36-oji Baltijos muzikologų konferencija Taline

Spalio 11-13 d. Taline vyko jau 36-oji tarptautinė Baltijos šalių muzikologų konferencija. Į ją susirinko muzikologogai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos, taip pat Vokietijos bei JAV. Estijos muzikologų suformuluota konferencijos tema - "Muzikologija pereinamuoju laikotarpiu? Kartų sutarimas" - skatino diskusijas apie muzikologijoje vykstančią kartų kaitą. Tai atspindėjo ir dalyvių sudėtis, nes, greta žymių profesorių, šiais metais dalyvavo ir daug jaunosios kartos muzikologų.

Estai šią konferenciją skyrė muzikologo Karlo Leichterio atminimui. Šio muzikos istorijos tyrinėtojo veiklai apibendrinti buvo skirti keli jo tėvynainių - M. Männik-Kirme, U. Lippus - pranešimai. Kompozitoriaus E. Tubino paliestus muzikos nacionalumo klausimus nagrinėjo H.G. Lockas. Lietuvių muzikologas J. Bruveris pratęsė tą temą. Apibendrinęs žymių Vakarų muzikologų nuostatas, J. Bruveris pristatė lietuvių muzikoje nuolatos iškylantį muzikos nacionalumo klausimą bei pateikė savo surengtos dabartinių lietuvių kompozitorių apklausos rezultatus bei išvadas.

Matyt, labiausiai lauktas ir daugiausiai klausytojų subūręs buvo suomių muzikologo E. Tarasti pranešimas "Wagnerio leitmotyvai ir jų muzikinė aplinka". Nagrinėdamas vieno savo mėgiamiausių kompozitorių operinę kūrybą, Tarasti pasitelkė semiotikos metodologiją, įvairias schemas bei lenteles ir taip atskleidė leitmotyvų svarbą viso kūrinio formavimui.

Profesorius D. Politoske’as (JAV) skaitė pranešimą, kurį prieš porą metų jau turėjome progos girdėti Vilniuje. Politoske’as konferencijos dalyvius supažindino su vienos senų natų, rankraščių kolekcijos, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtos iš Berlyno, likimu. Leipcigo konservatorijos profesorius H. Loosas aptarė R. Schumanno kūrybos bei estetinių pažiūrų vertinimus vokiečių muzikologijoje. Švedų muzikologas F. Bohlinas supažindino su V. Mederio operos pastatymo Taline 1680 m. aplinkybėmis. Z. Gailite savo pranešime "Cenzūra, konjunktūra, arba Tėvo-sūnaus kompleksas?" apibendrino Latvijos kompozicijos moksle ir muzikologijoje vykstančius procesus. B. Jaunslaviete pristatė latvių XX a. 8-10 dešimtmečių muzikos tendencijas. Gerai Lietuvoje žinomas estas M. Humalas nagrinėjo teorinius seto teorijos aspektus. Šio straipsnio autorė skaitė pranešimą apie lietuvių kompozitorių muzikos specifikos suvokimo ypatumus. A. Pärto kūrinių percepcijos problematiką Rytų ir Vakarų muzikologijos kontekste aptarė O. Kautny iš Vokietijos. Kai kurias JAV vykstančias ortodoksų muzikos transformacijas pristatė J. Engelhardtas.

Latvių muzikologas B. Avramecas savo pranešime iškėlė naujų muzikoje atsirandančių reiškinių (pvz., triukšmo muzika) tyrimo bei Pabaltijo šalių muzikologų komunikacijos trūkumo problemas. Jos tapo ir visą konferenciją užbaigusios diskusijos pagrindu.

Judita Žukienė