Birželio 5 d., kaip jau įprasta, ore tvyrojo permanentinės apokalipsės nuojauta. Pasaulis tuoj, vėl, pagaliau išsitaškys į gabalus, Žemė ištrūks iš orbitos, atsivers pragar...
Realizmas žavus tuo, kad kalba apie dalykus, kurie labai tikri ir kurie labai užkabina kažką viduje. Žvelgiant iš literatūros (ir teatro) istorijos perspektyvos, realizmas buvo natūralus poslin...
Žymusis, garsusis, toks pažįstamas amerikietis Tennessee Williamsas, kurio atsiradimas galėjo atrodyti kaip anachronizmas šiuolaikinėje scenoje (ir ką gi „iš jo“ galima padar...
Šiuolaikinio teatro kryptys rodo, kad šiandien žmogui trūksta laiko jausti. Itin stengiamasi vengti skausmo atstūmimo, praradimo, nesėkmės ir kitokios kančios. Jautrumas bukinamas vais...
Vilniaus mažasis teatras pabandė išsivaduoti iš savo tradicijų, į repertuarą priimdamas eksperimentinį, o gal greičiau klubinį spektaklį „12 gramų į šiaurę“. Pamažu Li...
Spektaklis, o ypač jo pavadinimas, atrodo, skirti intelektinėje raidoje pažengusiam žiūrovui, gebančiam įžvelgti antrą, trečią ar penktą planą. Toks žiūrovas supras: jei parašyta „laimė&l...
Ingmaras Bergmanas tinka rudeniui. Jo tekstai dera prie sezoniškai pašlijusių dvasinių reikalų. Išgirdus žodį „Bergmanas“, matau naktį virtuvėje degančią šviesą...
Artūras Areima ir Paulius Ignatavičius buvo bendrakursiai. Nieko keisto, kad tarp jų darbų esama panašumo. Pirmiausia, manau, bendras jų spektaklių bruožas tai šaltis. Norintys teatre ...
Lapkričio 11 ir 12 d. Vilniaus mažajame teatre premjera „Bedalis ir labdarys“. Spektaklis, kurį režisuoja Gabrielė Tuminaitė, statomas pagal Paulinos Pukytės dialogų ir monologų knygą tu...