Literatūra

Grąžinkime Miškiniui ir pavasariui

mums rašo


Visai protingame dailėtyrininkės straipsnyje (7MD, Nr. 38) poezijos eilutė "Šiandien taip elegantiškai sninga" netyčia priskirta Radauskui. Nusišypsokime ir grąžinkime ją tikrajam autoriui - Antanui Miškiniui. Bet daug labiau paplitusi klaida - sieti tą eilutę su žiema, pirmuoju sniegu. Dėl to dar kartą perskaitykime A. Miškinio eilėraščio "Elegantiškai sninga" visą pirmąjį sakinį:
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.

Taigi apie žiedus, o ne snaiges. Žinoma, būna, kad posakis atsiskiria nuo kūrinio ir pradeda gyventi savo gyvenimą. Ką padarysi. Bet kultūringam žmogui nederėtų pamiršti, apie ką tas kūrinys.
Būtų geriausia, jeigu 7MD dabar imtų ir išspausdintų dar kartą tą eilėraštį, gyvuojantį 66-tus metus. Kultūros labui.

Valentinas Sventickas

Antanas Miškinis

Elegantiškai sninga

Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.

Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.

Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.

Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.

O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.