Ar ką nustebins išmintingas kunigas?

"Dviveidis"

Didžiausias šios savaitės įvykis, regis, menkai atsispindėjo televizijose, o tai, deja, liudija ne televizijų naudai. Turiu galvoje ne ministrų kėdžių dalybas: kam dar gali būti įdomūs tokie nuogi ir apgailėtini politikai? Turiu omenyje Vaidoto Žuko sukeltą skandalą, kuris, prasidėjęs nacionalinio radijo laidoje, netikėtai pasklido internete ir spaudoje. Spėju, kad skandalą sukėlė ne laidos vedėjo insinuacijos, o pati pono Žuko asmenybė. Geltonoji spauda nuolat pateikia "sensacijas" apie žymių žmonių seksualinę orientaciją, bet į jas, manau, nelabai kas kreipia dėmesio. O ponas Žukas nuolat afišuoja savo religingumą ir aukštus moralinius kriterijus. Kai toks veikėjas savo laidoje pasielgia kaip Pavlikas Morozovas, iškart prisimeni jo pamokslus apie religingumą, tačiau šis ne vienam normaliam žmogui asocijuojasi būtent su pakantumu svetimoms ydoms, su tolerantiškumu, pagarba kiekvieno žmogaus pasirinkimui ir pan. Inkvizijos laikai jau seniai baigėsi, Popiežius net viešai dėl jų atsiprašė. Tačiau Lietuvoje vis dar viduramžiai, todėl Panevėžio vyskupas striptizo klube laimina išrinktuosius į Seimą, o nacionalinis radijas byloja apie seksualinių mažumų įtakingumą. Beje, regis, "Panoramos" rodytas siužetas apie striptizo klube improvizuotą žvakučių "aukurą" sukėlusį netikėtą gaisrą, yra geriausias įrodymas, kad šioje karalystėje tikrai kažkas pūva. Pūva ir dvokia. O karalystės gyventojai neturi jokio pasirinkimo – arba jaunų "Baro" herojų pezėjimai apie nieką, arba "Spaudos klubas". Iš esmės vienas ir tas pats. Tarp jų – saldaus gyvenimo iš kokio nors turtuolio buto vaizdai ar siaubo vaizdeliai iš vargšų ir prostitučių gyvenimo. Manau, kad šią lietuviškos tikrovės viziją labai pagyvintų Vaidoto Žuko "realybės šou". Paskambinęs LRT direktoriui, sužinojau, kad šį poną rengiamasi atleisti… už pravaikštas. Vadinasi, ponas Žukas turės daug laiko ir galės išrasti lietuvišką "realybės šou" atmainą, tarkime, filmuotą vienuolyne arba bažnyčioje. Būtų labai moralu ir tautiška.

Aš taip pat prisipažįstu, kad esu nepakantus. Esu nepakantus kvailybei, dviveidystei, šarlatanizmui, visam tam, kas trukdo lietuviams tapti normaliais žmonėmis, t.y. galvoti ne apie savo neregėtą svarbą pasauliui, o apie tai, kaip išvėdinti priplėkusias tautos tapatybės kertes. Normalioje šalyje ponui Žukui niekas nepaduotų rankos, jis būtų boikotuojamas ir intelektualų, ir žmonių, kurie gerbia savo bei kitų orumą. Ar taip atsitiks?

Paradoksas, bet svarbius religingumo ir tapatybės klausimus formuluoja iš pirmo žvilgsnio grynai pramoginis "žudynių Mocartu" vadinamo Johno Woo filmas "Dviveidis" (TV3, 20 d. 20.15). Du filmo herojai – geras policininkas (John Travolta) ir blogas nusikaltėlis (Nicolas Cage) susikeičia veidais. Tačiau netrukus paaiškėja, kad tai nėra vien mechaniškas tapatybės pakeitimas. Viskas vyksta kur kas giliau. Todėl tokia svarbi filme yra scena, kai herojai susiduria akis į akį. Nekenčiamas žmogus esi tu pats, nes jis turi tavo veidą. Visada žaviuosi Johno Woo filmais, man patinka šifruoti jo žaidimus, jo klasikų citatas ir autocitatas. "Dviveidyje" jis vėl atveda herojus į bažnyčią, kur skraido balandžiai. Pamenu, koks skandalas kilo, kai LRT parodė ankstyvąjį Woo filmą "Kileris". Lemiamas susišaudymas, lemiama gėrio ir blogio kova ten taip pat vyksta bažnyčioje (ir taip pat skraido balandžiai).

Masinė kultūra turi neregėtą galią. Amerikiečių režisieriaus Neilo La Bute filmas "Seselė Betė" LRT (24 d. 23. 10) rodomas su rubrika "Elito kinas". Taip, intelektualams bus smagu pasijuokti iš vargšės moters, kuri, patekusi į filmuojamą serialą, galvoja, kad atsidūrė svajonių pasaulyje. Tačiau ir intelektualai nori miego, o filmas – ne iš trumpųjų, nors pagrindinį vaidmenį kuria Renée Zellweger, į kurią žiūrėti visada malonu.

Šią rubriką rašau jau daug metų ir vis dažniau susiduriu su reiškiniu, kai ta pati televizija tą patį filmą rodo kokį penktą kartą. Ką daryti? Net jei rodomas toks žavus filmas kaip kad Terry Gilliamo odė narkotikams ir laisvei "Baimė ir neapykanta Las Vegase" (TV3, 19 d. 22.10), liežuvis vis tiek nebeapsiverčia kažką sakyti.

Iš naujų, dar nerodytų filmų siūlyčiau nepražiopsoti vieno itin reto filmo – "Legenda apie Susijotą" (TV3, 21 d. 20.20). Oficialiai, jei neklystu, Lietuvoje rodytas tik vienas Tailande sukurtas filmas. "Snobo kine" kitą ketvirtadienį (LNK, 25 d. 22.35) – vienas garsiausių pastarųjų metų Europos filmų – Wolfgango Beckerio "Sudie, Leninai!". Kartu tai ir vienas dviprasmiškiausių filmų: atsisveikindamas su suplėkusios ideologijos VDR, filmo režisierius neslepia ir nostalgijos jos žmonėms. Lenkas Yurekas Bogayeviczius gyvena ir kuria tarp Lenkijos ir JAV. Jo filmas "Dievo šukės" (BTV, 20 d. 20.15 ir 24 d. 14.40) sugrąžins į karo laikus. Tai pasakojimas apie žydų berniuką Romeko (Joelis Osmentas iš "Šeštojo jausmo"), kuris atvežamas iš Krokuvos ir paslepiamas kaime. Draugystė su kunigu (Willem Dafoe) tampa berniukui tikru išsigelbėjimu. Viename interviu režisierius prisipažino: "Kai kurie draugai buvo nustebinti, kad noriu parodyti išmintingą kunigą, ir dar – gyvenantį gilioje provincijoje. Jis sugeba suprasti ir gerbti vaiko baimę, kad bus atskleista jo kilmė. Tas kunigas gal vienintelis sugebėjo suprasti sudėtingą Romeko asmenybę".

Jūsų –

Jonas Ūbis