Autorius: LTMKS inf.

LTMKS inf.

Postdisciplininis kongresas suburs kūrėjus 8 valandų performansui ir diskusijoms

Performatyvus ir visuotinis kongresas – tai menininkų ir jų kolegų kuratorių bei tyrėjų suvažiavimas, kuriame bus svarstoma, diskutuojama ir keičiamasi nuomonėmis apie „tarpdiscipliniškumo“ padėtį šiandieninėje kūryboje. Čia bus naudojami ne tik žodiniai, bet ir vaizdiniai, garsiniai bei performatyvūs įrankiai, kitaip sakant, vaizdo projekcijos, garso efektai ir koncertai, instaliacijos ir net atmosferiniai kambariai.

Kongresas vyks Vilniuje lapkričio 18 d. 15-22 val. skirtingose patalpose tarp Arklių (5 ir 6) ir Etmonų (3) gatvių. Jame aktyviai pasirodys daugiau kaip 20 menininkų, poetų, filosofų ir kuratorių, o programa bus atvira ir nemokama visiems apsilankiusiems.

Diskusijose bus keliami klausimai: Ar „tarpdisciplininis“ vis dar (už)buriantis raktažodis ar senamadiškas burtažodis? Ar vis dar reikia menininkams burtis į sąjungas? Ir koks kūrėjas šiandien yra paklausiausias: tarpdisciplininis, transdisciplininis ar multidisciplininis?

Kongreso iniciatorius Vytautas Michelkevičius teigia: „Atėjo tokie laikai, kad metas sueiti, sugroti, permąstyti, performinti tarp-, inter-, multi-, hiper-, post- discipliniškumą ir visas jo būsenas. Jei prieš 5-15 metų būdvardis „tarpdisciplininis“ meno, mokslo ir apskritai kūrybos kontekste buvo laikomas inovacijos ar pranašumo kriterijumi, kuo jis tapo dabar?”

Tarp svečių su savo programomis ir mintimis pasirodys Žygimantas Kudirka, Kęstas Kirtiklis, Justė Jonutytė, Žilvinas Landzbergas, Skaidra Trilupaitytė, Julijonas Urbonas ir kiti. Delegatų vaizdo, garso bei žodžio programos branduolį sudarys LTMKS (Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos) nariai: Arma Agharta, Danas Aleksa, Jurga Barilaitė, Gabrielė Gervickaitė, Jurgita Juodytė, Laima Kreivytė, Saulius Leonavičius, Dainius Liškevičius, Robertas Narkus, Simonas Nekrošius, Lina Rukevičiūtė, Vidas Simanavičius, Aistė Viršulytė, Aušra Volungė, Lina Zaveckytė ir kiti. Kongrese bus galima ne tik sužinoti, bet ir patirti kaip šiandien menininkai kuria, dirba ir miega. Dalyviai ir žiūrovai migruodami tarp 5 kongreso erdvių ne tik pateks į diskusijų sūkurius, bet ir galės atsigaivinti bufete, bare ar maitinimo įstaigoje.

Kongresas organizuojamas LTMKS dvidešimtmečio proga.
LTMKS vienija daugiau kaip 115 šiuolaikinio meno kūrėjų, tačiau ji visuomet buvo virtuali organizacija (be patalpų) ir vykdydavo renginius „Kablyje“, kareivinėse Šiaurės miestelyje, ŠMC, „Fluxus ministerijoje“, viešose erdvėse Vilniuje ir kituose miestuose. Nuo 2016 LTMKS kuruoja projektų erdvę „Sodų 4“. LTMKS yra visuomeninė organizacija (asociacija), įkurta 1997 metais. Ji organizuoja ir prodiusuoja parodas, renginius, rezidencijas, leidžia leidinius ir atstovauja menininkus sociopolitinėse situacijose. Nors menininkų asociacija ir vadinasi sąjunga, kaip ir kitos dar sovietmečiu įkurtos organizacijos, tačiau neturi paveldėtos biurokratinės struktūros ir lanksčiai reaguoja į šiandieninę meno situaciją Lietuvoje bei flirtuoja su ja.

Programa
http://www.letmekoo.lt/uncategorized/performatyvus-postdisciplininis-kongresas/
Iniciatorius ir moderatorius Vytautas Michelkevičius Organizatorius: LTMKS Prodiuseriai: Gabrielė Radzevičiūtė ir Linas Bliškevičius Dizainas: Gailė Pranckūnaitė ir Marek Voida LTMKS mini 20 metų! www.letmekoo.lt Rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus teatras „Lėlė“, Etmonų Špunka

LTMKS inf.

Donato Jankausko (Duonio) „Guotika“

Rudens sezonas projektų erdvėje „Sodų 4“ prasideda menininko, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos nario Donato Jankausko (Duonio) personaline paroda „Guotika“ – ji bus atidaryta vėlyvą rugsėjo 8–osios vakarą Vilniaus galerijų savaitgalio metu.

1932 metais rugsėjo 8 dieną buvo rasta akmens skulptūra. Šis radinys vaizduoja gyvūną, labai panašų į medžiuose gyvenančią ir žaluma mintančią būtybę. Guotikinė vaizdavimo maniera prilygsta vėlyvosios Guotikos pavyzdžiams.

Paprastai lietuvių liaudies skulptūra buvo kuriama išsimokslinusių liaudies menininkų sunkiomis feodalinio ir kapitalistinio laikotarpio sąlygomis. Liaudies meistrai įvairaus dydžio ir charakterio statulėles, žmonių vadinamas „dievukais“, dirbdavo iš medžio, o išimtiniais atvejais iškaldavo jas iš akmens. Primityviais darbo įrankiais – peiliu, kirviu, skaptuku – buvo sukuriami vertingi meno kūriniai.

Donatas Jankauskas (Duonis) (gimė 1968 m. Sedoje, gyvena ir kuria Vilniuje) – skulptorius, instaliacijų, video kūrinių autorius, aktyviai kuriantis ir dalyvaujantis parodose Lietuvoje ir svetur nuo 1992–ųjų. Pirmąją personalinę parodą „Brievikiai“ rodė Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ (1992), naujausia jo paroda „Dar kartą“ pristatyta „Vilnius Tech Park“ erdvėje Sapiegų parke (2017).    

Atidarymas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuo 20 val., Vilniaus galerijų savaitgalio vakarą
Paroda veikia 2017 m. rugsėjo 9–22 d.
Trečiadieniais – penktadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062689230
Vilniaus galerijų savaitgalio metu (rugsėjo 9–10 d.) paroda veiks šeštadienį ir sekmadienį 12–16 val.

    
Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.  

    
Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

LTMKS inf.

Ultra dinamica: Kelyje, Gana2, Arma Agharta

Ultra dinamica – tai „Aghartos“ pristatoma garsinių įvykių serija, orientuota į elektroninę ir elektro-akustinę muziką, kurios pagrindas – improvizacija. Savadarbė elektronika, vibruojanti akustika, džeržgiančios stygos, sulūžę žaislai – tik keletas priemonių, kurias pasitelkę renginių cikle pasirodantys atlikėjai kviečia patirti unikalius garso pasaulius.

Projektų erdvė „Sodų 4“ kviečia į antrąją šios serijos dalį, kurioje svečiuosis garso menininkai Laurens van der Wee (projektas „Kelyje“, Utrechtas, Olandija), Antanas Dombrovskij („Gana 2“, Vilnius) ir Armantas Gečiauskas („Arma Agharta“, Panevėžys).
„Kelyje“, http://kelyje.nl
Laurens van der Wee laviruoja tarp harsh noise ir gero kvapo, sujungdamas įvairaus tipo muzikos projektus nuo improvizacijų (Galm Quartet), elektronikos (Tjong Pow) iki instaliacijų meno (Zoodio), nuo programėlių kūrimo (Close Call) iki šokiams skirtos muzikos (27) ar rankų darbo muilo lietuviškoje keramikoje pristatymo (Werfzeep).
„2011–ųjų pavasarį išsinuomavome butą su baldais Savičiaus gatvėje. Džeko Keruako knygos, kurią radau šiame bute, pavadinimas, atrodė, tiko nusakyti mano paties požiūrį į mano muziką. Jaučiu silpnybę Vilniuj bei apskritai Lietuvai ir esu tikrai laimingas, kad grįžtu į šį miestą pagroti kažką naujo ir visiškai kito.“

„Gana 2“, http://antanasdombrovskij.tumblr.com Savitai interpretuodamas įvairias garsų ištraukas ir modifikuotų sintezatorių garsynus, Antanas Dombrovskij kuria struktūras, laviruojančias tarp noise, glitch, drone ir musique concrete. Jo muzika grįsta laužyta ritmika, kai po kiekvieno epizodo atsiveria vis nauji ir netikėti garsovaizdžiai. Šio garso menininko kūryba reikalauja susikaupimo – tik atidžiai klausantis jo muzikinis chaosas susidėlioja į vientisą, apgalvotą ir stebinančią garso laviną. Eksperimentinės elektroninės muzikos scenoje Antanas Dombrovskij dreifuoja tarp įvairių žanrų, koncepcijų ir projektų, veikdamas kaip skirtingų solinių („Gana2“) ir jungtinių („Betoniniai triušiai“, „Tiese“, „Twentytwentyone“) projektų narys (šaltinis: www.mic.lt).
„Arma Agharta“, http://www.arma.lt Armantas Gečiauskas yra eksperimentinio garso ir performanso menininkas, pogrindinių elektroninės muzikos renginių kuratorius ir „Agharta“ įkūrėjas. Jo kūrybinis projektas „Arma Agharta“ daužosi į performatyvumo, spontaniškumo ir vizualumo plokštumas, apninka skvarbiais lo-fi garsų spiečiais, provokatyviai laviruoja tarp farso ir pasirodymų „rimtu veidu“. Kiekvienas jo audioperformansas įsitempia į mistinių ūžesių, energetinio pirmykščio garsyno tankmes ir dadaistinį žaismą. Čia atsiskyrėliška kūrybinė valia siautėja per ritualinį veiksmą ir dideles energijos iškrovas naudojant analoginius prietaisus, vintažinius aparatus, keistus objektus, balso triukšmą (šaltinis: www.mic.lt).

2017 m. liepos 26 d. 21 val.

Renginį organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su „Agharta“, daliniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.
    
Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

LTMKS inf.

Dainiaus Liškevičiaus manifestas projektų erdvėje „Sodų 4“

Kultūra evoliucija dėsnis įvykis subjektas iškraipymas kritinė sąmonė chaosas projektas institucija galia tuštuma struktūra subordinacija strategijos vartotojas privati erdvė fragmentacija atsitiktinumas procesai situacijos interesai valdymas pažadas slopinimas konkurencija sprendimai konfliktas paralelės kūrinys galerija menininkas kuratorius pozityvus estetizuotas kontaktai komunikacija verslas sąveikos politika įtrūkiai hierarchija dekonstrukcija plyšiai rekonstrukcija dizainas sąvokos destrukcija sprendimai bauhaus griuvėsiai nerimas naratyvas manifestas

Gegužės mėnesį sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatoma menininko Dainiaus Liškevičiaus paroda „On passe a l’orange” (pranc. pereikime prie oranžinės). Pagrindinis pasakojimo naratyvas siejasi su skirtingais etapais laike užfiksuota destrukcija, pasireiškiančia veiksmu, procesu, atsitiktiniu įvykiu, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, ir nurodančia tiek į asmeninę, tiek į viešąją bei institucinę erdves. Ankstesni kūriniai, konceptai, įvykiai, buities objektai perkuriami, perkeliami, transformuojami, dekonstruojami ir kitu būdu paveikiami destruktyvių strategijų ar  intencijų, virsta naujais / kitais kūriniais ir sukuria naują (prasminę) ir estetinę  visumą, iš kurios menininkas dėlioja savo manifestą „On passe a l’orange”.

Dainius Liškevičius gimė 1970 Kaune, gyvena ir kuria Vilniuje, nuo 1998–ųjų yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų̨ sąjungos narys, 1990–1996 studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, 2010–2012 įgijo menų licenziato laipsnį. Liškevičius yra vienas žinomiausių šiuo metu kuriančių Lietuvos menininkų, karjerą pradėjęs iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kintančiame kūrybos procese pasitelkdamas instaliacijas, objektus, fotografiją, performatyvias situacijas, jis prisidėjo prie naujų formų šiuolaikiniame Lietuvos mene ieškojimo. Nuo 1995–ųjų Liškevičius aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, 2015–aisiais atstovavo Lietuvą 56-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje pristatė projektą „Muziejus“. Daugiau apie menininką www.liskevicius.lt.

Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.  

Paroda veikia 2017/05/12–26
trečiadieniais–penktadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062689230

Atidarymas 2017 m. gegužės 11 d. 18 val.    

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

LTMKS inf.

Małgorzatos Żurados paroda „Viską matančios akys“

Projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatoma menininkės Małgorzatos Żurados paroda, kuria ji kviečia pirmą kartą susipažinti su daugiausia Lietuvoje, reziduojant Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje bei Vilniuje 2016–aisiais, atlikto tyrimo rezultatais ir sukurta jį atskleidžiančia medžiaga.

„Viską matančios akys“ – tai tiesioginė nuoroda į to paties pavadinimo scenarijų, parašytą aiškiaregio Stefan Ossowiecki pagal jo paties biografiją 1940–aisiais ir skirtą Paramount Pictures. Šis projektas yra meninė istorinių duomenų apie jo ir kitų mediumų XX a. pradžioje atliktus eksperimentus interpretacija. Remiantis užfiksuotais šaltiniais formuojamas naujas naratyvas, laisvai jungiantis tikrus ir išgalvotus faktus ir siūlantis plačiąja prasme tyrinėti komunikaciją su nežinomu asmeniu, ribinių būsenų idėją, ekstrasensorinį suvokimą bei žinių perdavimą neįprastais būdais.

Małgorzata Żurada yra tarpdisciplininė menininkė, gyvenanti ir kurianti Varšuvoje, Lenkijoje. 2002–aisiais ji baigė Varšuvos dailės akademiją (grafikos meno ir grafinio dizaino magistrą) ir dalyvavo įvairiose parodose bei rezidencijose Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Indonezijoje. Menininkė domisi ryšiais tarp formos ir reikšmės. Jos kūryboje atsiskleidžia praeities ir dabarties okultinės teorijos, ritualai ir dvasinės praktikos. Pagrindinės jos tyrimų kryptys yra vizualinės kalbos jungtys su tikėjimo sistemomis ir ezoterinių žinių šifravimo būdai. Šiuo metu Żurados kūryba nuo grafinio meno palaipsniui krypsta link konceptualumo, išnaudodama performatyvius kūno gebėjimus bei įtraukdama laiką ir erdvę kaip papildomus prasmės faktorius. 2016–aisiais menininkei paskirta Lenkijos respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos stipendija, kuri buvo skirta ir šio projekto įgyvendinimui. Daugiau apie menininkę www.mzurada.com.

Aušra Kaziliūnaitė – poetė, rašytoja, žmogaus teisių aktyvistė. Išleido keturias poezijos knygas: Pirmoji lietuviška knyga (2007), 20% koncentracijos stovykla (2009), Mėnulis yra tabletė (2014), esu aptrupėjusios sienos (2016). Už knygą Mėnulis yra tabletė apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija. 2016 m. poetei paskirta Jaunojo menininko premija. Kūryba versta į anglų, prancūzų, rusų, vokiečių, latvių, lenkų, gruzinų kalbas. Kaziliūnaitė  baigė istorijos ir religijos mokslų studijas, šiuo metu ji yra Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė ir atlieka praktiką Amsterdamo universitete. Tyrimų sritys – vizualumo ir galios santykiai, kino filosofija.

Paroda veikia 2017/03/02–17
trečiadieniais–penktadieniais 16–20 val. arba susitarus tel. +37062689230
   

Atidarymas 2017/03/01
18:00    
Atidarymo metu Aušra Kaziliūnaitė skaitys šiai parodai sukurtus poetinius tekstus.

Paroda surengta bendradarbiaujant su Culture.pl, parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos institutas Vilniuje. Organizatorius – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

 

LTMKS inf.

Letmekoo.lt / leiskmankukuoti /02 zino pristatymas

Šį šeštadienį, 19 val. projektų erdvėje „Sodų 4“ kviečiame į antrojo letmekoo.lt/leiskmankukuoti zino pristatymą. Jo metu vaišinsimės budrumą palaikančiu skrudintos matės gėrimu, fone suksis Antono Zolo garso eksperimentai.

Zino turinį sudaro ištrauka iš buvusio performansininko Lauryno Katkaus remikso apie performansų kūrimo kultūrą Lietuvoje ir po Sibilia Tores slapyvardžiu paslėpto(-s) lietuvių kuratoriaus(-ės) tekstas apie bandymą paimti interviu iš menininko Laurent’o Davido Garnier. Abu kritiškai vertina meno lauke paplitusį glamūrą ir, nuvalydami blizgaus įvaizdžio dulkes, priartina menininką ir jo veiklą prie kasdienybės. Miglės Anušauskaitės komiksas kalba apie šių laikų meno suzombėjimą – originalių idėjų stygių ir kuriamos banalybės masiškumą, kurį gerai parodo ir įvairios neseniai vykusios diskusijos apie Vilniaus angelizaciją bei tupyklizaciją. Už tikrovę tikresnės Laimos Stasiulionytės fotografijos sugrąžina į Žilvino Kempino parodą „Vartų“ galerijoje, kurioje tapybos drobės šalia orą virpinančių instaliacijų atrodo kaip niekam nereikalingos dekoracijos.

https://www.facebook.com/events/242167082898209/
Sudarė: Karolina Rybačiauskaitė
Redagavo: Neringa Butnoriūtė
Kūrė dizainą: Kristina Alijošiūtė
Spausdino: Kitokia Grafika
Išleisti lygiai 77 vnt.
Paskatino: SRTF ir LTMKS, 2017

LTMKS inf.

Linos Albrikienės ir Idos Divinzenz paroda „Pasirodymas ir atsitraukimas“

Vasario mėnesį projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatomas bendras dviejų menininkių Linos Albrikienės ir Idos Divinzenz projektas „Pasirodymas ir atsitraukimas“. Menininkės susipažino rezidencijos metu Vienoje 2016 m. Skirtingais aspektais nagrinėdamos istorijos ir dabarties sujungimo temą jos abi pasitelkia archyvinę medžiagą, iškeldamos informacijos trapumo, laikinumo ir saugojimo klausimus.

Linos Albrikienės projektas „SIGHT“ pagrįstas tyrinėjimo metodu. Tyrimo centre – Antrojo Pasaulinio karo architektūros monumentas – zenitinės artilerijos bokštai (vok. – Hochbunker). Pirminė jų funkcija yra anti-aviacinė gynyba. Antrojo Pasaulinio karo bombardavimo metu masyvūs betono statiniai taip pat tarnavo kaip prieglobstis tūkstančiui civilių. Tyrinėjama vėlesnė bunkerių paskirties kaita atskleidžia mėginimus nuslopinti nejauką, kylančią iš kolektyvinės tragedijos atminties reprezentacijos.

Idos Divinzenz fotografijos yra jos rezidencijos Paryžiuje Cité internationale des arts metu (2016 m.) atlikto kolonializmo istorijos ir jos pristatymo Paryžiaus „nacionaliniuose muziejuose“ tyrimo rezultatas. Penkių dalių nuotraukų serija buvo sukurta vėliausių Paryžiaus įvykių įtakoje. Ši serija ieško sąsajų tarp kolonializmo liekanų ir šiuolaikinės propagandos. Penkios dalys žymi atskiras prasmių sankaupas – laukimas/frontas, incidentas/stovėjimas, bevardis/atskiras nuo grupės, susidūrimas/susimaišymas, utopija/anti-visuomenė (kultūra?).       

Lina Albrikienė (g. 1984) gyvena ir kuria Vilniuje bei Jūrmaloje. Baigė Fotografijos ir medijos meno bakalauro bei magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2011–aisiais menininkė laimėjo didijį prizą Jaunųjų Europos kūrėjų konkurse Paryžiuje bei jaunojo metų debiuto prizą Lietuvoje. Nuo 2004–ųjų dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat dalyvavo rezidencijų programose Paryžiuje, Kremse, o nuo 2017–ųjų pavasario dalyvaus rezidencijoje Vienoje (Kultur Kontakt Austria), kur toliau atliks tyrimą projektui „SIGHT“.

Ida Divinzenz studijavo vaizduojamąjį meną/skulptūrą Berlyne ir Vienoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vienoje. Menininkė dalyvavo rezidencijose Paryžiuje bei Nidoje, taip pat parodose įvairiose meno erdvėse Hamburge, Berlyne, Vienoje, Niujorke. Jos darbų yra įsigiję tokios kolekcijos kaip Austrian Federal Chancellery Photo Collection, Artothek lower Austria bei privačios kolekcijos.

Atidarymas
2017/02/08 18:00

Paroda veikia
2017/02/09–18
III–V 16:00–20:00, arba susitarus tel. +37062689230

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Atidarymo rėmėjas: Baltic craft cider Obelą.
Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Archyvinės medžiagos šaltiniai: British Film Institute, Ullstein Bild foto archyvas.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

LTMKS inf.

Tomo Martišauskio paroda „Pievų spėlionės“

Projektų erdvėje „Sodų 4“

Nuo Sausio 12 d. sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ bus galima apžiūrėti menininko Tomo Martišauskio personalinę parodą „Pievų spėlionės“, siūlančią jungčių tarp mitologinio laiko ir skaitmeninės dabarties.

Statiška parodos kelionė suteikia galimybę suklupti užkliuvus už informacijos medžiagiškumo ir jos plastikos, už gigantiškosios nematomybės mikroskopiškumo, erdviškojo telebūvio, vietų bei beprasmybės sutelkties, re–animuotų mitų, materijos. Iliustratyvumas čia tampa pagrindine parodos sąlyga, aplinkybe, prasmine struktūra, o instaliacija atveria daugiaprasmį Prometėjo mito fenomeną, užpildytą įvairiaplane objektų kalba.

„...Šviesos priežastingumas yra perdėm svarbus. Monitorių fotonų šauksme slypi vitališkos traukos žavesys. Jo bekompromisis siekis yra būti aklai sekamu. Kelrodė žvaigždė likimo horoskope, kurios seniai jau nebėra, tik likęs jos šviesos pluoštas vis sklinda kaip senas liudijimas. Plačiausias spektras nuo nanometro iki megavato sutilpti pačiam ir savo prasmei sutalpinti. Klajonė tarp žalio–violetinio talpina ir įterpia srautus į duomenų tinklainę per trumpesnį laiką nei akimirksnis. Nuo tamsiosios mėnulio pusės iki Redlėjaus Skoto, nuo google gatvės vagystės, suplanuotos programinės įrangos iki heterotopijų. Nuo atsitiktinių susitikimų iki sandorių Maroko meteoritų rinkoje, nuo binominio būdvardžio iki robotizuoto piešinio, nuo Prometėjiškos šviesos iki Arduino mikrokontrolerio. Nuo mito iki metodo.“

Tomas Martišauskis (g. 1977) šiuo metu studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, kur anksčiau yra baigęs skulptūros studijas. Nuo 2000–ųjų aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda veiks 2017 m. sausio 12–28 d., trečiadieniais–penktadieniais nuo 16 iki 20 val., arba ją galima aplankyti susitarus telefonu +37062689230. Parodos atidarymas 2017 m. sausio 11 d., trečiadienį, 18 val.

Pagrindiniai parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, parodos organizatorius – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

LTMKS inf.

„Pasidaryk pats“: popieriaus gamybos dirbtuvės

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga kviečia į „pasidaryk-pats“ seriją užbaigiančias dirbtuves, kurias pristatys menininkai Wojtekas Mejoras (Lenkija) ir Andrew Gryfas Patersonas (Škotija, Suoomija). Šie menininkai kartu dalyvavo „Pixelache 2015“ – festivalyje Helsinkyje, Suomijoje, nuo kurio ir prasidėjo jų ambicingas bendradarbiavimo projektas pavadinimu „Bakterijų meilės laiškai“.

 

Šios dirbtuvės pristatys metodą, leidžiantį pasigaminti popieriaus iš augalų ir ant jo „rašyti“ vietinėmis bakterijomis. Dalyviai galės viską daryti patys ir ne tik išmoks praktinių įgūdžių bei pasigamins savo popieriaus, bet ir pasikeis turimomis žiniomis apie laukinius maistinius augalus, vietines ir nevietines jų vartojimo tradicijas – naudingas, tačiau dažnai neįvertintas.

LTMKS inf.

S&P Stanikas „Kelionė į Marsą“

 

LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“
Malonioji g. 6, Vilnius

Atidarymas 2014 m. gruodžio 6 d. 18 val.
Paroda veikia 2014 m. gruodžio 6‒16 d. trečiadieniais ir šeštadieniais 18‒20 val. arba iš anksto susitarus tel. +37063190615

Svajonės ir Pauliaus Stanikų, gyvenančių ir kuriančių Paryžiuje, „nekro-romantizmas" susijęs su konkrečiu išsigimstančio vėlyvojo sovietmečio ir kiek vėlesnio sociopolitinio, sociokultūrinio lūžio kontekstu, taip pat Vakarų klasikinio meno ikonografija. Vienok, Stanikų "nekro-romantizmas" išsiskiria tiek Vakarų, tiek Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste. Šį kartą Svajonė ir Paulius Stanikai pristato įvietintą mini-instaliaciją „Kelionė į Marsą", sukurtą „Malonioji 6" erdvei, susijusią su kūniškumo ir sielos (klasikine) retorika, taip pat esminėmis šiuolaikinio meno kontroversijomis tarp to, kas yra „sena" ir kas yra „nauja", kas yra „dvasinga" ir kas yra „profaniška".