaciją žiūrovai, ko gero, išvys pirmąkart. Dar tik statomo spektaklio režisierė, kurios kūryboje nacionalinės temos ir dėmesys mūsų tautos šviesuoliams visuomet užėmė svarbią vietą, taip apibendrina naujojo spektaklio siužetą: „Šiame kūrinyje atgis ypatingas ir gilus Čiurlionio pasaulis, tapęs jam Dievo dovana ir kančia viename.“
Šokio spektaklio „Karalių pasaka“ premjera ne tik vainikuos jubiliejinį – 25-ąjį – A|CH teatro sezoną, bet ir taps vienu svarbiausių Lietuvoje šiemet minimų Čiurlionio metų kultūrinės programos akcentų. Po nacionalinių premjerų Kaune (liepos 23 ir 24 dienomis) ir Vilniuje (rugpjūčio 6, 7 ir 8 dienomis) spektaklis pradės savo kelionę po Lietuvą. Jau patvirtintos spektaklio premjeros Palangoje ir Birštone, numatyti spektakliai Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose – išvis trylikoje Lietuvos miestų.
Atkurs Čiurlionio psichologinį portretą
Artėjanti A. Cholinos premjera „Karalių pasaka“ – tai epinis, poetiškas šokio spektaklis, kuriame naujai, jautriai ir dramatiškai atsiskleidžia neeilinė, plačiau vis dar per mažai žinoma didžio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo istorija. Spektaklio pagrindiniai veikėjai – ne tik pats Čiurlionis trijuose savo gyvenimo amžiuose ir ne tik svarbiausios jo gyvenimo moterys (pirmoji meilė Marija Moravska, mecenatė Bronislava Volman, žmona Sofija Kymantaitė), bet ir Čiurlionio kūryba, kuri, A. Cholinos įsitikinimu, – buvo jo esybė.
Pasak spektaklio režisierės, naujausiame jos spektaklyje atgis ypatingas ir gilus Čiurlionio pasaulis, tapęs jam Dievo dovana ir kančia viename. Šį pasaulį įkūnys 25 A|CH teatro Jaunimo trupės artistės, kurios kartu kurs atskirą ir šiame spektaklyje svarbų vientisą personažą, šalia kitų centrinių spektaklio figūrų – paties Čiurlionio, jo gyvenime lemtingų asmenybių, jį mylėjusių, įkvėpusių, globojusių, palikusių moterų.
„Šiame kūrinyje man svarbu maksimaliai tiksliai atkurti Čiurlionio-žmogaus psichologinį portretą, jo santykį su kūryba, jo gyvenimo moterimis, jo ankstyvu tragišku likimu, kai siela jo, laiku nepripažinta, paskendusi nepritekliuje ir tamsoje, palieka šį pasaulį anksčiau nei kūnas…“ – pasakoja režisierė.
Be įspūdingų masinių scenų, pagrindinius vaidmenis „Karalių pasakoje“ kaip visuomet kuria ryškiausios Lietuvos profesionaliojo šokio žvaigždės, šalies nacionalinių teatrų ir A|CH teatro vedantieji solistai. Spektaklio dailę A. Cholina tradiciškai patikėjo ilgamečiams kūrybiniams bendražygiams – scenografui Marijui Jacovskiui, kostiumų dailininkei Olgai Filatovai Kontrimienei, šviesų dailininkui Eugenijui Sabaliauskui, šukuosenų ir grimo dailininkei Daliai Žakytei. Video meną „Karalių pasakai“ kurs Tomas Stonys.
Premjera – tarp svarbiausių jubiliejinės programos įvykių
Spektaklis „Karalių pasaka“ įtrauktas į LR Vyriausybės patvirtintą planą, skirtą Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms nacionaliniu ir tarptautiniu mastu paminėti. Šių renginių tikslas – visapusiškai pristatyti Čiurlionio asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimo istorinį laikmetį. Įvairių žanrų kultūros renginiai visus metus vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, kt. Į programą įtraukti net tokie Čiurlionio vizijoms artimi projektai kaip jo kūrinio skambėjimas pasauliui iš Tarptautinės kosminės stoties.
Komentuodamas artėjančios A|CH teatro premjeros svarbą ir ypatingą vietą šioje programoje, taip pat A. Cholinos nepailstamą ryžtą savo kūryboje nuolat ir giliai nagrinėti Lietuvai svarbias nacionalines temas, LR Ministro Pirmininko patarėjas kultūros ir UNESCO klausimais Matas Drukteinis sako: „Ypač prasminga, kai šių dienų kūrėjai atsigręžia į mūsų visuomenei svarbias nacionalines temas ir asmenybes. Tokiu atveju jas galime permąstyti iš dabarties laikmečio perspektyvos, o tai svarbu norint geriau suvokti tiek jas pačias, tiek jų aktualumą dabar.“
Ministro Pirmininko patarėjo įsitikinimu, A. Cholinos apsisprendimas Čiurlionio jubiliejaus metais apmąstyti vieną iš svarbiausių mūsų istorijoje menininkų neabejotinai įkvepia naujiems ieškojimams bei atradimams. „Nemažiau svarbu, kai šia proga Čiurlionį ir jo palikimą pažinti galime skirtingomis meno priemonėmis – šiuo atveju, šokio plastika, kuri leidžia dar kitaip tyrinėti savo santykį su šia asmenybe“, – teigia M. Drukteinis.
Antrasis A. Cholinos susitikimas su Čiurlioniu
Jam antrina ir teatrologas, šokio istorikas, Lietuvos teatro metraštininku dažnai vadinamas dr. Helmutas Šabasevičius – esą Čiurlionio asmenybė ir kūryba ypač reikšminga Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, daugiau nei šimtą metų žadinanti kūrybiškumą, įkvepianti vaizduotę, skatinanti pakilti virš kasdienybės į metafizinių patirčių erdves.
„Jau senokai Čiurlionio palikimas interpretuojamas pačiomis įvairiausiomis – taip pat ir šokio – formomis. Choreografės Anželikos Cholinos „Karalių pasaka“ – antrasis jos susitikimas su šio unikalaus dailininko, kompozitoriaus, mąstytojo kūryba. Laukti šio spektaklio ragina pirmasis choreografės darbas pagal Čiurlionio muziką – vienaveiksmis spektaklis „Jūra“, sukurtas su Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviais, kur abstrakčia judesio kalba labai tiksliai pajausta ir įtaigiai perteikta Čiurlionio kūrybos gelmė ir polėkis, monumentalumo ir trapaus subtilumo dermė“, – A. Cholinos ankstesnį Čiurlioniui dedikuotą darbą komentuoja teatrologas.
Artėjančia A|CH teatro premjera džiaugiasi ir svarbiausios šalyje Čiurlionio kūrybinį palikimą saugančios institucijos – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė: „Su nekantrumu laukiame premjeros „Karalių pasaka“ – išskirtinio šokio spektaklio, kurį choreografė Anželika Cholina jautriai ir įtaigiai dedikuoja Čiurlioniui.“
Anot jos, šie metai ypatingi tiek muziejui, tiek ir visai Lietuvai. „Tai ne tik laikas prisiminti, bet ir švęsti Čiurlionį. Jo kūryba – tai neįkainojamas mūsų tapatybės pagrindas, kurį galima atrasti vis iš naujo. Itin svarbu, kad šiandieną Čiurlionio palikimas interpretuojamas labai įvairiai, reiškia jis vis dar reikalingas ir gyvas. Muzikos, dailės, šokio, literatūros, dizaino projektai, kurie gimsta šiandieną, remiasi jo kūrybos daugiasluoksniškumu“, – teigia D. Kamarauskienė. Jos vadovaujamame muziejuje iki pat spalio 12 d. vyksta ir didelė tarptautinė Čiurlionio metams dedikuota paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.
Ten pat, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, A|CH teatro premjerai artėjant įvyks ir susitikimas su „Karalių pasakos“ režisiere A. Cholina, kai ji papasakos apie spektaklio viziją, atskleis savo Čiurlionio portreto matymą, atsakys į susirinkusiųjų klausimus. Renginys vyks liepos 9 d., 17.30 val., įėjimas su muziejaus lankytojo bilietu.
Ištikima nacionalinėms temoms
Pasak A. Cholinos, naujausias jos spektaklis – lyg priminimas mums visiems apie didžio Lietuvos genijaus Čiurlionio kūrybą ir jos neįkainojamą reikšmę, taip pat apie neeilinę Čiurlionio asmenybę bei dramatiškai susiklosčiusį gyvenimą, apie kurį vis dar per mažai pasakojama, o pati istorija dažnai romantizuojama.
„Spektaklyje siekiu kiek įmanoma autentiškiau perteikti dramatišką Čiurlionio gyvenimo istoriją, todėl tikiu, kad nacionalinės temos svarba, kūrinio režisūriniai sprendimai, choreografija, estetika ir prasmė pervers žiūrovų sielas, o sujaudintos širdys neš žinią iš lūpų į lūpas, kurdamos šio spektaklio išliekamąją vertę ateities kartoms…“ – sako ji.
Skirtinguose scenos menų žanruose jau daugiau nei tris dešimtmečius kurianti A. Cholina, režisavusi dešimtis baletų, šokio spektaklių, operų, operečių, miuziklų ir sukūrusi choreografiją daugeliui dramos spektaklių, savo kūryboje prie nacionalinių temų grįžta nuolat.
Jos didieji darbai – šokio spektaklis „Zmones:)“ (2005 m., A|CH teatras), baletas „Barbora Radvilaitė“ (2010 m., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), miuziklai „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ ir „Mindaugas Karalius“ (2014 m. ir 2018 m., plataus masto areniniai pastatymai) bei šokio spektaklis pagal Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ (2021 m., Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) – yra dedikuoti Lietuvai, mūsų istorijai ir mūsų herojams. Nacionalinių temų ir lietuvių kompozitorių kūrinių pasirinkimas yra sąmoningas ir dažnas režisierės-choreografės kūrybos atributas.
Neatsitiktinai ir „Karalių pasakos“ muzikinis audinys – kupinas švelnios lietuviškos dvasios. Čia surinktos gražiausios Čiurlionio muzikos kūrinių interpretacijos, taip pat lietuvių kompozitorių muzikinės dedikacijos Čiurlioniui.