Autorius: LRS inf.

LRS inf.

Dvyliktąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Jurga Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Premija bus įteikta vasario 23-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

LRS inf.

2020 m. sausio 8–31 dienomis Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama paroda, skirta 2019 metų Laisvės premijos laureatui, Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai.

2019 metų Laisvės premijos paskyrimas Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai dar kartą aktualizuoja Lietuvos laisvės kovų istorijos temą. Kartu savo originalia asmenybe Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra liudija naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus ir formas.

Laisvės premija laureatui bus įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją iškilmingame Seimo posėdyje.

LRS inf.

29-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija paskirta poetui, dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“). Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

LRS inf.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

Marija Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

LRS inf.

Rašai poeziją? Prozą? O gal esi atviras literatūriniams eksperimentams? Lietuvos rašytojų sąjunga kviečia jaunuosius autorius išsitraukti savo tekstus iš stalčių ir paskaityti garsiai.

Nuo šio rugsėjo Lietuvos rašytojų sąjunga drauge su Rašytojų klubu pradeda rašytojų atviro mikrofono renginių ciklą „Literatūrinis sprintas“. Kartą per mėnesį autoriai galės pasidalinti savo kūrybos vaisiais, o klausytojai išgirsti naujų ir iki tol negirdėtų kūrinių.

LRS inf.

Užsislėpę už Centrinio pašto nedidukėje K. Sirvydo gatvelėje, Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) rūmai iki šiol lieka terra incognita daugeliui Vilniaus gyventojų. Nors jų istorija itin garbinga, o interjerai – unikalūs, dažno vilniečio galvoje kirba daugybė neatsakytų klausimų.

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga, reaguodama į Vilniaus miesto savivaldybės ketinimą nukelti Petro Cvirkos paminklą bei kitą laiko ženklus mieste naikinančią veiklą, liepos 17 dieną, trečiadienį, 16 val. Lietuvos rašytojų sąjungos salėje, K. Sirvydo 6, organizuoja susitikimą „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos: kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?“

Viešą pareiškimą dėl Vilniaus miesto Tarybos ketinimo nukelti rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą, stovintį greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankirtos esančioje aikštėje, Lietuvos rašytojų sąjunga š.m. gegužės 24 dieną išsiuntė Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui. Atsakymo iki šiol negavo. Savivaldybė vengia kalbėtis su visuomene rašytojo P. Cvirkos klausimu.
Nederėtų P. Cvirkos paminklo atvejo atskirti nuo dabartinių pokyčių Vilniaus mieste konteksto. Vietoj to, kad numatytas permainas ir planus aptartų su miestiečiais, savivaldybė jau ruošiasi pertvarkyti Kalnų parką, iškirsti daugybę brandžių medžių. Neįsiklausius į miestiečių pageidavimus naikinami žalieji plotai, visur klojamos trinkelės, nukeliami paminklai ir kitaip naikinami laiko ženklai. Šiame kontekste ir norime ne tik pasikalbėti apie P. Cvirkos paminklą, bet ir panagrinėti, kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė, rašytoja, menininkė, 11-osios Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė teigia: „Pagrindiniai daugiausiai girdimi ginčo argumentai yra tokie: jei paminklas rašytojui – palikti, jei kolaborantui – nukelti. Bet jie niekur neveda ir ginčo neišspręs. Paminklas stovi dėl visų šitų dalykų ir dar daugiau: ir kad buvo rašytojas, ir kad kolaboravo, ir kad mirė jaunas ir buvo to meto galingųjų šeimos narys, tai buvo kam tą paminklą išrūpinti. Bet palikti jį reikia visai ne dėl to, dėl ko jis pastatytas.”

Renginio metu bus galima pasiklausyti ekspertų, mokslininkų bei aktyvių kultūros veikėjų pasisakymų apie Vilniaus viešųjų erdvių politiką ir apie rašytoją Petrą Cvirką. Skaudžios XX a. patirties jau nebepakeisime, tačiau ką daryti su atmintimi? Nejaugi reikia pamiršti ir sunaikinti visus praeities pėdsakus? Ar tokiais veiksmais mes nekartojame panašių užmojų, kuriuos kritikuojame? Kaip atrodo P. Cvirkos gyvenimas ir kūryba jo laikmečio kontekste? Ar rašytojo P. Cvirkos, nuo 1945 iki savo mirties 1947 m. buvusio LRS pirmininku, kolaboravimas su sovietais yra pakankamas pagrindas nukelti paminklą ar tik patogus pretekstas?

Renginyje dalyvauja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, rašytojas, rašantis knygą apie P. Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa, rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė, literatūrologas, parašęs monografiją apie P. Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, LDS Skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė, kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, architektas, urbanistas Donatas Baltrušaitis, Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius. Renginį moderuoja rašytoja Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad birželio 27 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Kęstutis Aloyzas Keblys.

Kęstutis Keblys gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1955 m. Bostono universitete (JAV) baigė chemiją. Dirbo Detroito chemijos tyrimų laboratorijoje. 1971–1983 m. buvo „Ateities“ knygų leidimo fondo vadovas, 1981–1984 m. – Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Ateitininkas ir skautas. Bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie išeivijos rašytojų – Kazimiero Barėno, Aloyzo Barono, Kazio Bradūno, Vytauto Janavičiaus, Antano Škėmos ir kt. kūrybą (studija „Romanas išeivijoje“ išspausdinta knygoje „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968), monografija „Vincas Ramonas“– knygoje „Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990“ (1997), literatūros kritikos rinkinys „Smulki kritikos rasa“ išleistas 2011).

LRS inf.

Birželio 7 d., penktadienį, nuo 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks traptautinė mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Antanas (1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Raseinių r. – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje) ir Jonas (1815 m. birželio 8 d. Žarėnuose, Telšių r. – 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje) Juškos labiau žinomi kaip XIX a. antrosios pusės lietuvių tautosakos rinkėjai ir leidėjai. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kitose srityse Juškų nuveikti darbai. Pasak kalbininko prof. Algirdo Sabaliausko, „kai mes kalbame apie brolius Juškas, jų nuopelnus, kartais net ir sunku pasakyti, kur baigiasi vieno darbas, o kur prasideda kito. Lietuvių kultūrai šie du nepaprasti broliai tai turbūt tas pats, kas vokiečiams broliai Grimai, latviams broliai Kaudzyčiai.“ Juškos buvo susipažinę su svarbiausia naujausiąja savo gyvenamojo meto lietuvių literatūra, ypač ta, kuri siejosi su Lietuvos istorija, lietuvių kalba, tautosaka ir etnografija.
Kunigas Antanas Juška lietuvių kalbos tyrimo baruose nuėjo kalbininko praktiko keliu – rinko žodynui medžiagą. Į lietuvių filologijos istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių XIX a. leksikografų ir nepralenkiamas liaudies dainų rinkėjas. Liaudies šnekamosios kalbos panaudojimas žodynui, jo gausi nauja medžiaga turėjo didžiulės reikšmės ne tik bendriesiems lietuvių kalbos tyrinėjimams, bet ir praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti.

Jonas Juška, turėjęs geresnį filologinį pasiruošimą, pasirinko tyrinėtojo teoretiko kelią. Jis – ne tik žodynų redaktorius, bet pirmasis profesionalus filologas, rašomosios lietuvių kalbos kūrėjas ir garsiosios Augusto Šleicherio gramatikos (1857 m.) recenzentas, buvo gerai susipažinęs su lietuvių tarmių ypatumais ir gana išsamiai juos aprašė.

Broliai Juškos galutinių savo darbo vaisių nesulaukė. Priešingai, amžinos klajonės, nesibaigiantys rūpesčiai dėl savo darbų ateities sutrumpino jų gyvenimą. Antanas prieš pat mirtį džiaugėsi išvydęs pirmąjį dainų tomą (1880 m.), o pirmieji jo garsiojo žodyno (1897 m.) puslapiai dienos šviesą išvydo jau po abiejų brolių mirties.

Konferencijoje, skirtoje brolių Juškų – Antano 200-osioms, Jono 204-osioms – gimimo metinėms, pranešimus skaitys filologai, istorikai, tautosakininkai, kultūrologai. Juškų veikla bus įvertinta nauju požiūriu, jų darbai aptariami, remiantis šiuolaikiniais analizės principais.

Renginys bus transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.

Daugiau informacijos ir registracija:
Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė
Tel.: (8 5) 239 6561, mob. 8 620 75 071, el. p. [email protected]

LRS inf.

Dėl Vilniaus miesto Tarybos ketinimo nukelti rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą, stovintį greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankirtos esančioje aikštėje