Manheimas rodo rytojaus žvaigždes

Vakar buvo iškilmingai atidarytas Tarptautinis Manheimo-Heidelbergo kino festivalis. Jaukiame mieste jau 51 kartą vykstantis nepriklausomo kino maratonas - tai vienas iš nedaugelio didžiųjų kino festivalių, besiorientuojantis ne į šių dienų kino režisūros žvaigždes, bet nuosekliai pristatantis jaunus režisierius, kurių dar laukia didelė ateitis. Būtent jauniesiems, debiutantams skirtas konkursas, juos pristato ir antra pagal svarbą festivalio programa "Tarptautiniai atradimai". Šiemet konkurse varžysis 23 jaunų režisierių filmai, įdomu, kad net 14 iš jų sukurta Europoje.

Šių metų festivalio programoje pastebėjau kelias dėmesio ašis. Festivalis pagerbia svečią, kinų režisierių Zhang Yimou. Jo tarptautinė karjera prasidėjo 1989 m. Berlyne, kur apdovanotas tada niekam nežinomo jauno režisieriaus filmas "Raudonasis gaolianas". Filmas žymėjo kinų kino atgimimą po kelis dešimtmečius trukusios "kultūrinės revoliucijos". 1990 m. Zhang Yimou filmas "Ju Dou" apdovanotas "Oskaru", 1992-aisiais filmas "Qui Ju istorija" pelnė režisieriui Venecijos festivalio "Aukso liūtą", 1994 m. filmas "Gyventi" - Kanų Didįjį žiuri prizą. Jo kūryba iš dalies žinoma ir Lietuvos kino bei televizijos žiūrovams. Svarbiausia tai, kad ne vieną jų būtent Zhang Yimou filmai paskatino domėtis ir žavėtis Rytų kinu. Iškilmingame vakare Zhang Yimou bus įteiktas Manheimo festivalio prizas "Kino meistras".

Kita ašis - naujasis lenkų kinas. Neseniai pasibaigusiame Kotbuso (Vokietija) festivalyje šiam kinui buvo skirta daug dėmesio, matyt, tai jau galima įvardyti kaip savotišką tendenciją, juolab kad, paradoksas, bet Lenkijoje vis netyla kalbos apie lenkų kino krizę ir susmulkėjimą. Pasak Manheimo-Heidelbergo festivalio rengėjų, trys filmai parodys šią didžio kino šalį visai kitoje šviesoje. Tai Przemysławo Wojcieszeko "Garsiau už bombas", Witoldo Adameko "Antradienis" ir Andrzejaus Jakimowskio "Užmerk akis". Bendra jiems nebent tai, kad visi "aprašinėja" naująją realybę ir nė vienas autorius nesikėsina į literatūros klasikų palikimą. Prieš kelerius metus būtent Manheimo festivalis atrado pirmąjį "Dogmos" filmą - Thomaso Vinterbergo "Šventę". Nuo tada čia nuosekliai domimasi "Dogmos" ir Larso von Treiro studijos "Zentropa" naujienomis. Šiemet pastarajai atstovauja Dariuszas Steinessas ir jo filmas "Čarlis Plaštakė".

Manheimo-Heidelbergo festivalis garsėja ir parama jauniesiems kūrėjams. Čia jau keleri metai vyksta kūrėjų ir prodiuserių susitikimai, per kuriuos jauni ir nežinomi kūrėjai turi realią galimybę rasti būsimam filmui koprodiuserį iš kurios nors Europos šalies. Šiemet festivalis siūlo dar vieną šansą nepriklausomam ir aukštų meninių aspiracijų, t.y "arthouse kinui". Tai filmų pardavimo ir platinimo mugė, kino bei televizijos platintojų iš įvairių šalių susitikimai ir seminaras tema "Filmų platinimo menas".

Manheimo-Heidelbergo festivalio rengėjai humaniški. Po vidurnaktį rodomos programos ir susitikimų su žymiais kūrėjais, kurie taip pat prasideda tada, kai vėlai vakare baigiasi konkursinė programa, jie neliepia keltis ankstyvą rytą ir strimgalviais lėkti į pirmą filmą. Tačiau rytais jie gundo unikalia peržiūrų sale, kur gali paimti kiekvieno į programą įtraukto filmo vaizdajuostę ir ramiai ją pasižiūrėti. Taigi miegoti nėra kada, ir tai puiku.

Živilė Pipinytė