"Terra grafica" ir kiti švediški malonumai

"Terra grafica" paroda Stokholmo galerijoje "Galleri Infra"

Ruduo gali būti bjaurus, nostalgiškas ir/arba nekantrus. Būtent todėl ruduo vaisingas, ir tai akivaizdu pažvelgus į trapios bei metafi- ziškos lietuviškos grafikos darbus, kurie energingai plūstelėjo svetimšalių koordinačių sistemos link.

Spalio 19 d. Mariefrede (apie 70 km į pietvakarius nuo Stokholmo) įsikūrusiame grafikos meno centre "Grafikens Hus" įvyko šio centro inicijuotas Baltijos regiono ir Šiaurės šalių projekto "Network Baltic - a new dimension" pirmosios parodos atidarymas. Jo metu minėto projekto vadovas Thomas Sundbergas ir meno vadovas (kuratorius) Andersas Krügeris susirinkusiems svečiams išsamiai pristatė keturmečio projekto "Network Baltic" sumanymą, tikslus ir kaip jis bus įgyvendinamas. Parodoje savo darbus, sukurtus dvi savaites trukusioje tarptautinėje meno ir idėjų kūrybinėje laboratorijoje (jai vadovavo švedų menininkas Andersas Krügeris), pristatė Lida Dubauskienė, gerai žinoma grafikė iš Vilniaus.

Grafikos centrui "Grafikens Hus" ES komisija skyrė 6 milijonų Danijos kronų paramą. Ją centras kartu su savo bendradarbiavimo partneriais iš Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos panaudos projekto "Network Baltic" realizavimui per ketverius metus. Projektą globoja "Ars Baltica" tinklas.

Projektas, kuris apims nemažai meninių renginių ir akcijų, susietas su Baltijos jūros regiono šalių praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Ambicinga ir erdvu. Šiame kontekste ir įvyko pirmasis šio projekto renginys - spalio 6-20 d. centre "Grafikens Hus" buvo surengtas seminaras ir kūrybinė dirbtuvė, kuriuose dalyvavo 10 projekto vadovų (Lietuvai atstovavo Vilniaus grafikos meno centras) ir 10 menininkų. Projekto eigą galima sekti specialiai tam sukurtame internetiniame tinklapyje: www.grafikenshus.se/Networkbaltic.

Galime pasidžiaugti, kad Vilniaus grafikos centras entuziastingai prisijungė prie šio globalaus projekto. Tam tikra prasme panašaus pobūdžio renginiai yra įkvepiantys ne tik menine, bet ir vadybine prasme. Jų sėkmė tik dar kartą atskleidžia, kad neegzistuoja tokios "tradicinės" meno rūšys, kurių nepajėgtų išjudinti šiuolaikinės tarptautinio bendradarbiavimo strategijos. Pastarasis aspektas yra itin svarbus šiandienei Lietuvos menininkų kūrybos plėtrai. Bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, sklaida ir edukacija formuoja įdomią įtampų bei galimybių erdvę. Tarkim, visai neseniai, spalio mėnesį, atsidarė tarptautinės grafikos meno paroda "Terra grafica". Paroda surengta apie 30 km nuo Stokholmo įsikūrusioje 800 m2 ploto meno galerijoje "Galleri Infra". Galerija, atidaryta šį rudenį, yra unikalus meno ir verslo pasaulių bendradarbiavimo atvejis. Įsikūrusi neseniai atidarytame "InfraCity" verslo centre, galerija naudojasi didžiuliais erdviniais ir technologiniais ištekliais (www.infracity.se).

Parodoje "Terra grafica" eksponuojami 132 grafikos darbai, sukurti menininkų iš 11 šalių: Lietuvos, Ispanijos, Ekvadoro, Kubos, Lenkijos, Rumunijos, Urugvajaus, Puerto Riko, Danijos ir Švedijos. Parodoje dalyvavo 5 menininkai iš Lietuvos: Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė, Linas Jablonskis, Arūnas Gelūnas ir Rolandas Rimkūnas. Lietuvių ekspoziciją parengė Vilniaus grafikos meno centras.

Šioje parodoje eksponuojami kūriniai yra sukurti naudojant pačias įvairiausias technikas. Čia galima pamatyti grafikos meistro rumuno Marcelio Chirnoaga (jo kūriniuose galima rasti giminystės ryšių su Picasso, Sergeliu, da Vinci) darbus, kuriuose, anot kritiko Larso Kollbergo, jis komentuoja šiuos laikus, pakviesdamas stebėtoją į pasakiškas erdves. Kai kurie menininkai, pvz., puertorikietis Martinas Garcia, prieš 3 metus laimėjęs pirmąją vietą grafikos meno bienalėje, nebijo didelių formatų. Jo kūriniai monumentalūs (3 x 2,5 m), viename jų "Ladi-dos" vaizduojama besilaukianti moteris, kurios fone - Žemės planeta. Iš puikių švedų menininkų išsiskiria Hansas Hamngrenas. Žaisdamas geometrijos ir optikos dėsniais, jis sukuria iškreiptus perspektyvos motyvus. Pasak kritiko Larso Kollbergo, grafiko Hanso Hamngreno mąslios anamorfozės sugrįžta į mūsų tikrovės suvokimą ir atgauna savo teisingas proporcijas piramidės ar cilindro formos veidrodyje.

Birutės Zokaitytės darbai parodoje "Terra grafica"

O kaip atrodo mūsų grafika tarptautiniame kontekste? Kalbiname Rimą Povilionytę, Vilniaus grafikos meno centro kuratorę.

Kodėl būtent Vilniaus grafikos meno centras atstovauja Lietuvos grafikai šiame projekte?

Vilniaus grafikos meno centras - pačių grafikų iniciatyva sukurta institucija, propaguojanti grafiką Lietuvoje ir už jos ribų. Centras jungia beveik du šimtus garsių ir pradedančių dailininkų iš visos Lietuvos. Čia populiarinamos senos ir naujos grafikos formos, rengiami simpoziumai, seminarai, edukacinės programos. Centrui priklausančioje galerijoje "Kairė-dešinė" rengiamos vietos ir užsienio dailininkų parodos. Grafikos centras turi gerus ryšius su grafikais bei parodų rengimo patirtį, todėl gali ruošti įvairaus pobūdžio ir apimties ekspozicijas.

Kaip šis bendravimas atsispindi platesniame lietuvių ir skandinavų meno plėtros kontekste?

Šiemet prasidėjęs keturmetis Europos Sąjungos remiamas projektas "Baltic Network" (arba "Baltijos tinklas"), į kurį pakliuvo ir grafikos centras, žada daugybę kontaktų su Šiaurės šalių menininkais bei Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos kūrėjais. Sumanytas kaip skirtingų kultūrų sklaidos, pažinimo, bendrų patirčių ieškojimo projektas, "Baltic Network" skirtas jauniems menininkams, aukštųjų dailės mokyklų studentams bei dailininkams, baigusiems studijas ne anksčiau kaip prieš trejus metus. Projektas apims visas dalyvaujančias šalis, skleisis virtualioje erdvėje ir bus fiksuojamas kataloge bei kompaktinėje plokštelėje. Smagu, kad švedų menininkai ėmėsi iniciatyvos suburti drauge ir išprovokuoti pokalbiui jaunus menininkus iš Baltijos regiono. Jiems tai gali būti gera pradžia, padėsianti integruotis į tarptautinį meno kontekstą. Džiugu, kad šis projektas vyksta grafikos namuose ("Grafikens Hus"), kurių modelis beveik indentiškas Vilniaus grafikos meno centrui. Ši partnerystė jau ateinantį pavasarį turėtų būti pristatyta Lietuvos grafikų parodoje "Grafikens Hus".

O kaip tau patiko Lietuvos menininkai parodoje "Terra grafica" dalyvaujančių skandinavų ir dominuojančių Lotynų Amerikos menininkų kontekste?

Žinoma, kad paroda "Terra grafica" gali būti suvokiama kaip dar viena proga pamatyti drauge skirtingų šalių menininkus, jungiamus ne koncepcijos ar temos, bet žanro. Įdomu stebėti, kaip pietiečiai, šiauriečiai ir lietuviai (rodos, nori nenori pakliūname į tarpinę poziciją) interpretuoja ir varijuoja atspaudo teikiamas galimybes. Tarp daugybės darbų įmanoma įžvelgti ir bendrumų, ir skirtumų - juolab kad darbai eksponuojami neatsižvelgiant į šalių ribas, išsklaidyti po visą erdvę. Lietuvių grafika šiame kontekste išsiskiria polinkiu į figūrinių motyvų naudojimą ir istorijų pasakojimą. Siužetas, nors ir sudėliotas iš daugybės pabirusių laike fragmentų, yra būtinas daugelio grafikos darbų ir piešinių ingredientas.

Beje, tarp mūsų grafikų yra nemažai moterų. Ar išskirtum kažkokią specifinę moteriškumo temą, charakterį pristatytoje (ir ne) lietuvių grafikoje?

Ką tik ką minėjau istorijas - tai ypač tinka vienos grafikių moterų kartos darbams apibūdinti. Jos į "rimtąjį" grafikos žanrą įvedė siužetinį moteriškų rūpesčių pasaulį ir nuspalvino jį ironija. Čia gausu kasdienybės elementų, populiarių įvaizdžių, autobiografinių detalių ir sufalsifikuotų istorijos atplaišų. Nors jų galima rasti ir Rolando Rimkūno "Animuotoje klasikoje", ir Arūno Gelūno "istorijose", tačiau čia istoriniai motyvai traktuojami pagarbiau, netgi herojiškai. Tuo tarpu moterys su praėjusio laiko objektais elgiasi familiariai.

Na, o kokios ateities strategijos bendradarbiaujant su Skandinavija?

Ateities strategija - kontaktuoti. Tinklus jau užmetėme, dabar laukia darbas su "Network Baltic" projektu.

Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmės įgyvendinant naujus projektus.