Lietuvos kamerinio orkestro 62-ojo sezono pradžios koncerto su Andriumi Žlabiu įspūdis
Pastebimą muzikantų kaitą išgyvenantis Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) pradėjo naują sezoną. Rugsėjo 24 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa su neabejotina viršukalne – Andriaus Žlabio su orkestru atliekamais dviem Johanno Sebastiano Bacho klavyriniais koncertais antroje vakaro dalyje. Ir nors pirmoji dalis nuteikė keistai, iškart tenka pasidžiaugti orkestro stabilumu, gebėjimu groti be dirigento, nepastebimai vadovaujant pirmajam smuikui Džeraldui Bidvai.
Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros
Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau.
Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai
Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.
XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius
Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.
Lietuvos kamerinio orkestro programa ir Žibuoklės Martinaitytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Vilniaus festivalyje
Artėjantis prie pabaigos Vilniaus festivalis vis dar stebina savo turiningumu ir įvairove. Jo programose, kaip ir kasmet, vietos randa ir šiuolaikinė muzika bei lietuvių autorių kūriniai. Birželio 19-osios popietė ir vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas būtent naujajai muzikai: prieš koncertą pristatytas ką tik pasirodęs Žibuoklės Martinaitytės albumas „Ex tenebris lux“, o koncerte Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sergejaus Krylovo, atliko to paties pavadinimo kompozitorės kūrinį, taip pat įvyko festivalyje viešinčio italų kompozitoriaus, festivalio Turine vadovo Nicolos Campogrande’s Koncerto smuikui ir kameriniam orkestrui pasaulinė premjera.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas
Dar niekada koncertuose nebuvo tokie esminiai pirmieji ir paskutiniai viso vakaro taktai. Kas žino efektingą Edvardo Griego fortepijoninio koncerto a-moll pradžią su užgriūvančiomis akordų kaskadomis ir didingos Gustavo Mahlerio Devintosios simfonijos pabaigą su transcendentiniu pianissimo – ko gero, taip pat bus pamąstęs apie neatsitiktinai sumanytą programą, kuria Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras gegužės 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje užbaigė savo 33-iąjį koncertinį sezoną.
Orkestro muzikos koncertų sezono Nacionalinėje filharmonijoje pabaiga
Ištikimieji scenos partneriai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras savo koncertinį sezoną baigė drauge – gegužės 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje, išvakarėse – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Abiem kolektyvams sezonas buvo sėkmingas, nors ir veikiamas besikeičiančių aplinkybių: nuo įsisiūbavusios pandemijos bangos, karantino ribojimų, iki visiško išlaisvėjimo net ir nuo kaukių.
Šiek tiek aktualijų ir Gintauto Kėvišo laiškas
Neįtikėtina, koks nuvalkiotas dabar atrodo pasakymas „nepainiokim meno su politika“. Minkštųjų galių lozungas netenka galios, nes visas pasaulis stoja ties pasirinkimo riba: arba tu už tuos, kurie nekenčia laisvės, žudo vaikus, griauna miestus, arba visa esybe ir veiksmais tam priešiniesi. Greta pilietinės drąsos apraiškų, deja, kasdien sužinome, kaip plačiai putinizmas išsikerojęs Rusijos atlikėjų sąmonėje.
Mintys pasiklausius naujos kompaktinės plokštelės „Algirdas Martinaitis. Seasons and Serenades“ („Ondine“, 2022)
Šiuo laiku nekyla ranka ką nors rašyti. Bet rašyti apie gražius dalykus dabar tiesiog būtina. Muzika yra tas gražus dalykas, nemirtingas kaip ir siela. Kviečiu klausytis muzikos, kuri daug ką pasakys, atsakys, atvers. Gali net perkelti į kitą, niūriai realybei priešingą emocijų pasaulį, kaip kitados, romantizmo epochoje. Beje, tos epochos realybė buvo labai panaši į šiandienos... Kodėl nepabūti romantikais! Imkite bet kurią kompaktinę plokštelę ir tą laiką, kai nesekate naujienų, skirkite muzikai. Kokybiškai, intelektualiai muzikai, kuri dabar gyvybiškai reikalinga. Savai, lietuviškai muzikai.
Nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rūtos Lipinaitytės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Dažnai būna, kad muzikos kūrinys dėl vienokių ar kitokių priežasčių ilgai laukia atlikimo, o kai tai įvyksta, personifikuojant sakoma – „gimė kūrinys“. Kaip žmogus. Ir, matyt, nuo „krikštatėvių“ – atlikėjų – priklauso, ar gimė po laiminga žvaigžde. Čia išryškėja dar viena graži linija: kai kūrinio imasi talentingi ir entuziastingi, lietuvių muziką mylintys atlikėjai, būkime tikri – kūrinys įvyks ir gyvuos!