Šiuolaikinės Rusijos dramaturgijos forumas

Spalio mėn. 15-19 d. Valstybiniame jaunimo teatre įvyks šiuolaikinės Rusijos dramaturgijos forumas. Šis projektas tęsis ir vėliau, nes forumo organizatoriai žada supažindinti žiūrovus su kitų kaimyninių šalių dramaturgija.

Forumo metu bus pristatyti 6 eskizai ir 3 spektakliai pagal O. Bogajevo, O. Muchinos, K. Dragunskajos, V. Sigarevo, A. Slapovskio, V. Sorokino, V. ir O. Presniakovų pjeses bei V. Pelevino apsakymo inscenizaciją. Forumas orientuojamas į jauną žiūrovą; pusę pjesių eskizų rodys dar Muzikos akademijoje studijuojantys režisieriai, kitus pjesių eskizus pristatys režisieriai R. Kudzmanaitė, G. Liutkevičius, A. Radzevičius, D. Tamulevičiūtė ir A. Latėnas.

Kodėl būtent šiuolaikinė Rusijos dramaturgija? Koks šiuolaikinės Rusijos dramaturgijos santykis su šiuolaikiniu Rusijos ir Europos teatru? Ar dramaturgija vis dar atsilieka nuo teatro, o gal jau jį pralenkė? Gal pažvelgę į kaimynų situaciją sugebėsime atsakyti į mums patiems skaudžiausią klausimą - ar dabartinėje Lietuvos dramaturgijoje jaučiama krizė, o gal toji krizė apėmusi būdą perskaityti šią dramaturgiją? Štai tokius klausimus kelia ir bando į juos atsakyti forumas.

Šiuolaikinės Rusijos dramaturgijos forumas prasidės Jaunimo teatre spalio 15 d. Salėje 99 Ramunės Kudzmanaitės eskizu pagal Vasilijaus Sigarevo pjesę "Plastilinas". Rež. Ramunė Kudzmanaitė: "Plastiline" kiekvienas įvykis, personažas man yra skausmingai artimas, jis apima skaudžiausią ir šviesiausią mano, mūsų patirtį. Pjesės kalba - šokiruojanti, brutali gatvės kalba - staiga tampa ir Vilniaus gatvės, mūsų jaunimo kalba. Tai mažos, drebančios širdies, prievarta išstumiamos iš gyvenimo, kalba."

Spalio 15 d. 19 val. Didžiojoje salėje - Vladimiro ir Olego Presniakovų "Kūno atėjimas". Rež. Auris Radzevičius: "Keistas sutapimas - baigęs kurti filmą apie tatuiruočių meistrą, gaunu pjesę, kuri prasideda tatuiruotės priklijavimu ant nekaltos mergaitės kaktos. Tėvas ją užmuša, gal netyčia, nes "mato kitokį dukros gyvenimo kelią". Atsitiktinis lipdukas tampa dideliu ženklu. Vos pakeistas žiūrėjimo rakursas, ir atsiveria panoptikumas. Monstrai ir zombiai gyvena pagal savo logiką ir papročius, o šie savo ruožtu keisčiausiu būdu panašūs į paprastų žmonių logiką ir papročius."

Spalio 16 d. 14 val. Atviros Lietuvos fondo salėje - režisierės Olgos Subotinos paskaita. 19 val. Jaunimo teatro Didžiojoje salėje - Maskvos šiuolaikinės režisūros ir dramaturgijos centro spektaklis - Ksenijos Dragunskajos "Dygumo pojūtis", rež. O. Subotina. 1999 m. jaunos režisierės O. Subotinos spektaklis pagal Marko Ravenhillo pjesę "Shopping and Fucking" suintrigavo teatralus visoje Rusijoje, spektaklis buvo pripažintas geriausiu sezono pastatymu pagal šiuolaikinę pjesę. Naujausias režisierės darbas pagal K. Dragunskajos pjesę "Dygumo pojūtis" gimė dramaturgo Aleksejaus Kazancevo vadovaujamame Maskvos šiuolaikinės režisūros ir dramaturgijos centre. Lapkričio mėnesį šį spektaklį pamatys Paryžiaus teatralai, vėliau spektaklio laukia teatro festivaliai Europoje ir Rusijoje.

Spalio 17 d. 17 val. Salėje 99 Olgos Muchinos "Tania - Tania". Rež. G. Liutkevičius: "Ši pjesė - tai pasaka apie meilę, duoną ir šautuvą. Kodėl apie meilę? Nes personažai pjesėje daugiau apie nieką nekalba. Meilė "Tanioje" - kaip svaigūs moteriški kvepalai, kuriais persunktas visas pjesės oras, kaip karuselė, taip įsukanti į jausmų - tikrų ar tariamų - verpetą, kad viskas aplink pavirsta pro šalį skriejančių garsų, spalvų, įspūdžių juosta ir svarbus tampa tik pats sukimasis. Kodėl apie duoną? Didžiąją pjesės dalį herojai sėdi už stalo, geria, linksminasi ir vis kartoja: "Gyventi gera". O šautuvą su "Tania" sieja Čechovas, teigęs, kad jei scenoje kabo šautuvas, tai jis būtinai turi iššauti. Šautuvo pjesėje nėra, jis seniai užstatytas lombarde, bet yra visa kita iš didžiojo rusų dramaturgijos metro arsenalo - sodyba, senas sodas, gamtos inspiruotos herojų refleksijos, net personažų vardai - dėdė Vania, Ivanovas."

Spalio 17 d. 19 val. Didžiojoje salėje - "Užribis" (Viktoro Pelevino apsakymo "Mėlynas žibintas" motyvais. Rež. Agnius Jankevičius: "Rusų tradicija, mentalitetas yra nepakartojami. Ir rusų literatūros - marginalinės, alternatyvios - žavesys tas, jog kad ir kaip toli ir radikaliom formom būtų einama į antiliteratūros teigimą, vis tiek išlaikoma stipri tradicija, mentalitetas. Teko skaityti straipsnį, kur lyginami Sorokinas ir Pelevinas. Pelevinui pirmiausia iš žaidimo gimsta idėja, o Sorokinas atranda idėją kaip nekaltas kūdikis, ir žaidimas jo kūriniuose dažnai išnyksta, apnuogindamas gryną koncepciją. Tikiuosi, kad mūsų spektaklyje pagal Pelevino apsakymą žaidimo ir idėjos tema yra ne tik ryškios, bet peraugo ir į kažką daugiau. Liūdna buvo sužinoti, kad Maskvoje jauni žmonės, aišku, stumiami politinių jėgų, plėšė ir degino Pelevino, Sorokino, Jerofejevo knygas. Tebūnie mano spektaklis kaip kontrakcija tokiai akcijai.

Spalio 18 d. 17 val. Salėje 99 - Vasilijaus Sigarevo "Juodas pienas". Rež. Dalia Jokubauskaitė: "Juodame piene" yra viskas - meilė, mirtis, žmogaus gimimas, bandymas atgimti, išdavystė, be galo sunki pasirinkimo akimirka. Autorius sutelkia dėmesį į prekybos agentų porą - Šurą ir Liovčiką. Kokiomis žaidimo taisyklėmis jie vadovaujasi ir ko išties jiems reikia? Kas slepiasi už atšiaurumo, keiksmažodžių, paviršutiniškumo, atsainaus "kietumo"? Kur yra riba, kurios nebegalima peržengti? Humanizmas - dvasios teritorija. Jo stoka, jo siekimas nulemia įvykių eigą sudėtingiausiais gyvenimo etapais - kai žmogus priverstas atsisukti į žmogų, pažiūrėti jam į akis ir nuspręsti - brolis jis ar vilkas."

Spalio 18 d. 20 val. Salėje 99 - Olego Bogajevo "Rusų liaudies paštas". Rež. ir akt. Algirdo Latėno pjesės skaitymas.

Kaip gilaus senio tragediją ir naivų žaidimą - linksminti save rašant pačiam sau adresuotus laiškus, pasirašytus pulko draugų, prezidento, Anglijos karalienės, tarakonų, marsiečių vardu, atskleis Algirdas Latėnas? Valandos trukmės pjesės skaitymas derina ironiją ir gailestį, juoką ir neviltį, pyktį ir gerumą senam pensininkui kovojant prieš vienatvę, pasmerktumą ir beprotybę.

Spalio 19 d. 12 val. Salėje 99 - Vladimiro Sorokino "Koldūnai". Rež. Linas Mikuta: "Koldūnai" - tai tik vienas iš bandymų pažvelgti į visuomenės ir jos darinių sužalotą žmogų. Mes keliame klausimą - kas žmogų priveda prie fizinio ir dvasinio kanibalizmo? Ar tada, kai žmogus tiesiogine šio žodžio prasme suėda jį pagimdžiusiuosius, jį dar galime vadinti ŽMOGUMI? Vladimiras Sorokinas teigia - TAIP."

Spalio 19 d. 17 val. Salėje 99 - Aleksėjaus Slapovskio "Pjesė Nr. 27". Rež. Dalia Tamulevičiūtė: "Stebint šiuolaikines pjeses dabar nuolat Vilniuje vykstančiuose festivaliuose, akcijose, atsiranda jausmas, kad visi pradėjo rašyti apie viena - smukusius paribio žmones, nuolatinį svaiginimasį... O čia - pjesė apie vyro ir moters santykius šiuolaikiniame pasaulyje, apie amžiną keistą trikampį - vyras-žmona -draugas. Man visada buvo įdomi dramaturgija, kurioje aš suprantu, kad žmogui skauda, bet jis dar sugeba ir pasijuokti iš savęs. Galima teigti, kad šiuolaikinė Rusijos dramaturgija gerokai laisvesnė. O šis forumas - turbūt požymis, kad mes realiai tampame demokratiška šalimi, kurioje dramaturgija nebeskirstoma į rusų, anglų ar norvegų. Dėmesį visada reikia kreipti iš pradžių į kaimynus su didžiuliu istorijos, tradicijos, meno palikimu.

Spalio 19 d. 19 val. Didžiojoje salėje - Aleksejaus Slapovskio "Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės". Rež. A. Latėno ir G. Liutkevičiaus spektaklis. A. Latėnas: "Pjesė dėkinga darbui su studentais: parašyta mozaikos principu, jungia 10 istorijų. Pjesė labai subtili, atvira interpretacijai, šiuolaikiška ir kartu kitokia."

G. Liutkevičius: "Pjesės istorijas sieja meilės tema. Tai tarsi namo ir viso mūsų dabarties gyvenimo skerspjūvis. Atrodo, kad dramaturgas mūsų gyvenimą pavaizdavo kaip didžiulį skruzdėlyną, organizmą, kuris nesikeičia. Mūsų užduotis - išspręsti, kas atsitinka į šį žmonių gyvenimo skruzdėlyną įmetus, įbrukus meilę kaip kokį svetimkūnį."

Parengė Ingrida DAUNORAVIČIŪTĖ