Prisiminimai apie Ričardą Gavelį

Spalio 7 d. Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko vakaras, pavadintas "Vilnius be Ričardo Gavelio", skirtas neseniai mirusiam rašytojui bei publicistui. Pilnoje salėje savo mintimis bei prisiminimais dalijosi rašytojas Marius Ivaškevičius, "Veido" žurnalo redaktorius Liudvikas Gadeikis, rašytojas ir literatūros kritikas Vytautas Rubavičius. Vakaro metu taip pat pristatytas paskutinis R. Gavelio romanas "Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste", jį išleido leidykla "Tyto Alba".

Vakaro data pasirinkta neatsitiktinai. Pirmoji priežastis - spalio 8-ąją R. Gaveliui būtų sukakę 52-eji metai. Antra, renginys įvyko tarptautinės Frankfurto knygų mugės išvakarėse. "Tai buvo kelionė, kurioje R. Gavelis turėjo dalyvauti ir kurios labai laukė. Ten jis būtų pats pristatęs savo kūrybą", - sakė vakarą vedusi "Tyto Albos" direktorė Lolita Varanavičienė. Ji taip pat užsiminė, kad Frankfurte bus deramasi dėl pilno "Vilniaus pokerio" vertimo į vokiečių kalbą. Kol kas vokiškai išspausdinti tik keli skandalingojo romano fragmentai.

Renginio pradžioje buvo parodytas trumpas M. Ivaškevičiaus filmas "Vilniaus rojuje ir pragare", sukurtas televizijos laidai "Kūrybos metas". Filme R. Gavelis Vilniaus senamiesčio kiemuose, gatvėse ir savo bute Karoliniškėse pasakoja (stebėtinai atvirai, pasak filmo autoriaus) apie savo gyvenimą, kūrybą, santykį su personažais ir slaptus pomėgius. Pats M. Ivaškevičius, daugiausia kalbėjęs apie rašytojo kūrybą, pavadino R. Gavelio romanus literatūra gurmanams: "Jis sugebėjo sukurti netradicinį Vilniaus vaizdą ir parodyti visą jo gyventojų margumyną. Gavelio sukurti įvaizdžiai ilgam išlieka sąmonėje, kai pats kūrinys, jo siužetas nukeliauja į pasąmonę".

Ilgametis rašytojo bendradarbis ir recenzentas L. Gadeikis prisiminė R. Gavelį kaip "turėjusį stiprų analitinį sugebėjimą, cinišką, bet ieškantį prasmės ir netgi gėrio" publicistą." Jis mokėjo griežtai schematizuoti eklektišką kasdienio gyvenimo srautą ir drauge buvo linkęs į absoliutų liberalizmą. Už jo rašinius dažnai susilaukdavau pasipiktinimo ir iš kairės, ir iš dešinės", - pasakojo "Veido" redaktorius.

Dviprasmišką rašytojo poziciją pabrėžė ir V. Rubavičius: "Jis siekė atsiriboti nuo visuomenės ir kartu aistringai ja domėjosi, siūlė jai liberalios ekonomikos idėjas, savo ruožtu suvokdamas, kad jos taip pat varžo žmogaus laisvę". Pasak literatūros kritiko, R. Gavelis visuomet stovėjo bet kokios santvarkos opozicijoje - tiek sovietų, tiek nepriklausomybės laikais. "Gavelis sąmoningai kūrė savo vaidmenį literatūros kontekste, nustatydamas savo poziciją visos kultūrinės valdžios, kurios nekentė, atžvilgiu. "Vilniaus pokerio" pasirodymas žymėjo dešimtmetį, kurį 1979 m. pradėjo Bronius Radzevičius ir kuris nubrėžė naujo santykio su sovietine ideologija ypatumus", - kalbėjo V. Rubavičius.

Savotiškas santykis su išoriniu blogiu, tamsiųjų visuomenės ir atskiro žmogaus pusių tyrinėjimas būdingas visai R. Gavelio pasaulėjautai ir kūrybai. Ne išimtis ir paskutinis jo romanas "Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste".

Pasak skaičiusiųjų, šis romanas turi keletą bruožų, kurie išskiria jį iš visos R. Gavelio kūrybos. "Pirmiausia čia itin eksponuojamos Karoliniškės ir nuodugniai piešiamas naujojo Vilniaus vaizdas, - sakė Liudvikas Gadeikis. - Antra, kitoks ir pagrindinis herojus. Ankstesniuose romanuose centriniai personažai buvo iš principo teigiami - tai buvo savotiškos aukos, kurios sugeria blogį, bet nėra jo šaltiniai. Šiuo atveju yra priešingai - herojus aptinka blogį ne išorėje, bet savo viduje."

Tačiau, regis, neišspręstos dviprasmybės motyvas apibūdintų R. Gavelio kūrybą kur kas geriau. Pats jis savo paskutiniojo romano anotacijoje rašo: "Būna monstrų, o būna šventuolių. Būna gėrybininkų, bet būna ir piktuolių. Tačiau kai blogis ir gėris susikryžiuoja vieno žmogaus širdyje - lauk klaikių rezultatų."

Ugnė Rastauskaitė