Muzika

"Mesijas" Filharmonijos scenoje

Kauno valstybinio choro, Lietuvos kamerinio orkestro, solistų bei dirigento Justuso Frantzo kūrybinis aljansas

Laimutė Ligeikaitė

iliustracija
Justus Frantz
K. Vanago nuotr.

Nekenčiamas, patekęs į intrigų verpetus, patyręs stresą, Georgas Friedrichas Händelis paliko atšiaurų Londoną ir išvyko į Airiją, Dubliną. Čia didįjį kūrėją mėgo ir vertino. Čia 1742 m. pirmą kartą buvo atlikta jo oratorija "Mesijas". Palanki visuomenės reakcija grąžino G.F. Händeliui dvasines jėgas ir tikėjimą savimi. Po septyniolikos metų "Mesijas" tapo paskutiniu kompozitoriaus diriguotu kūriniu.

Šią vieną žymiausių G.F. Händelio oratorijų lapkričio 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), Lietuvos kamerinis orkestras ir solistai Milda Smalakytė (sopranas), Saulė Šerytė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ignas Misiūra (bosas-baritonas). Dirigavo nuoširdus Lietuvos muzikų draugas Justusas Frantzas – pasaulyje žinomas pianistas ir dirigentas, klasikinės muzikos propaguotojas ir jaunų talentų atradėjas. Oratorijos atlikimas buvo skirtas iškilaus menininko ir humanisto lordo Yehudi Menuhino (1919–1999) atminimui. Jo istorinės reikšmės veiklą tarsi tęsia Justusas Frantzas. Lietuvos kamerinio orkestro ir Kauno valstybinio choro bendri koncertai su lordu Yehudi Menuhinu jau daugiau kaip prieš dešimtmetį garsino Lietuvos vardą, pasauliui parodydami ne tik koncertinį, bet ir teatralizuotą "Mesiją".

Tokie prityrę kolektyvai visuomet pateisina savo gerą vardą. Orkestras, dar visai neseniai draskytas emocinių kolizijų, anaiptol neprarado formos ir griežė lengvai bei užtikrintai, leido mėgautis itin skaidriu styginių skambesiu. Prie jo tobulai derėjo grakštus polifoninis choro audinys, kurio barokinių puošmenų gausiam kolektyvui, atrodytų, neįmanoma "išraityti". Tačiau Kauno choras, atliekantis ne tik senuosius, bet ir šiuolaikinius stambius vokalinius kūrinius, išlaikė nepriekaištingą stilių, lankstumą, skambėjimo kokybę. Ne veltui kolektyvo biografiją puošia ir Yehudi Menuhino įvertinimas: "Tai aukščiausio lygio choras. Patyriau labai didelį malonumą dirbdamas su Kauno choru Argentinoje, Vokietijoje, manau, patirsiu ir dabar, Lietuvoje" (1994 m.).

Šviesi, kupina taikingumo ir gyvenimo džiaugsmo oratorija "Mesijas" (Biblijos siužetu) iš kitų išsiskiria savitu koloritu. Joje nėra G.F. Händelio oratorijoms būdingų dramatinių kontrastų, nuosekliai pasakojamo siužeto. Daugybė arijų papildo choro išreikštas mintis ir giliau bei asmeniškiau perteikia vilties nuotaikas.

Prityręs orkestras ir choras buvo patikimas pagrindas, tarsi užuovėja jauniems solistams. Šiems taip pat jau ne kartą teko atlikti stambaus žanro kūrinius. Bene dažniausiai įvairiuose koncertuose ir festivaliuose dalyvauja Ignas Misiūra, puikiai atliekantis ir moderniąją muziką, ir senuosius šedevrus. Pernai vasarą V. Spivakovo tarptautiniame festivalyje Kolmare (Prancūzija) su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru solistas atliko K. Pendereckio "Te Deum". I. Misiūra yra patikimas pripažintų kolektyvų partneris, subtilaus tembro balsu nuspalvinantis ne vieną reikšmingą kūrinį. "Mesijo" boso partija puikiai atitiko solisto balso galimybes ir patirtį.

Operų ir oratorijų partijos svariai praturtina ir Mindaugo Zimkaus kūrybinę biografiją, kurioje – ir J. Haydno "Pasaulio sutvėrimas", ir L. van Beethoveno oratorija "Kristus Alyvų kalne" ir G.F. Händelio "Mesijas" su Poznanės filharmonijos orkestru Lenkijoje bei Vokietijoje. Atlikdamas vilnietiškąjį oratorijos variantą M. Zimkus pasižymėjo apgalvotu balso valdymu, santūriu, neforsuotu garsu. Tai ne kiekvienam solistui tenorui (dažniausiai pratusiam prie dramatiškų operos vaidmenų) taip sėkmingai pavyksta.

Pasisėmusi patirties Graco (Austrija) meno universitete ir dešimtmetį dainavusi įvairiose Europos scenose Saulė Šerytė (mecosopranas) pamažu sėkmingai įsitraukia į reikšmingus Lietuvos muzikinius įvykius. Išėjusi europinę stiliaus mokyklą solistė oratorijoje pademonstravo grakščią frazuotę, tikslų ir skaidrų intonavimą, sodrų balso tembrą. Teksto pajauta ir emocine branda ypač išsiskyrė arija "Thou art gone up on High". Ji galėtų tapti vienu ryškiausių dainininkės naujo repertuaro akcentų.

Jauniausiajai oratorijos solistei Mildai Smalakytei (sopranas, studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. G. Kaukaitės klasėje) šie metai sėkmingi. Ji dalyvavo lotyniškosios kultūros festivalio "Fundamentum Collegium" liturginėje dramoje "Quem Queritis", laimėjo pirmąją vietą V. Jonuškaitės-Zaunienės konkurse. Dainavimas su žinomais kolektyvais bei įžymiuoju Justusu Frantzu – neįkainojama patirtis ir pripažintiems meistrams. M. Smalakytė puikiausiai susidorojo su sunkia užduotimi. Lengvas, minkštas ir skaidrus solistės balso tembras grandioziniam kūriniui suteikė pačių šviesiausių spalvų. Visuose registruose tolygiai, subtiliai išgaunamas garsas leido gėrėtis pačiomis melodingiausiomis ir poetiškiausiomis oratorijos vietomis.

Nejaugi solistams viskas pavyko idealiai? Žinoma, ne. Buvo ir sunkiai tvardomo jaudulio, ir nedrąsumo, kartais pritrūkdavo balso jėgos ar išraiškingumo. Ir barokinių ornamentų "zigzagus" kartais išties nelengvai pavykdavo įveikti. Ar dėl to nukentėjo šedevras? Priešingai. Trijų šimtų metų paminklui visa tai suteikė gyvybės, jaudulio, nuoširdaus tikėjimo juo. Kūrinys nesutvisko mistiška idealybe, o praturtėjo nepakartojamais emociniais niuansais, jame į viena sumišo milžiniškos jaunų atlikėjų pastangos, sunkumai ir viltis, kad įveikę šią pakopą galės pasistiebti aukštyn, link tolesnės sėkmės.

Juk "Mesijas" – tai kūrinys, kadaise padėjęs dvasiškai atsitiesti G.F. Händeliui. Tad jis gali suteikti pasitikėjimo ir jauniems muzikams.