Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą

Valstybinės paminklosaugos komisijos Monitoringo grupė, dalyvaujant Kultūros paveldo centro Techninių tyrimų laboratorijos vedėjai, vyriausiajai restauravimo technologei E.V. Telksnienei, spalio 16 d. lankėsi Žemutinės pilies Valdovų rūmų vietoje. Per mėnesį atlikti šie darbai:

Vilniaus Žemutinės pilies atkastų liekanų teritorijoje jau išgręžta 230 gręžinių ir juose sumontuoti poliai būsimų Valdovų rūmų konstrukcijų atramai. Kol kas šie poliai montuojami tose vietose, kur nėra autento.

Tęsiami archeologiniai bei architektūriniai tyrimai. Prie pietų ir rytų korpusų išorės sienų autentiškų pamatų ir būsimo požeminių inžinerinių tinklų kolektoriaus vietoje aptinkama daug radinių. Jie kaskart papildo šios teritorijos istorinę ir kultūrinę vertę. Ypač vertingos yra XIII-XV a. medinių statinių, medinių kelių, kitų medinių konstrukcijų liekanos. Dalis šių konstrukcijų, jas užfiksavus, yra išardomos, dalį jų numatoma užpilti žemėmis. Konservuojama tik maža medinių radinių dalis. Jų praradimas labai nuskurdintų būsimą Žemutinės pilies ekspoziciją.

Teritorijos požeminio vandens lygiui reguliuoti kasami drenavimo šuliniai. Jie gilesni už išlikusius pilies pamatus, todėl pamatai iš apačios tvirtinami gelžbetoniu. Valdovų rūmų mūrų liekanų konservavimo (restauravimo) darbų technologija vis dar rengiama.

Komisijos nariai mano, kad, visiškai pasitikint pagrindinių Valdovų rūmų atstatymo darbų organizatorių - "Vilniaus pilių direkcijos" direktoriaus S.P. Andrašūno, projekto mokslinio vadovo dr. K.N. Kitkausko bei Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" direktoriaus E. Kauklio - kompetencija, svarbiausias paveldo, ypač unikaliausių radinių išsaugojimo, problemas vis dėlto turėtų spręsti įvairių sričių mokslo atstovų taryba. Daugiau dėmesio šiam objektui turėtų skirti Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

Monitoringo grupės pirmininkė Gražina Drėmaitė