Lapkričio 10 d. (penktadienį), 19 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato menininko Arturo Aliuko retrospektyvinę tapybos ir piešinių parodą „Camera Obscura“.
Cameros Obscuros (lot. tamsi patalpa, erdvė, kamera) temos atsiradimas menininko kūryboje susijęs su erdvės pavaizdavimu plokštumoje, trimačio pasaulio buvimu dvimatėje plokštumoje.
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į parodos „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“ atidarymą. Renginio metu išvysite Simonos Orinskos, Skaidros Jančaitės ir šokio studijos „BUTŌ LAB“ atliekamą performansą, kuriame atlikėjai, pasitelkę savo vaizduotę, žiūrovus ves Modrio kūrybos labirintais.
Simboliška, kad 2023 metus Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ (pirmasis jų aukštas) palydi su Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) paroda. Miestui minint 700-ąjį jubiliejų ir prisimenant didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus į pasaulį, savo retrospektyvą ir introspekciją pristato vienas vilnietiškiausių menininkų. Kūrėją žino ir pažįsta daugelis, dauguma, beveik visi miestiečiai ir sostinės svečiai. Kartais net nežinodami ar tiesiog nesuvokdami.
Rasa Staniūnienė, „Dienos spalvos“, R. Paknio leidykla, 2023
„Pirmas įspūdis juos pamačius – tų paveikslų švytėjimas, ta spalvų magija, jų derinių paslaptis ir paprastumas. Jos mus užgauna tarsi muzika, sujaudina iš vidaus, kai žiūrėdami į paveikslą nebegalvojame, kaip jis sukonstruotas, kaip nutapytas – sukyla vizualios emocijos, o protas seka iš paskos“, – rašo tapytojas Arvydas Šaltenis tekstą Rasos Staniūnienės knygai „Dienos spalvos“. Ją vartant protas iš tiesų seka iš paskos, nes įtraukia ir nugramzdina spalvos, dar nespėjus atpažinti objekto. Tik paskui jau pamatai. Ar perskaitai pavadinimą.
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) nuo lapkričio 9 d. pradės veikti Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno paroda „Miesto hegzametras“.
Lietuvos globėjo Juozapato mirties metų minėjimas
Kasdien eidama į darbą pro Aušros vartus kertu Bazilijonų gatvę, o grįžtant namo žvilgsnis visuomet nukrypsta gilyn į iliuziškai sukurtą perspektyvą, atsiveriančią pro išlakius Jono Kristupo Glaubico projektuotus Švč. Trejybės bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno ansamblio vartus, kurie savo barokinėmis formomis liudija Vilniaus miesto savitumą. Būtent ši vieta prieš daugiau nei keturis šimtmečius subrandino dar vieną iškilią asmenybę – Juozapatą Kuncevičių, kurio 400 kankiniškos mirties metus minime šiemet. Įdomus paradoksas, kad daugumai Lietuvos žmonių šis vardas visai negirdėtas, o daugeliui net nežinoma, kad jis stipriai susijęs su Lietuva ir Vilniumi.







Penkioliktą kartą jaunieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkai pristatė savo tapybos darbus prestižiniame „XV Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse. Šiemet, kaip ir pernai, išimties tvarka paraiškas konkursui galėjo teikti ir jaunieji Ukrainos menininkai, kurie šiuo metu reziduoja Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Tai unikali galimybė jungti meno talentus ir skatinti kultūrinį mainų procesą šiose šalyse bei išreikšti savo paramą ne tik Baltijos šalių kūrėjams, bet ir tebesitęsiančio karo fone solidarizuotis su Ukrainos menininkais.
Lapkričio 7 d. 19 val. sostinės AP galerijoje, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, atidaroma Nojaus Petrausko tapybos paroda „Blyksnis prieblandoje“. Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 3 dienos
Lapkričio 9 d. 19 val. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) atidaroma grupinė paroda „Trapi pusiausvyra“, kurioje dalyvauja menininkai Hedi Jaansoo, Nokukhanya Langa, Anna Mari Liivrand, Emma Luukkala, Mari Männa, Laurynas Skeisgiela ir Mark Soosaar. Parodos kuratorė – Kaisa Maasik. Atidarymo vakarą lapkričio 9 d., taip pat šeštadienį lapkričio 11 d. vyks ekskursijos po parodą su autorias (anglų kalba).
Knygos meno festivalio paroda KKKC Parodų rūmuose
Turbūt kiekvienas iš mūsų gali papasakoti unikalių ir nepakartojamų istorijų apie knygas... Kitaip ir būti negali, nes juk spausdintinio ar rankraštinio leidinio (nesvarbu, kokio tiražo) misija ir yra pasakoti, informuoti, skleisti žinias. Tad pačioje pradžioje trumpai papasakosiu kelias (vieną blogą, kitą geresnę – tokios juk būna ir knygos) istorijas apie savo knygines patirtis.







