Pokalbis su muzikologe, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte
2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, daugiau nei 600 metų karaimai yra Lietuvos dalis, tačiau drįstu teigti, kad vis tiek ši bendruomenė nėra gerai pažįstama. Pradėdami Karaimų metus, kalbiname muzikologę, žymiausią savo tautos muzikos kultūros tyrinėtoją, Lietuvos kultūrai bei visuomenei daug nusipelniusios šeimos atstovę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę doc. dr. Kariną Firkavičiūtę.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo naują koncertų sezoną
Pagaliau pradėta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija. Todėl savo naująjį, 33-iąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pradeda viešėdamas Nacionalinėje filharmonijoje. Spalio 3 d. vykusiame koncerte buvo tęsiamas sumanymas atlikti visas Antono Brucknerio bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas (aštuonias jų orkestras jau įrašė į kompaktines plokšteles). Šįkart koncerte skambėjo Šostakovičiaus Aštuntoji.
Naujo sezono pradžios koncertas „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ Nacionalinėje filharmonijoje
Kažkoks déjà vu. Štai už akių užkliuvo viename iš portalų surinkta medžiaga, ką lygiai prieš 20 metų rugsėjo 11-osios rytą rašė didžiausi mūsų dienraščiai: nedemokratiški Lukašenkos „rinkimai“ Baltarusijoje ir kai kurių mūsų Seimo narių liaupsės „batkai“, dešimtys pilstuko aukų (tiesa, tąkart Estijoje), korupcijos skandalėliai, politinės rietenos ir pan.
25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai
Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.
In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)
Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.
Mintys po Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncerto Vilniaus festivalyje
Sėkmingai įsibėgėjęs Vilniaus festivalis šiemet kaip niekad simbolizuoja muzikos ir muzikantų nemarumą, kad ir sunkiomis sąlygomis. Pandemijos fone Nacionalinė filharmonija – viena iš intensyviausiai atsigavusių įstaigų – surengė puikių koncertų, kūrinių premjerų, pritraukė žinomų atlikėjų. Mielai į gyvus koncertus sugrįžta ir publika, tik gaila, dar ribojama atstumų ir negalinti užpildyti salės sausakimšai. Savo gerbėjų ratą turi ir Gedimino Gelgoto įkurtas ir vadovaujamas orkestras NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), tad birželio 13-ąją jie irgi turėjo progą „gyvai“ susitikti Vilniaus festivalyje.
Pokalbis su kompozitoriumi Arvydu Malciu prieš kūrinio premjerą Vilniaus festivalyje
Beethoveno fenomenas, manau, yra palietęs kiekvieną menininką. Kiekvienam Beethovenas yra muzikos klasikos simbolis. Po Prancūzijos revoliucijos Europoje 20 metų tęsėsi suirutė, chaosas, Napoleono karai tai su viena, tai su kita valstybių koalicija.
Gaila Kirdienė, Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2020.
Kai 2014 m. rašiau apie dviejų dalių leidinį, skirtą muzikų tremtinių temai (Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė, Lietuviai ir muzika Sibire, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013), buvo ką tik įvykdyta Krymo aneksija, rusų inteligentija pasidalijo į priešingas stovyklas, buvo sudarinėjami „pritariančių“ sąrašai ir pan.
Įspūdžiai išklausius naują kompaktinę plokštelę su Eduardo Balsio kūriniais („Ondine“, 2021)
Nors jau pagaliau atgijo gyvi koncertai, muzikos įrašų derlius per pandemiją buvo toks gausus, kad dar ilgai aptarinėsime juos laikraščio puslapiuose. Šį kartą itin pradžiugino neseniai pasirodžiusi Eduardo Balsio kūrinių kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. rudenį Nacionalinėje filharmonijoje įrašė Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – smuikininkas Džeraldas Bidva ir kompozitoriaus anūkė, pianistė Indrė Baikštytė.
Mūza Rubackytė prisimena Joną Žiburkų (1947–2021)
Neseniai sužinojome, kad Lietuvos muzikos pasaulis neteko vieno ryškiausių savo mecenatų – mediko, kolekcininko, melomano Jono Žiburkaus. Ši liūdna proga paskatino dar kartą prisiminti prasmingą šios asmenybės veiklą, taip pat pakalbėti apie menininkams itin reikšmingą sritį – mecenatystę.