7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Ragelskienė

Kai vodevilis nevirsta tragedija

Gintaro Varno „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ LNDT

Priklausau tai laimingai Lietuvos teatro žiūrovų kartai, kuriai pirma pažintis su Roger Vitraco dramaturgija atsitiko prieš dvidešimt septynerius metus, režisieriui Cezariui Graužiniui pasiryžus Nacionalinėje Vilniaus scenoje išsprogdinti jo „Meilės misterijas“ (1997). Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nūdien yra gerais teatriniais tekstais degantis vertėjas Vincentas Klipčius. Dėl jo atsidavimo mums nereikėjo laukti 2028-ųjų, kai genialios pjesės šimtmečio proga galbūt kas nors būtų pagaliau sugalvojęs išversti Vitraco „Viktorą, arba Vaikus valdžioje“. Pjesė išties chrestomatinė, verta tuoj pat pakliūti į mūsų vaikų mokyklinius vadovėlius bent jau tam, kad viešojoje erdvėje nebekiltų batalijų dėl to, ar siurrealistas, ar dadaistas, o gal vis dėlto simbolistas buvo Vitracas.

Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Radvilė Budrytė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Radvilė Budrytė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Rūta Jonikaitė, Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Rūta Jonikaitė, Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Ponas Flagmanas ir jo problemos

„Bydermanas ir padegėjai“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

AIZENRINGAS: Tačiau visada geriausia ir tikriausia maskuotė, manau, – tai tikrų tikriausia teisybė. Komiškas būdas. Teisybe niekas netiki.“ (Maxas Frischas, „Bydermanas ir padegėjai“)

Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Atrasti tai, ko trūksta

Pokalbis su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba

Kompozitorius Jokūbas Tulaba sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Bydermanas ir padegėjai“ (rež. Gildas Aleksa, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, 2024), „Make Love“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2023), „80 pasaulių per vieną dieną“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Titas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Skambutis tėvui“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2021), „SoDra, Mon Amour“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2021), „Tik suaugusiems“ (rež. Justas Tertelis, „Atviras ratas“, 2019), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2019), „Hotel Universalis“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2019), „Zygfrydas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2018), „CV, arba Kas aš esu?“ (rež. Tertelis, „Atviras ratas“, 2018), „Vėjo prigimtis“ (rež. Aleksa, Kauno miesto kamerinis teatras, 2018), „Teroristas“ (rež. Aleksa, „Atviras ratas“, 2017), „Ilgoji pertrauka“ (rež. Olga Lapina, Keistuolių teatras, 2016) ir kt.

Jokūbas Tulaba. I. Dingos nuotr.
Jokūbas Tulaba. I. Dingos nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik suaugusiems“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik suaugusiems“. L. Vansevičienės nuotr.

Pašlovinimai „Meno ir Teksto raktų“ laureatams

Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2024 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureates. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių scenos meno kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Balandžio 9 d., „Menų spaustuvės“ kiemelyje apdovanojimai įteikti: šių metų „Teksto rakto“ laureatei – teatrologei ir teatro kritikei dr. Rasai Vasinauskaitei ir „Meno rakto“ laureatei – „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiuserei dr. Rusnei Kregždaitei. Atminimo ženklus laureatams sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.

Rasa Vasinauskaitė ir Rusnė Kregždaitė. V. Budrio nuotr.
Rasa Vasinauskaitė ir Rusnė Kregždaitė. V. Budrio nuotr.
Greta Vilnelė

Monospektaklio ABC

„Dar vienas Džokeris“ ir „Motinos pienas“

Didžioji dalis kultūrinėje spaudoje publikuojamų recenzijų aptaria pagrindinių šalies valstybinių teatrų spektaklius, rečiau pasirodo tekstų apie nevyriausybinio sektoriaus kūrinius. Vis dėlto jie sudaro svarią dalį Lietuvos teatro kultūros. Remiantis „Bilietai.lt“ duomenimis, 2023 m. populiariausias pagal žiūrovų skaičių tapo nepriklausomo improvizacijų teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ (rež. Kirilas Glušajevas, 2018). Tačiau šį konkretų spektaklį, matyt, reikėtų laikyti išimtimi, o ne taisykle, nes kitas devynias iš dešimties pozicijų lankomiausiųjų sąraše užima valstybinių teatrų kūriniai.

Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Jadzevičiūtė

Žodynas antropocenui paaiškinti

Radijo spektaklis „Apie laiką ir vandenį“

„Tai, kas būdinga mūsų laikams, yra kova dėl žodžių, galia apibrėžti pasaulį ir jo ekonomiką, galia pranešti ir formuoti naujienas. Ta kova sukasi apie tai, iš kokių žodžių yra suformuluotas pasaulis. Žodžiai kuria realybę, todėl labai svarbu yra turėti žodžius ir priemones jiems platinti.“ (Andris Snæras Magnasonas, „Apie laiką ir vandenį“, vertė Jūratė Akucevičiūtė. Vilnius: Alma littera, 2022, p. 211)

Radijo spektaklio „Apie laiką ir vandenį“ iliustracija. Autorė Ugnė Glinskytė
Radijo spektaklio „Apie laiką ir vandenį“ iliustracija. Autorė Ugnė Glinskytė
  < PUSLAPIS IŠ 260  >>> Archyvas