7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LMAVB inf.

LMAVB inf.

Paroda „Pasaulio gerumas baltarusių dailininkų akimis“

2019 m. rugsėjo 11 d. 16.00 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta paroda „Pasaulio gerumas baltarusių dailininkų akimis“. Paroda bus eksponuojama rugsėjo 9 – spalio 11 dienomis.


Parodoje pristatomi baltarusių dailininkų darbai iš trijų plenerų, vykusių 2018–2019 m.: „Art and Vilnius, „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“ ir „Gerumo bangos“.
Pirmasis, po atviru dangumi vykęs, meno pleneras, kurį organizavo Gudų kultūros draugija Lietuvoje, buvo skirtas Baltarusijos Liaudies Respublikos 100-mečiui paminėti. Jame dalyvavo 15 dailininkų iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos. Buvo sukurta 15 paveikslų, iš kurių 10 bus eksponuojama parodoje.
Antrasis pleneras – „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“, – kurį taip pat organizavo Gudų kultūros draugija, vyko Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesį. Jo siekis buvo užmegzti kultūrų ir etninių grupių dialogą būtent Vilniaus mieste, kur maišosi daug skirtingų kultūrų ir tautų. Plenere dalyvavo 10 menininkų iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos. Buvo sukurta 15 paveikslų, iš kurių 10 bus eksponuojama parodoje.
Trečiojo plenero – „Gerumo bangos“, – organizuoto Vaikų globos tarnybos Gardine, pagrindinis tikslas buvo padėti sergantiems vaikams. Dailininkai savanoriškai nupiešė ir neatlygintiniai perdavė paveikslus, kurie bus parduoti labdaros aukcione, o pinigai bus skirti sergančių vaikų gydymui. Parodoje bus eksponuojama 10 paveikslų iš „Gerumo bangos“ plenero.
LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamoje parodoje pristatomi dailininkų Grigorijaus Sitnycos (Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininkas), Glebo Otčiko (Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas), Svetlanos Barankovskajos (Baltarusijos dailininkų sąjungos Vitebsko filialo pirmininkė), Tatjanos Kozik (Polockas, Baltarusija), Viktoro Kabac (Balstogė, Lenkija), Miroslavo Zdraikovskio (Balstogė, Lenkija), Marinos Konovalovos (Minskas, Baltarusija), Svetlanos Vrublevskajos (Minskas, Baltarusija), Natalijos Šapavalovos (Minskas, Baltarusija), Vasilijaus Zenko (Minskas, Baltarusija), Sergejaus Varkino (Minskas, Baltarusija), Anos Rusinovos (Vilnius, Lietuva), Iros Volynec (Minskas, Baltarusija) tapybos darbai.
Paveikslai yra iš Gudų kultūros draugijos Lietuvoje (20 paveikslų) ir Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo (10 paveikslų) kolekcijų. Po parodos bibliotekoje, joje eksponuojami darbai bus parduoti labdaros aukcione, o gautos lėšos panaudotos sergantiems vaikams gydyti.

 

LMAVB inf.

Naujoje ekspozicijų erdvėje – vaikų žemėlapiai

Nuo 2019 m. rugsėjo 2 iki spalio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, II aukšte (prieš Bendrąją skaityklą) eksponuojama vaikų žemėlapių konkurso darbų paroda. Žemėlapiai parodai atrinkti iš 1200 darbų, pateiktų šiais metais vykusiam tarptautiniam B. Petchenik vardo Vaikų žemėlapių konkursui. Konkursą Lietuvoje jau aštuntąkart nuo 2003 m. organizuoja Lietuvos kartografų draugija. Parodoje dalyvaujančių darbų autoriai yra iš visos Lietuvos ir skirtingų amžiaus grupių.  Jauniausiems darbų autoriams – 5, vyriausiems – 15 metų.


Parodai atrinkti darbai yra prasmingi ir patraukiantys savitumu. Parodoje netrūksta žemėlapių, kuriuose spinduliuojamas pasididžiavimas Lietuva ir jos istorija, gėrėjimasis pasauliu.   

Žemėlapiuose pamatysite ir išreikštą rūpestį dėl ekologinių grėsmių, ir raginimą susimąstyti apie ribą, kurią peržengus, pasekmės gali būti negrįžtamos. Itin paveikūs žemėlapiai, kuriuose tas rūpestis reiškiamas vos keliais brūkštelėjimais. Poveikiui sustiprinti vaikai žemėlapiuose pasitelkia nakties, tamsos, rūko motyvus. Norėdami pabrėžti beribį Žemės grožį, žemėlapyje sukuriama ryto Saulės, giedro nakties dangaus ir žvaigždžių spiečiaus iliuzija. Maloni nuostaba parodoje pamatyti žemėlapį, kuriame atrodytų niūrios ir šaltos žiemos motyvai pasitelkti Lietuvos grožiui ir savitumui atskleisti. Kaip koks kūno organas vaizduojama Afrika pasaulio žemėlapyje? Kokį patiekalą vaikams primena pasaulio žemėlapis? Kokias vietas vaikai prižada aplankyti? Ar Jūsų spėjimas teisingas, sužinosite aplankę vaikų žemėlapių parodą Vrublevskių bibliotekoje.

 

 

LMAVB inf.

Jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“ skirta filologei akademikei Grasildai Blažienei

2019 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.


Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, recenzijos, redaguoti mokslo darbai, tiriantys ir nagrinėjantys jau kelis šimtmečius nebeegzistuojančios prūsų kalbos palikimą. Šie darbai parengti rusų, vokiečių anglų ir lietuvių kalbomis. Taip pat eksponuojamos ištraukos iš „Interaktyvaus Rytų Prūsijos žemėlapio“, iliustruojančios mokslininkės nagrinėtą arealą, pristatančios surastus ir aprašytus Rytų Prūsijos gyvenamųjų vietų vardus. Parodoje pristatoma ir daugiapusė taikomoji, pedagoginė, organizacinė veikla, narystė tarptautinėse onomastikos mokslo organizacijose, tarptautinė projektinė veikla. Paroda iliustruota nuotraukomis ir profesorės mėgstamais meno darbais iš jos asmeninės kolekcijos.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d. (antradienį) 15 val. 

Parodos rengėjai: Rūta Kazlauskienė (LMA Vrublevskių biblioteka),                         dr. Darius Ivoška (Lietuvių kalbos institutas)

Daugiau informacijos:
http://www.mab.lt/lt/naujienos/2479

 Grasilda Blažienė
Grasilda Blažienė
LMAVB inf.

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus

2019 m. vasario 14 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė,
dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas.


Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus.


Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus.
Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis.


Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariamà ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė.
Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.

1835 m. Simono Grosso rankraštinė gramatika ir Kazimiero Būgos ranka rašyta Eduardo Volterio parengta programa, sudaryta 1903 m. slavistų suvažiavimo lietuviškajai sekcijai
1835 m. Simono Grosso rankraštinė gramatika ir Kazimiero Būgos ranka rašyta Eduardo Volterio parengta programa, sudaryta 1903 m. slavistų suvažiavimo lietuviškajai sekcijai
LMAVB inf.

Sausio 31 d. sukanka 130 metų žurnalui „Varpas"

„Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas Varpas pirmojo numerio įžanginiame straipsnyje „Naujas laikraštis“. Šios viltys išsipildė: Varpas spaudos draudimo laikotarpiu gyvavo net 17 metų, kėlė tautinio atgimimo ir išsivadavimo, tautos vienybės, demokratijos, humanizmo idėjas, smerkė rusinimo politiką, skelbė grožinę literatūrą ir jos kritiką.
    „Varpo" sumanytojai buvo Varšuvoje įsteigtos draugijos „Lietuva“ nariai: V. Kudirka, J. Gaidamavičius, J. Adomaitis-Šernas ir kiti. Vienas draugijos tikslų buvo knygų ir laikraščių leidyba. Tam tikslui buvo įsteigta varpininkų leidykla.


    Pirmasis šešiolikos puslapių „Varpo" numeris išėjo Tilžėje prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 dieną. Jame gausu tekstų įvairių poreikių skaitytojams. Pradedama minėtu įžanginiu J. Gaidamavičiaus straipsniu, apibrėžiančiu leidinio tikslus. Grožinės literatūros mėgėjams siūlomi V. Kapso pasirašytas eilėraštis „Varpas“ bei J. Gaidamavičiaus apysakos „Antanas Valys“ pradžia. Straipsnyje „Sunaudojimas medžio“ aptariami medienos panaudojimo būdai chemijos pramonėje. Polemizuojama su rusišku laikraščiu „Vilenskij Viestnik“ ir kitais dėl neva katalikų skleidžiamos netolerancijos rusams, ironizuojant teigiama, kad valdžia taip skriaudžianti ir varžanti lietuvius, kad šie „vos kvėpuoti begali“, o lygūs su rusais lietuviai esą pasidaro tik tuomet, kai tenka mokėti mokesčius – tokia J. Adomaičio-Šerno straipsnio „Audiatur et altera pars!“ mintis. Skyriuje „Iš tėvyniškos dirvos“, kurį galima laikyti pasaulio lietuvių kronika, pasakojama apie Briuselyje ir Vilniuje vykusias ūkio parodas, apgailestaujama, kad ūkininkų gimnazijose mažėja vaikų, svarstoma, ar bus siunčiami Vilniaus apygardos mokiniai į Mogiliavo sodininkystės mokyklą, sielojamasi dėl vykstančių vagysčių ir gaisrų, pasigendama tautiečių vienybės Amerikoje. Skyrelyje „Higiena“ pasakojama apie arbatą. „Literališkoje peržvalgoje“ aptariama 1888 m. išleista Konstancijos Skirmunt „Lietuvos istorija“. Pasaulinės įvairenybės bei įdomybės pateikiamos straipsnyje „Iš visur“: pasakojama apie ginklų ir karybos naujoves, žemės drebėjimus, tiek realius (telefonas, telegrafas), tiek fantastinius (balsu varomas automobilis) išradimus ir kt. Nemaža dėmesio skiriama politikos naujienoms Europoje, JAV ir Brazilijoje. „Muzikos“ skyrelyje kviečiama rinkti liaudies dainas, su gaidomis pateikiama daina „Ant kalno karklai siūbavo“. Reklamuojamas Ernesto Weyerio knygynas Tilžėje ir jame parduodamos lietuviškos knygos ir laikraščiai. Pateikiama meteorologinių duomenų.
    Peržvelgus pirmąjį numerį matyti, jog tai – įdomus ir profesionaliai parengtas žurnalas, o platus plėtojamų temų spektras turėjo užtikrinti jo populiarumą ir sėkmingą gyvavimą.


    „Varpo" tiražas siekė iki 1000 egzempliorių. Buvo spausdinamas kartą per mėnesį, išskyrus 1897–1899 ir 1905 m., kuomet išėjo 6 numeriai per metus. Leidinys buvo slapta gabenamas ir platinamas Lietuvoje (daugiausia skaitytojų telkėsi Suvalkijoje, šiaurės ir šiaurės rytų apskrityse), Rusijoje, Vakarų Europoje, JAV.


    „Varpą“ redagavo Vincas Kudirka, Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Povilas Višinskis. Leidinys tapo lietuvių inteligentus vienijančia grandimi. Prie Varpo leidimo prisidėjo apie 150 bendradarbių, kūrinius skelbė rašytojai: Jonas Biliūnas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vincas Pietaris, Žemaitė ir kiti. Straipsnius rašė žinomi kultūros veikėjai: Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Kazimieras Būga, Petras Leonas, Antanas Smetona ir daugelis kitų. Leidžiant Varpą ypač daug prisidėjo V. Kudirka: prirašė daugybę laikraščio puslapių, kiekviename numeryje jis gvildendavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus, vertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę sąmonę, grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.


    Pasak Vaclovo Biržiškos, „Varpo" žurnalas atliko žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.


    Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi pilni 1889–1905 m. Varpo komplektai. Dėl prastos kokybės, trapaus popieriaus kai kurie leidiniai restauruoti. Skaitytojams prieinami ir jubiliejiniais 1989 metais išleisti fotografuotiniai Lietuvių istorijos draugijos Čikagoje Varpo 1889–1905 m. numeriai bei „Vagos“ 1889 metų Varpo nr. 1–12.

Parengė Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė Jolanta Stasytė Berniūnienė

 

Literatūra:
1. Biržiška, Vaclovas. Iš lietuviškosios laikraštijos praeities. Bibliografijos žinios, 1932, nr. 5, p. 181–185.
2. Merkys, Vytautas. „Varpas“ (1889–1905). In: Varpas, 1889 Nr. 1–12: fotografuotinis leidinys. Vilnius : Vaga, 1989, p. [1–6].
3. Varpas. In: Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilniaus universitetas, Knygotyros katedra. Vilnius: Alma Littera, 1997, p. 387.
4. Varpas. In: Lietuvių enciklopedija. T. 33. Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965, p. 167–175.
5. Varpas. In: Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p. 549.

 

LMAVB inf.

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas – 1863 m. sukilimo dalyvis

2019 m. sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginio metu bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).

Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai yra jo padarytos pirmosios Lietuvoje nuotraukos už studijos sienų. Korzonas taip pat yra stereoskopinės fotografijos pradininkas Lietuvoje.

Remdamasis Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga, sunkiai prieinamais publikuotais šaltiniais knygos autorius rekonstravo fotografo biografiją, vienoje vietoje sukaupė po pasaulį pasklidusias Korzono darytas nuotraukas. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Pasakodamas apie fotografo gyvenimą, veiklą, dalyvavimą 1863 m. sukilime bei tremtį, autorius pateikia labai platų istorinį ir kultūrinį kontekstą, todėl knygos skaitytojai sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis, pridėti specialūs akiniai trimačiams vaizdams žiūrėti.

Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, dailininkė Rasa Janulevičiūtė.

Fotografijos istorikas Dainius Junevičius ypač domisi Lietuvos fotografijos ištakomis, yra šiuo metu Lietuvos dailės muziejuje veikiančios parodos „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ kuratorius ir jos katalogo autorius.


Ligita Mikulėnienė
Komunikacijos skyrius
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Žygimantų g. 1, LT-01102 Vilnius
(85) 212 68 90

 

LMAVB inf.

130 metų nuo Ignoto Domeikos mirties

2019 m. sausio 24 d., 15.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1,  vyks renginys, skirtas geologo, mineralogo, kalnų inžinieriaus Ignoto Domeikos (1802–1889) mirties 130-osioms metinėms paminėti, kurio metu bus pristatyta paroda „Pažvelk į mineralą dar bevardį“. Susitikime kalbės Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, geologas akad. Algimantas Grigelis, geografas prof. Algimantas Česnulevičius, chemikas akad. Aivaras Kareiva, mokslo istorikė dr. Birutė Railienė. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Paroda renginių salėje veiks nuo sausio 23 iki vasario 10 dienos.

Sausio 23 d. sukanka 130 metų nuo Ignoto Domeikos mirties. Ignotas Domeika (1802–1889) – Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatas, sukilėlis, mineralogas, geologas, etnologas, mokslininkas ir pedagogas, ilgametis Čilės universiteto rektorius – minimas greta didžiųjų XIX a. švietėjų ir humanistų. Lietuvoje jau keliolika metų daug rašoma apie Ignotą Domeiką, siekiant šį vardą padaryti labiau žinomą visuomenei. Žymusis mokslininkas, pelnęs pasaulinį pripažinimą, Čilėje – savo antrojoje Tėvynėje – yra vadinamas „didžiuoju švietėju“ (isp. grand educador), sako akademikas Algimantas Grigelis. Ignotas Domeika yra nuveikęs didžių mokslo darbų. Jo vardu pasaulyje pavadinta daugiau nei 140 gamtos, istorijos, net kosmoso objektų. Vilniuje, Bazilijonų vienuolyno vartuose, pritvirtinta Ignotui Domeikai skirta atminimo lenta, Kairėnuose yra Igno Domeikos gatvelė, tačiau senamiesčio, kur jis gyveno ir studijavo, viešose erdvėse Domeikos vardo pasigendame. Vilniaus savivaldybė pasitarnautų visuomenei, įrengdama atminimo lentas Bernardinų ir Šv. Mykolo gatvelėse, kuriose iškilus mokslininkas gyveno.

LMAVB inf.

Išblaškyti išlikę. Pažintis su Bibliotekos dailės rinkiniais

2019 m. sausio 17 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) pirmąkart į viešumą bus iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatys Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė, menotyrininkė dr. Jolanta Širkaitė.


LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai.


Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus.


Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai.
Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas.
Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“.


Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.
Paroda veiks 2019 m. sausio 9–22 d.
Dr. Neringa Markauskaitė
 

 

Napoleonas Orda. Beaucaire. 1839. Popierius, akvarelė. LMA Vrublevskių biblioteka
Napoleonas Orda. Beaucaire. 1839. Popierius, akvarelė. LMA Vrublevskių biblioteka
LMAVB inf.

Paroda iš Vrublevskių bibliotekos kolekcijų istorijos: grafo Henriko de Broel-Platerio knygos

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2018 m. gruodžio 28 – 2019 m. sausio 30 d. veikia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“, skirta Tado Vrublevskio 160-osioms gimimo metinėms.

Šia paroda praveriame duris į LMA Vrublevskių bibliotekos istoriją, daugiau dėmesio skirdami laikotarpiui iki jos įsteigimo 1912 m. ir slėpiningam XX a. pradžios Vilniaus kolekcininkų ir bibliofilų pasauliui.

Iš tėvų Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858 XI 8–1925 VII 3) paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. Šį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo ženkliai išplėtė, įsigijęs grafo Juzefo de Broel-Platerio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kai kurių kitų asmenų bibliotekas ar paskiras reikšmingas kolekcijas.

Vienas iš tokių asmenų, pardavusių Vrublevskiui savo asmeninę biblioteką, buvo grafas Henrikas de Broel-Plateris (1868 IV 22 ar 23 – po 1926). Apie jį daug nežinome. Genealoginės studijos apie Platerių giminę autorius Simonas Konarskis nurodo grafą buvus I austrų ulonų pulko rezervo karininką, taip pat mini jį turėjus tą garsios Platerių Kraslavos dvaro bibliotekos dalį, kurią sudarė knygos iš „XVI–XVIII a. prancūzų ir lenkų literatūrų“ (Kraslava – dab. to paties pavadinimo savivaldybės centras, esantis Latvijos Respublikoje šalia sienos su Rusijos Federacija).

1907 m. pradžioje patikėtinis Vrublevskiui pranešė, kad grafas Plateris norėtų advokatui parduoti savo asmeninę biblioteką. Ją sudarė beveik 7 000 leidinių. Didesnė jų dalis, tilpusi į 84 pakus, buvo saugoma Vilniuje, kur grafas tuo metu gyveno. Kažkiek knygų buvo likusios grafui priklausiusiame Pustinios dvare (vietovė netoli Kraslavos). Susipažinęs su bibliotekos katalogu, Vrublevskis iš grafo 1907 m. spalio 30 d. už 2,5 tūkst. aukso rublių nupirko jo rinkinius. Tada Vrublevskio butą pasiekė tik dalis įsigytų leidinių. Nors ir žadėjo, grafas neatsiuntė Pustinios dvare saugotos bibliotekos likučių, be to, kelis šimtus vertingiausių knygų jis nuo Vrublevskio nuslėpė, kad jas galėtų pasiūlyti kitiems pirkėjams. 1908 m. gegužės 13 d. Vrublevskis netgi pagrasino grafui teismu, jei šis jam likusių knygų neatiduosiąs. Atrodo, kad grafo tai neišgąsdino, nes jau tų metų vasarą iš Varšuvos antikvaro Hieronymo Wilderio Vrublevskis gavo žinią, jog grafas jam pasiūlė įsigyti nemažai vertingų leidinių, Wilderis juos nupirko, o paskui pardavė Krasinskių ordinacijos bibliotekai. Vrublevskis gavo iš Wilderio parduotų knygų sąrašą.

Universalaus turinio Pustinios dvaro bibliotekoje būta itin vertingų leidinių: Viljamo Šekspyro, Džono Miltono, Moljero, Voltero, Frydricho Šilerio, Adomo Mickevičiaus kūrinių, Jano Dlugošo, Petro Roizijaus, Petro Skargos, Jano Amoso Komenskio, Bartošo Paprockio, Kasparo Neseckio knygų, keletą garsiausių Karlo Linėjaus botanikos darbų, Motiejaus Dogelio, Stanislovo Bonifaco Jundzilo, Andriaus Sniadeckio, Liudviko Heinricho Bojanaus, kai kurių kitų Vilniaus universiteto profesorių veikalų. Lieka tik apgailestauti, kad ne visi iš jų pateko į Vrublevskio rankas. Mat tai, ką jis gavo iš grafo ir kas išliko iki mūsų dienų, šiandien sudaro LMAVB senųjų spaudinių aukso fondą. Be kitų dalykų, iš grafo Vrublevskis įsigijo Jono Radvano Radviliadą ir kitus reikšmingus lituanikos dokumentus.

Dr. Daiva Narbutienė

 
 
 

LMAVB inf.

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda, skirta atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiui

Lapkričio 6–30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“. Parodoje eksponuojami gausūs Bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros. Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose archyvuose saugomų dokumentų. Tai gera proga juos viešinti, padaryti prieinamus tyrėjams. Daugiau dėmesio derėtų skirti visuomenei mažai žinomai akademiko fiziko Povilo Brazdžiūno fonde saugomai Lietuvos kariuomenės, aviacijos istorijos fotografijų kolekcijai. Jaunystėje baigęs Aviacijos mokyklą, akademikas, akivaizdu, ir sovietmečio sąlygomis jautė didelius sentimentus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, rinko fotografijas, paliko atsiminimus. Parodoje rodomos trys Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės kovotojų fotografijos, darytos iš 1991 m. Aukštelkų kaime (Radviliškio raj.) rastų dešimties negatyvų, patekusių į šios rinktinės archyvą. Būtent šios fotografijos išsamiausiai aprašytos, amžininkų atpažinti beveik visi jose esantys partizanai.

Lapkričio 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks parodos pristatymas. Renginyje kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis ir kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Stasys Stačiokas. Apie Lietuvos kariuomenės istoriją pasakos istorikai dr. Valdas Rakutis ir dr. Tomas Balkelis. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje ir iš dokumentų bei ikonografijos patirti dalį Lietuvos kariuomenės istorijos!

 

Kavalerijos pulko paradas, kurį stebi Prezidentas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas L. Bistras.  Kaunas, 1922 m. LMAVB RSS
Kavalerijos pulko paradas, kurį stebi Prezidentas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas L. Bistras. Kaunas, 1922 m. LMAVB RSS
  < PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas