Šių metų rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val., 10-ojoje Kauno bienalėje M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks „Lewben Art Foundation“ parodos „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ atidarymas.
Šiais metais jubiliejinėje bienalėje „Lewben Art Foundation“ pirmą kartą Kauno miesto gyventojams ir svečiams pristatys šiuolaikinių užsienio menininkų darbų parodą „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“. Parodoje bus eksponuojami net šešių šiuolaikinių menininkų – Iano Chengo (g. 1984, Jungtinės Amerikos Valstijos), Gabriele’io De Santiso (g. 1983, Italija), Nicko Darmstaedterio (g. 1988, Jungtinės Amerikos Valstijos), Mohamedo Namou (g. 1987, Alžyras), Simono Denny (g. 1982, Naujoji Zelandija) ir Deimanto Narkevičiaus (g. 1964, Lietuva) – darbai.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkuose, rugsėjo 11 d., penktadienį, 17 val. įvyks Audronės Petrašiūnaitės parodos „Mano Liza eina pasivaikščioti“ atidarymas.
Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), be atidaromojo renginio pradės veikti tapytojo Lino Liandzbergio kūrybos paroda „Drugelio efektas“. Parodoje pristatomi autoriaus pastarųjų kelerių metų ir naujausi tapybos darbai.
Drugelio efektas – chaoso teorijos metafora, nusakanti ypatingo jautrumo pradinėms sąlygoms koncepciją. Tai reiškia, kad maži dinaminės sistemos pradinių sąlygų trikdžiai gali sukelti didelius pokyčius ilgalaikėje sistemos elgsenoje. Pavyzdžiui, drugelio sparnų virptelėjimas gali sukurti tokius virsmus atmosferoje, kurie pakeistų tornado kelią, užlaikytų, pagreitintų ar netgi sutrukdytų jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų.
Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parkas atsivers pažintiniam turizmui
Būtent tokį kelią – nuo pirmųjų dirbtuvių ir improvizuotų ekspozicijų iki šiuolaikiško meno centro su visomis jam derančiomis funkcijomis, nuo pusiau privačios erdvės, žinomos tik nedideliam meno gerbėjų ratui, iki edukacijai ir pažintiniam turizmui pritaikytos ekspozicijų bei rekreacinės aplinkos – bus per kelis dešimtmečius nuėjęs Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas, kai pagaliau pakvies lankytojus po keletą metų trukusios rekonstrukcijos.
Pokalbis su Davidu Goldblattu apie Pietų Afriką ir fotografiją




Liudo Parulskio paroda „Barokas ir betonas“ Vilniaus fotografijos galerijoje






Pokalbis su Viktoru Misiano apie tai, kodėl ji užvaldžiusi šiuolaikinį meną, ir Baltijos šalių paviljonus Venecijos bienalėje
Galbūt tai sutapimas, o gal taip nutiko dėl regioniniame šiuolaikiniame mene tvyrančios atmosferos, tačiau visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijos bienalėje pristato projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį ir ji perdirbama šiuolaikinio meno praktikomis. Norėdamas suprasti, kodėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkai bei juos reprezentuojančios institucijos (beje, ir pačios valstybės) vis dar sprendžia sovietinės istorijos klausimus, taip pat siekdamas išsiaiškinti, kodėl šio tarpsnio palikimas posovietinėje neoliberalioje kultūroje vis dar bado akis, pokalbiui pakviečiau meno kritiką ir kuratorių Viktorą Misiano. Šiais metais jis Venecijos bienalėje kuravo paralelinę parodą „Ornamentalizmas“ ir nagrinėjo mano jau minėtą temą keliose 2007 m. kuruotose parodose, pavyzdžiui, „Progresyvioji nostalgija“ (KUMU ir KIASMA muziejuose). Šiame pokalbyje Misiano pateikia naudingų teorinių įžvalgų, padedančių perskaityti ir įvertinti sovietinės praeities pėdsakus šiuolaikiniame mene. Pokalbyje aptariamos tokios temos kaip nostalgija ir egzotizmas, trauma ir netekties išgyvenimą lengvinantis gedėjimo procesas, menininkas kaip neomitologijų kūrėjas, magiškasis istoricizmas, neoliberaliosios vadybos įgūdžiai ir globalizacijos šešėlyje atsidūręs regionalizmas.






2015 m. rugsėjo 11 – spalio 03 dienomis Vilniaus grafikos meno galerijoje „Kairė–dešinė“ veiks paroda „Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980)“.
Parodos atidarymas 2015 m. rugsėjo 11 d. (penktadienį) 17 val.
2015 m. rudens parodų sezoną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje pradeda dailininkės ir fotografės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915–1980) gimimo 100-mečiui skirta ekspozicija. Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto auklėtinės kūrybos retrospektyvoje visuomenė kviečiama susipažinti su įvairiu, nors ir negausiu, meniniu palikimu – tapyba, estampais, knygų ir taikomąja grafika, piešiniais, fotografijomis. Svarbesnius dailininkės biografijos faktus iliustruoja archyviniai dokumentai.
Rugsėjo 11 d., 18 val. galerija „AV17“ (Aušros Vartų g. 17, Vilniuje) kviečia į lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo bei viešųjų erdvių menininko Gitenio Umbraso kūrybos parodos atidarymą. Parodoje autorius, geriausiai žinomas kaip „Stebuklo“ (1999), mozaikinės plytelės Katedros aikštės grindinyje, bei „Meilės krantų“ (2004) Neries krantinėje autorius, pristatys savo tapybos, skulptūros bei „miniatiūrinės monumentalistikos“ darbus, sukurtus laikotarpiu nuo 1978 iki 2015 metų.
Rugsėjo 11 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, Klaipėda) atidaroma skulptoriaus Žilvino Landzbergo paroda Iš serijos „R didžioji“.
2015 m. balandžio‒gegužės mėnesiais Šiuolaikinio meno centre (ŠMC, Vilnius) eksponuota Ž. Landzbergo paroda „Be karūnos“. ŠMC erdvė tapo vieta, turinčia savo laiką ir trukmės galimybę. Pasak kuratorės Astos Vaičiulytės, „Fizinis Landzbergo skulptūrų kūnas yra pirminis punktyras – buvusio, esamo ar būsimo veiksmo pėdsakas, sąlyga arba aplinkybė, priklausanti nuo parodą-garsą kopijuojančių mūsų kūnų, galbūt judančių, delsiančių, žinančių, dvejojančių. Konkretus skulptūrinis objektas, daiktas, yra erdvėje, santykyje su ja ir su mumis joje, ikižodinėje patirtyje, iki (ne)atpažinimo ir apibrėžtos prasmės“.