Seime eksponuojama paroda, skirta 2019 m. Laisvės premijos laureatui A. Kentrai

2020 m. sausio 8–31 dienomis Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama paroda, skirta 2019 metų Laisvės premijos laureatui, Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai.

2019 metų Laisvės premijos paskyrimas Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai dar kartą aktualizuoja Lietuvos laisvės kovų istorijos temą. Kartu savo originalia asmenybe Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra liudija naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus ir formas.

Laisvės premija laureatui bus įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją iškilmingame Seimo posėdyje.

Parodoje pristatomos nuotraukos ir dokumentai nušviečia laureato gyvenimo kelią, jo ilgametę kovą už Lietuvos laisvę įvairiomis jam prieinamomis formomis: ginklu, vaizdo kamera, laisvu žodžiu, istorijos liudijimu.

Parodai panaudotos nuotraukos ir dokumentai saugomi Seimo, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos ypatingajame archyvuose, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, asmeniniuose Albino Kentros, Jono Česnavičiaus, Vytauto Daraškevičiaus, Klaudijaus Driskiaus, Andriaus Petrulevičiaus archyvuose.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Parodą galima aplankyti atvirų durų dienomis: sausio 12 d. nuo 16 val. iki 21 val.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 17 ir 24 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Sausio 16 d. 12 val. organizuojama parodų diena Seime, kurios metu internetu arba el. paštu [email protected] registravęsi lankytojai su gido palyda galės apžvelgti visas Seime eksponuojamas parodas.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]

Albinas Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Ona ir Juozapas pavyzdingai tvarkė ūkį, puoselėjo sodybą, buvo aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos patriotai. Tėvai daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus – keturis sūnus ir dvi dukras, leido juos į mokslus. 1936–1940 m. Albinas mokėsi Šilalės valsčiaus Nevočių pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 11 metų sulaukęs jis turėjo išmokti laisvės netekties pamoką. Vyriausiasis brolis Jonas per savo sukonstruotą radijo imtuvą pirmasis šeimoje išgirdo skaudžią žinią, kad sovietai okupuoja Lietuvą. Ją perdavė ir jaunėliui: „Albinuk, nebėra Lietuvos…“ Tais dramatiškais Lietuvai metais Kentrų šeima susibūrė kovai už Lietuvos laisvę. Savo sodyboje, po gyvenamuoju namu, iškasė bunkerį, kurio dėl išmanios konstrukcijos NKVD būriams nepavyko surasti. Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945 m. visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais: Jonas Kentra-Rutenis, Juozas Kentra-Tauras, Leonas Kentra-Sakalas, Albinas Kentra-Aušra, Ona Kentraitė-Rasa, Elena Kentraitė-Snaigė, Ona Kentrienė-Motinėlė. Kai Albinas Kentra tapo vyriausiojo brolio Jono Kentros-Rutenio būrio partizanu, jam buvo tik 16 metų. Partizanų būryje jis buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams. Dėl Lietuvos laisvės Kentrų šeimos nariai sumokėjo didžiausią kainą: sesuo Ona Kentraitė-Rasa sovietų suimta 1947 m. gruodžio 27 d., jai buvo skirta penkerių metų bausmė Tiumenės srities lageriuose, broliai Juozas Kentra-Tauras ir Leonas Kentra-Sakalas žuvo 1949 m. spalio 21 d. Lentinės kaime (Šilalės r.), Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės ir Lukšto būrių vadas Jonas Kentra-Rutenis žuvo 1951 m. spalio 18 d. Dvarviečių kaime (Šilalės r.), sesuo Elena Kentraitė-Snaigė 1950 m. liepos 28 d. suimta partizanų bunkeryje Geniotų kaime (Šilalės r.) ir buvo nubausta dešimties metų įkalinimu Irkutsko srities lageryje. Ilgus rezistencinės kovos metus motina Ona Kentrienė-Motinėlė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.
Albino Kentros-Aušros partizano kelias buvo trumpiausias. Bendramokslio išduotas, 1946 m. liepos 16 d. Albinas buvo suimtas Šilalėje. Penkerius mėnesius truko tardymai Šilalėje ir Tauragėje. 1946 m. gruodžio 28 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano Spasko lagerį (nuo 1951 m. Spasko lageris perduotas ypatingajam lageriui Nr. 8 (Pesčianyj), Karagandoje).

Į laisvę Albinas Kentra paleistas 1954 m. birželio 19 d. Dėl laimingo atsitiktinumo Albinui Kentrai išduodant sovietinį pasą įvyko klaida – buvo išduotas pasas svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam Albinui pavyko gauti brandos atestatą.
Laisvės kovų dalyviams aukštųjų mokyklų durys buvo užrakintos devyniais užraktais. Tačiau pasitaikydavo ir spragų, juk ne visa tautinė inteligentija buvo išnaikinta. Ano meto Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekano vyr. dėstytojo Leono Valkūno patartas Albinas Kentra įteikė dokumentus į Vilniaus universiteto neakivaizdinį skyrių ir 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas, dirbo pedagoginį darbą:1960–1962 m. mokė anglų kalbos Laurų aštuonmetėje, vokiečių kalbos – Nemenčinės vidurinėse mokyklose (Vilniaus r.). Būdamas eilinis mokytojas, 1962 m. Albinas Kentra įstojo į Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) universiteto aukštuosius dvimečius svetimų kalbų pedagoginius kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai kelti. Baigęs dvejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią Sovietų Sąjungos aukštąją mokyklą, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą. Nuo 1965 m. beveik tris dešimtmečius Albinas dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyresniuoju dėstytoju. Čia jis surado naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus. Kasdienis pedagogo darbas jam suteikė gyvenimo prasmę ir norą stengtis, kad kuo daugiau žmonių išmoktų svetimų kalbų, kad klausantis ir suprantant transliuojamas užsienio radijo stotis būtų galima griauti geležinę uždangą. Šiam tikslui Albinui Kentrai pavyko Vilniaus universitete įkurti anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame filologijos studentai galėjo lavinti šnekamosios anglų kalbos įgūdžius, klausytis laisvojo pasaulio radijo laidų. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą Albinas Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.

Albino Kentros Laisvės kova sovietų stagnacijos metais buvo susijusi su dar dviem Lietuvos kultūros įtvirtinimo būdais Vilniaus universitete. Nuo 1965 m. jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Rengiantis Vilniaus universiteto 400-ųjų įkūrimo metinių jubiliejui, kuris buvo švenčiamas 1979 m., buvo restauruojami svarbiausios Lietuvos Alma Mater interjerai ir eksterjerai, atidengiamos freskos, atkuriamas senajame universitete veikęs Grafikos kabinetas. Prie idėjos Vilniaus universiteto pastatų ansamblio erdves išpuošti tautiniais motyvais sukūrimo ir įgyvendinimo aktyviai prisidėjo ir Albinas Kentra. Tuo metu Rimtautui Gibavičiui Filologijos fakulteto vestibiulyje užsakytas klasikinę filologiją simbolizuojantis sgrafitas „Mūzos“, Filologijos fakulteto didžiajai auditorijai užsakytas Ramutės Jasudytės gobelenų triptikas „Kovos su kryžiuočiais“, Klasikinės filologijos katedros vestibiuliui – Vitolio Trušio granito mozaikos senosios lietuvių religijos ir mitologijos tematika, Lituanistikos centrui – Petro Repšio sienų tapyba baltų mitologijos motyvais, Universiteto rektoriaus aulai ir knygynui „Littera“ – Antano Kmieliausko freskos.

Atgimimo metais Albinas Kentra pagrįstai užsitarnavo naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininko titulą. Į jo vaizdo kameros juostas sugulė svarbiausi Lietuvos kovos už laisvę įvykiai 1988–1993 m.. Puikiai mokėdamas užsienio kalbas, Lietuvos laisvės kovotojų vardu 1990–1991 m. Albinas Kentra rašė laiškus demokratinių pasaulio valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Japonijos – vadovams, tuose laiškuose jis ragino pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir priminė Lietuvos rezistencijos istoriją.

1989 m. kartu su Vytautu Milvydu Albinas Kentra įsteigė Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis, privačių rėmėjų pastangomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Draugijos veikla leido pradėti jo sukauptos archyvinės medžiagos skaitmeninimo darbus. Šie darbai tęsiasi iki šių dienų.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]