7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

„Tinkliniai susidūrimai atsijungus“: „Lewben Art Foundation“ paroda 10-ojoje Kauno bienalėje

 

Šių metų rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val., 10-ojoje Kauno bienalėje M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks „Lewben Art Foundation“ parodos „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ atidarymas.

 

Šiais metais jubiliejinėje bienalėje „Lewben Art Foundation“ pirmą kartą Kauno miesto gyventojams ir svečiams pristatys šiuolaikinių užsienio menininkų darbų parodą „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“. Parodoje bus eksponuojami net šešių šiuolaikinių menininkų – Iano Chengo (g. 1984, Jungtinės Amerikos Valstijos), Gabriele’io De Santiso (g. 1983, Italija), Nicko Darmstaedterio (g. 1988, Jungtinės Amerikos Valstijos), Mohamedo Namou (g. 1987, Alžyras), Simono Denny (g. 1982, Naujoji Zelandija) ir Deimanto Narkevičiaus (g. 1964, Lietuva) – darbai.

 

Nick Darmstaedter, „San Gennaro“. 2013 m.
Nick Darmstaedter, „San Gennaro“. 2013 m.
Rengėjų inf.

Audronės Petrašiūnaitės paroda „Mano Liza eina pasivaikščioti“

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkuose, rugsėjo 11 d., penktadienį, 17 val. įvyks Audronės Petrašiūnaitės parodos „Mano Liza eina pasivaikščioti“ atidarymas.  

Audronė Petrašiūnaitė, „Mano flamenko“. 2010 m.
Audronė Petrašiūnaitė, „Mano flamenko“. 2010 m.
Rengėjų inf.

Lino Liandzbergio „Drugelio efektas“ Dailininkų sąjungos galerijoje

 

Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), be atidaromojo renginio pradės veikti tapytojo Lino Liandzbergio kūrybos paroda „Drugelio efektas“. Parodoje pristatomi autoriaus pastarųjų kelerių metų ir naujausi tapybos darbai.

 

Drugelio efektas – chaoso teorijos metafora, nusakanti ypatingo jautrumo pradinėms sąlygoms koncepciją. Tai reiškia, kad maži dinaminės sistemos pradinių sąlygų trikdžiai gali sukelti didelius pokyčius ilgalaikėje sistemos elgsenoje. Pavyzdžiui, drugelio sparnų virptelėjimas gali sukurti tokius virsmus atmosferoje, kurie pakeistų tornado kelią, užlaikytų, pagreitintų ar netgi sutrukdytų jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų.  

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Liudvika Pociūnienė

Nuo privačios iniciatyvos iki atviro kultūrinės traukos objekto

Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parkas atsivers pažintiniam turizmui  

Būtent tokį kelią – nuo pirmųjų dirbtuvių ir improvizuotų ekspozicijų iki šiuolaikiško meno centro su visomis jam derančiomis funkcijomis, nuo pusiau privačios erdvės, žinomos tik nedideliam meno gerbėjų ratui, iki edukacijai ir pažintiniam turizmui pritaikytos ekspozicijų bei rekreacinės aplinkos – bus per kelis dešimtmečius nuėjęs Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas, kai pagaliau pakvies lankytojus po keletą metų trukusios rekonstrukcijos.  

Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodo galerija
Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodo galerija
Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodo galerija
Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodo galerija
Karina Simonson

Apartheido estetika

Pokalbis su Davidu Goldblattu apie Pietų Afriką ir fotografiją

Pirmą kartą į savo tėvų šalį atvykęs pasaulinio garso fotomenininkas su savo kūrybos gerbėjais rugpjūčio 28 d. susitiko Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Davido Goldblatto giminės šaknys – Papilės miestelyje, Žemaitijoje. Būtent iš ten jo seneliai XIX a. pabaigoje iškeliavo į Pietų Afriką. Čia gimęs ir augęs Davidas savo fotografijose atspindėjo apartheido sistemos subjaurotą šalies kasdienybę. Fotomenininką kalbina Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Karina Simonson.

David Goldblatt, „Šeštadienio rytas prekybos centre. Mis „Gražiausios kojos“ konkurso pusfinalis“. 1980 m.
David Goldblatt, „Šeštadienio rytas prekybos centre. Mis „Gražiausios kojos“ konkurso pusfinalis“. 1980 m.
David Goldblatt, „Klausantis tuometinio Teisingumo ministro Johno Vorsterio Nacionalinės partijos susirinkime Nigelo rotušėje, jo atstovaujamoje rinkimų apygardoje parlamente“, Transvalas. 1964 m.
David Goldblatt, „Klausantis tuometinio Teisingumo ministro Johno Vorsterio Nacionalinės partijos susirinkime Nigelo rotušėje, jo atstovaujamoje rinkimų apygardoje parlamente“, Transvalas. 1964 m.
David Goldblatt, olandų reformatų bažnyčia, baigta 1984 m., Quellerina, Johanesburgas. 1986 m.
David Goldblatt, olandų reformatų bažnyčia, baigta 1984 m., Quellerina, Johanesburgas. 1986 m.
David Goldblatt
David Goldblatt
Agnė Narušytė

Betoninė laiko siena

Liudo Parulskio paroda „Barokas ir betonas“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Iš pažiūros tai – tik žaidimas. Vietoje Aušros vartų stovi gabalas sovietinio blokinio daugiabučio. Televizijos bokštas spokso kaip dirbtinė gražuolė, prisiklijavusi nuo Šv. Kazimiero bažnyčios nuplėštų lipdinių blakstienas. Ant buvusių Profsąjungų rūmų stogo iškilo Nižnij Tagilo kultūros namų bokštelis, kurį neiškart ir pastebėsi, nes jis ten – labai vietoje. Atrodo, kad Liudas Parulskis daro tai, kuo užsiima pamokose nuobodžiaujantys vaikai– iškiliausiems architektūriniams miesto „personažams“ pripaišo menamus ūsus. Tik rafinuočiau – jo fotomanipuliacijose naujasis darinys atrodo „kaip tikras“ ir žiūrovui gali pasivaidenti, jog tai yra realių, tik ne visai pažįstamų vietų fotografijos.
 
Net nekils klausimas, kaip tie „bereikalingi“ papuošimai atsirado ant grynai funkcionalių pastatų – postmodernistinės architektūros teoretikai ir praktikai jau seniai leido viską maišyti. Ir atvirkščiai – po karo sugriauti senamiesčiai buvo prismaigstyti modernių naujadarų, tad betonas jau taip seniai gyvena šalia baroko, kad net nebeerzina. Be to, miegamuosiuose rajonuose žmonės su savo būstais daro, ką nori, ir griežtą stačiakampių ritmą jau dvidešimt metų klaipo spalvoti, įvairiabriauniai balkonų inkilai. Tad fotografijos kartais atrodo kaip paprasti dokumentai – net nespalvoti, lyg iš seno archyvo. Tenka pastovėti ilgiau, luktelti, kol išsisklaidys kasdienio prisitaikymo miglos ir išryškės sandūrų keistumas kaip pokštas.

Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Universiteto g. 10 ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Universiteto g. 10 ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Aušros vartai ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Aušros vartai ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir Lazdynai. 2015 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Lazdynai ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 2001 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Lazdynai ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 2001 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Televizijos bokštas ir Šv. Kazimiero bažnyčia. 2014 m.
Liudas Parulskis, fotomanipuliacija – Televizijos bokštas ir Šv. Kazimiero bažnyčia. 2014 m.
Liudas Parulskis, 3 D fotomanipuliacija – Liubarto patiltė ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 2015 m.
Liudas Parulskis, 3 D fotomanipuliacija – Liubarto patiltė ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 2015 m.
Vytautas Michelkevičius

Nuolat pasirodanti sovietinė praeitis

Pokalbis su Viktoru Misiano apie tai, kodėl ji užvaldžiusi šiuolaikinį meną, ir Baltijos šalių paviljonus Venecijos bienalėje

Galbūt tai sutapimas, o gal taip nutiko dėl regioniniame šiuolaikiniame mene tvyrančios atmosferos, tačiau visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijos bienalėje pristato projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį ir ji perdirbama šiuolaikinio meno praktikomis. Norėdamas suprasti, kodėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkai bei juos reprezentuojančios institucijos (beje, ir pačios valstybės) vis dar sprendžia sovietinės istorijos klausimus, taip pat siekdamas išsiaiškinti, kodėl šio tarpsnio palikimas posovietinėje neoliberalioje kultūroje vis dar bado akis, pokalbiui pakviečiau meno kritiką ir kuratorių Viktorą Misiano. Šiais metais jis Venecijos bienalėje kuravo paralelinę parodą „Ornamentalizmas“ ir nagrinėjo mano jau minėtą temą keliose 2007 m. kuruotose parodose, pavyzdžiui, „Progresyvioji nostalgija“ (KUMU ir KIASMA muziejuose). Šiame pokalbyje Misiano pateikia naudingų teorinių įžvalgų, padedančių perskaityti ir įvertinti sovietinės praeities pėdsakus šiuolaikiniame mene. Pokalbyje aptariamos tokios temos kaip nostalgija ir egzotizmas, trauma ir netekties išgyvenimą lengvinantis gedėjimo procesas, menininkas kaip neomitologijų kūrėjas, magiškasis istoricizmas, neoliberaliosios vadybos įgūdžiai ir globalizacijos šešėlyje atsidūręs regionalizmas.

Dainius Liškevičius, projekto „Muziejus“ instaliacijos Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. 2012 m. A. Valiaugos nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Muziejus“ instaliacijos Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. 2012 m. A. Valiaugos nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Muziejus“ objektas – „Kryžius“, padarytas iš 7 sovietinių laikų fotojuostų „Svema“ pakuočių, likusių po performanso, skirto Romui Kalantai atminti. 2010 m. A. Valiaugos nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Muziejus“ objektas – „Kryžius“, padarytas iš 7 sovietinių laikų fotojuostų „Svema“ pakuočių, likusių po performanso, skirto Romui Kalantai atminti. 2010 m. A. Valiaugos nuotr.
Jaanus Samma, „Netinkamas darbui. Pirmininko pasakojimas“, 2015 m. Estijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. R. Võsa-Tangsoo nuotr.
Jaanus Samma, „Netinkamas darbui. Pirmininko pasakojimas“, 2015 m. Estijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. R. Võsa-Tangsoo nuotr.
Jaanus Samma, „Netinkamas darbui. Pirmininko pasakojimas“, Pirmininko butaforija, 2015 m. Estijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. R. Võsa-Tangsoo nuotr.
Jaanus Samma, „Netinkamas darbui. Pirmininko pasakojimas“, Pirmininko butaforija, 2015 m. Estijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. R. Võsa-Tangsoo nuotr.
Katrīna Neiburga, Andris Eglītis, „Pažastis“. 2015 m. Latvijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. Organizatorių nuotr.
Katrīna Neiburga, Andris Eglītis, „Pažastis“. 2015 m. Latvijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. Organizatorių nuotr.
Katrīna Neiburga, Andris Eglītis, „Pažastis“. 2015 m. Latvijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. Organizatorių nuotr.
Katrīna Neiburga, Andris Eglītis, „Pažastis“. 2015 m. Latvijos paviljonas 56-oje Venecijos bienalėje. Organizatorių nuotr.
Ieva Burbaitė

Galerijoje „Kairė–dešinė“ paroda „Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980)“

 

 2015 m. rugsėjo 11 – spalio 03 dienomis Vilniaus grafikos meno galerijoje „Kairė–dešinė“ veiks paroda  „Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980)“.

Parodos atidarymas 2015 m. rugsėjo 11 d. (penktadienį) 17 val.

 

2015 m. rudens parodų sezoną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje pradeda dailininkės ir fotografės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915–1980) gimimo 100-mečiui skirta ekspozicija. Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto auklėtinės kūrybos retrospektyvoje visuomenė kviečiama susipažinti su įvairiu, nors ir negausiu, meniniu palikimu – tapyba, estampais, knygų ir taikomąja grafika, piešiniais, fotografijomis. Svarbesnius dailininkės biografijos faktus iliustruoja archyviniai dokumentai.  

Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės autoportretas. XX a. 4 dešimtmetis.
Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės autoportretas. XX a. 4 dešimtmetis.
Rengėjų inf.

Gitenio Umbraso paroda galerijoje „AV17“

 

Rugsėjo 11 d., 18 val. galerija „AV17“ (Aušros Vartų g. 17, Vilniuje) kviečia į lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo bei viešųjų erdvių menininko Gitenio Umbraso kūrybos parodos atidarymą. Parodoje autorius, geriausiai žinomas kaip „Stebuklo“ (1999), mozaikinės plytelės Katedros aikštės grindinyje, bei „Meilės krantų“ (2004) Neries krantinėje autorius, pristatys savo tapybos, skulptūros bei „miniatiūrinės monumentalistikos“ darbus, sukurtus laikotarpiu nuo 1978 iki 2015 metų.

Gitenis Umbrasas, „Autopotretas“
Gitenis Umbrasas, „Autopotretas“
Rengėjų inf.

Žilvino Landzbergo paroda iš serijos „r didžioji“ galerijoje „si:said“

 

Rugsėjo 11 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, Klaipėda) atidaroma skulptoriaus Žilvino Landzbergo paroda Iš serijos „R didžioji“.

 

2015 m. balandžio‒gegužės mėnesiais Šiuolaikinio meno centre (ŠMC, Vilnius) eksponuota Ž. Landzbergo paroda „Be karūnos“. ŠMC erdvė tapo vieta, turinčia savo laiką ir trukmės galimybę. Pasak kuratorės Astos Vaičiulytės, „Fizinis Landzbergo skulptūrų kūnas yra pirminis punktyras – buvusio, esamo ar būsimo veiksmo pėdsakas, sąlyga arba aplinkybė, priklausanti nuo parodą-garsą kopijuojančių mūsų kūnų, galbūt judančių, delsiančių, žinančių, dvejojančių. Konkretus skulptūrinis objektas, daiktas, yra erdvėje, santykyje su ja ir su mumis joje, ikižodinėje patirtyje, iki (ne)atpažinimo ir apibrėžtos prasmės“.

Žilvino Landzbergo parodos fragmentas.
Žilvino Landzbergo parodos fragmentas.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas