7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Grožis“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) spalio 17 d., ketvirtadienį, 17 val.  vyks trečiosios Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Grožis“ („Beauty“) atidarymas, kurio metu bus parodytas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio trupės performansas.

2019 m. Kauno tarptautinė grafikos bienalė skirta Jūratei Rekevičiūtei atminti. „Net ir kančia yra grožis, kai kenčia menininkas“ – Jūratė Rekevičiūtė.

Istorijoje žinoma daugybė skirtingų grožio apibrėžimų, nes, besikeičiant visuomenei, jos kanonams ir taisyklėms, keitėsi ir suvokimas apie tai, kas gražu. Grožis buvo proporcijos, buvo ir įvairovės vienovė, ir prigimties atitikimas. Tai abstrakti ir subjektyvi sąvoka, priklausoma nuo daugybės veiksnių. Būtent toks neapibrėžtumas leidžia menininkams pateikti visiškai skirtingas grožio suvokimo interpretacijas. Nuo tobulumo siekio iki tragedijos – grožio ribos nebeapčiuopiamos.

Trečioji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Grožis“ grįžta prie dar 2015 m. bienalės metu iškelto siekio parodų lankytojams pristatyti darbus, atliktus klasikinėmis grafikos technikomis, ir atskleisti žiūrovui, jog grožis yra įvairiapusis, netiesmukas ir ne visuomet įprastos formos. Bienalės tikslas – atskleisti pozityviąją meno pusę, paskatinti kiekvieną parodos dalyvį reflektuoti savo požiūrį ir interpretuoti šį terminą taip, kad nebūtų nuklystama į primityvias šio žodžio reikšmes.

Šiemet bienalėje dalyvauja per 40 menininkų iš 14 skirtingų šalių: Adriano Castro (Brazilija), Agata Dworzak Subocz (Lenkija), Aistė Ramūnaitė (Lietuva), Alejandra Coirini (Argentina), Aleksandra Prusinowska (Lenkija), Anna Trojanowska (Lenkija), Augustas Bidlauskas (Lietuva), Cleo Wilkinson (Australija), Cui Xiaohua (Kinija), Dzhurayeva Olesya (Ukraina), Edvin Dragičevic (Kroatija), Eglė Vertelkaitė (Lietuva), Elvyra K. Kriaučiūnaitė (Lietuva), Greta Duobienė (Lietuva), Guy Langevin (Kanada), Inga Dargužytė (Lietuva), Yu Cai (Kinija), Janne Laine (Suomija), Joanna Paljocha (Lenkija), Joelis Aškinis (Lietuva), Judyta Bernas (Lenkija), Julian Campos (Brazilija), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Kristina Norvilaitė (Lietuva), Liu Fu (Kinija), Malgorzata Stanielewicz (Lenkija), Malgorzata Chomicz (Lenkija), Malgorzata Etber Warlikowska (Lenkija), Marcin Bialas (Lenkija), Marco Trentin (Italija), Marija Marcelionytė-Paliukė (Lietuva), Marta Czarnecka (Lenkija), Masaaki Sugita (Japonija), Marta Pogorzelec (Lenkija), Mateusz Dabrowski (Lenkija), Milan Jakšic (Kroatija), Nijolė Šaltenytė (Lietuva), Peter Kocak (Slovakija), Ramunė Jundaitė-Misevičienė (Lietuva), Rimvydas Kepežinskas (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Sara Carrillo (Meksika), Tomasz Winiarski (Lenkija), Vaidotas Janulis (Lietuva), Vasyl Savchenko (Ukraina), Weronikka Siupka (Lenkija), Živilė Minkutė (Lietuva), Wojtek Domagalski (Lenkija), Ove Maidla (Estija), Peeter Allik (Estija), Liena Bondare (Latvija).

Paroda veiks: 2019 10 17 – 11 17

Lydinčios parodos:
Jūratės Rekevičiūtės ir Ingos Dargužytės paroda Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28) spalio 18 d. 15 val.
VDA grafikos studentų paroda VDA Kauno fakultete (Muitinės g. 4) spalio 18 d. 17 val.

Papildomą informaciją teikia: Evaldas Mikalauskis tel. 370 636 47 846; el. paštas kaunasprint@gmail.com

 

NMKČDM inf.

Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos paroda „Ant poezijos altoriaus“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) spalio 5 d., šeštadienį, 12.30 val. atidaroma Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos paroda „Ant poezijos altoriaus“.

Parodoje menininkė pristato naujausius aliejinės tapybos kūrinus, išsiskiriančius įvairiaspalviais spalvų pliūpsniais. Spalvomis autorė tarsi apgaubia abstrakčius vaizdus. I. Mikuličiūtės-Mikos sukurti vaizdai pakviečia žiūrovą keliauti po mįslingą, ryškiaspalvį, abstraktų pasaulį ir atpažinti jau matytas vietas, figūras ar asmenybes.

Menininkė Irena Mikuličiūtė-Mika – dailės pedagogė, tapytoja, knygų apie meną ir menininkus sudarytoja bei leidėja, Kauno centre veikiančios jos vardu pavadintos galerijos savininkė, aktyviai dalyvaujanti Kauno meno gyvenime: organizuojanti įvairių menininkų parodas, plenerus, kultūrinius renginius bei projektus.

Nuo 1992 m. menininkė aktyviai dalyvauja Lietuvos bei užsienio parodose. Meno kūriniai eksponuoti 2008 m. respublikinėje akvarelės parodoje ir tarptautiniame meno forume „Homo Ludens“, kitose parodose. 2009 m. kūriniai pristatyti Paberžės bažnyčios 150 metų jubiliejui ir Tėvo Stanislovo mirties metinėms paminėti skirtoje parodoje „Pasitikėjimo ratas 1“. Menininkė surengė devynias personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose.


Paroda veiks: 2019 10 05 – 11 06

 

NMKČDM inf.

Paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“ skirta Petro Stausko 100-osioms gimimo metinėms

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) rugsėjo 13 d., penktadienį, 16 val.  vyks parodos „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirtos Petro Stausko 100-osioms gimimo metinėms ir specialiai šiai progai sukurto dokumentinio filmo pristatymas. Kviečiame visuomenę susipažinti su vieno įsimintiniausių XX a. antros pusės Kauno meno pasaulio atstovų, tapytojo, akvarelininko ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Petro Stausko (1919–2003) kūryba bei vadovavimo muziejui iššūkiais gūdžiausiais sovietmečio metais.

P. Stauskui, savaip suvokusiam istorijos vyksmo esmę, patyrusiam ir 1941-jų tremtį, ir priverstinį dalyvavimą II Pasauliniame kare, vienu reikšmingiausių darbų tapo muziejaus kaip nonkonformizmo užuovėjos kūrimas. Tuo pačiu metu čia vykdavo oficioziniai renginiai ir dirbo ar slėpdavosi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, lietuvių kultūrai nusipelnę Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė, Adelbertas Nedzelskis, Povilas Karazija, Pranciškus Porutis, Bronius Petrauskas, prof. Tadas Petkevičius, iš direktoriaus pareigų atleistas P. Galaunė ir daugybė kitų sovietams nepatogių asmenų. Stausko apdairaus ir toliaregiško mąstymo dėka Čiurlionio muziejus tapo savita galimybių sistema, padėjusia ne tik išsaugoti vertingas kolekcijas, jas gausinti, bet ir atrasti naujas eksponavimo erdves. Jam vadovaujant pastatytos dvi naujos galerijos, atidaryti filialai Kaune (Pažaislio architektūrinis ansamblis, Vitražo ir skulptūros galerija Sobore, Keramikos muziejus Kauno rotušės rūsiuose, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus), taip pat Druskininkuose, Jurbarke, o Kaunas buvo įgijęs „muziejų miesto“ vardą.

P. Stausko šimtmečio jubiliejui paminėti skirti du vienas kitą papildantys epizodai: specialiai šiai progai sukurtas dokumentinis filmas ir paroda. Dokumentikoje meno mylėtojas išvys kadrus iš asmeninių Stasio Dargio, Malvydo Sakalausko, o taip pat Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, bei išgirs gerai pažinojusių dailininką pašnekovų mintis. Artimieji ir muziejaus bendradarbiai, menininkai ir menotyrininkai dalysis prisiminimais apie maestro.  Pateikiami lig šiol nerodyti dokumentai iš Lietuvos ypatingajame archyve saugomos P. Stausko baudžiamosios bylos, tremtyje vykdytų apklausų protokolai, šeimos ir muziejaus archyvuose saugomos fotografijos bei maža dalelė gausybės akvarelių, tapybos darbų.

Parodoje karaliauja du žanrai: portretas ir peizažas. Pristatomi chrestomatiniai Lazdynų Pelėdos (1957), Rūtos Staliliūnaitės (1972), Pauliaus Galaunės (1973) ir kitų žinomų asmenų portretai. Peizaže vyrauja lietuviška tematika – gimtoji Aukštaitija („Duburaičiai“, 1980; „Jaskoniškės“, 1981), Kauno apylinkės („Alėja Pažaislyje“, 1968; „Senas Aleksoto kiemas“, iki 1964 ).

Parodos kuratoriai: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Osvaldas Daugelis.
Filmo kūrybinė grupė: Linas Citvaras, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Kristina Civinskienė
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

Paroda veiks: 2019 09 13 – 2019 10 20

Papildomą informaciją teikia: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė tel. 8 689 99 861; Kristina Civinskienė tel. 8 686 19606

 

Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr.
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr.
NMKČDM inf.

Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) rugsėjo 6 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“. Renginio metu fortepijono duetas Sonata ir Rokas Zubovai atliks M. K. Čiurlionio kūrinius, VDU kūrybinės grupės Declamationes nariai Dovydas Beržinis ir Karolina Sadinauskaitė skaitys ištraukas iš M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai bei Vaičiūnaitės eilėraščius iš ciklo „Mano mūzos“, menotyrininkė Vilma Kilinskienė pristatys Leonoros Kuisienės parodą.


Tai ketvirtoji autorinė knygrišės paroda, kurios tema sukasi apie įkvėpimą ir įkvėpėjas – mūzas. Parodoje eksponuojamos knygos, vienaip ar kitaip susijusios su dieviškuoju įkvėpimu: nuo pirmojo kūrybos akto – žmonių sutvėrimo – iki lietuvių tautos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo apraiškų – įrištų dailininko ir kompozitoriaus natų ir laiškų žmonai Sofijai. Vis dėlto pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų.


Leonora Kuisienė – mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė knygrišė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Puoselėdama tradicinės knygrišystės tradicijas, menininkė kartu tiesia naujus kelius ir šios šakos ateičiai. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos. Vis dėlto ne mažiau svarbi menininkei ir tradicinė meistrystė. Net atitoldama nuo tradicinės knygos, ji išlaiko aukštą techninių knygrišybos subtilybių lygį, yra puikiai įvaldžiusi kone visas įmanomas knygrišybos ir meninės odininkystės atlikimo technikas: odos raukimą, karpymą, tonavimą, deginimą, auksavimą, ažūro, reljefų, kaltukų, odos skulptūrų, erdvinio odos formavimo technikas bei tradicinius knygų rišimo būdus ir įvairiausias jų interpretacijas. Įspaudams menininkė nenaudoja presuojamų klišių – viską iškala kaltuku. Pagal savo pasaulėjautą knygrišė teigia besijaučianti gimusi XIX a., taigi ir jos pasirenkamos technikos bei kūrinių stilistika yra nelyginti ramus neoromantizmo dvelksmas skubančiame šiandieniniame pasaulyje. L. Kuisienė yra dalyvavusi ne vienoje kolektyvinėje ir surengusi jau tris personalines meninės knygrišystės parodas.


Paroda veiks: 2019 09 06 – 2020 01 05

 

Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
NMKČDM inf.

Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose, Turistų g. 9, liepos 31 d., trečiadienį, 16.30 val. atidaroma tekstilės menininkės Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“.

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.


Tekstilės menininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, studijų prorektorė E. G. Bogdanienė aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose, projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Konceptualios idėjos jos kūryboje ir akademiniame darbe yra varomoji jėga, skatinanti nesibaigiančius formų eksperimentus. E. G. Bogdanienė nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos, o nuo 2012 m. – tarptautinio profesinio tinklo ArcInTex narė. Jos darbai yra plačiai pripažinti ir apdovanoti ne vienoje parodoje ir konkurse. Jie atspindi artimą kūrybos ir asmeninio gyvenimo ryšį. Menininkė yra surengusi apie 30 personalinių ir dalyvavusi daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Dominikos Respublikoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Taivane, Kinijoje ir kitur.


Paroda veiks: 2019 07 31 – 2019 09 26

 

NMKČDM inf.

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda „Gilios upės teka tyliai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodos „Gilios upės teka tyliai“ atidarymas.

Parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.

NMKČDM inf.

Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą

Paveikslų galerijos paviljone „Galerija be sienų“, K. Donelaičio g. 16, nuo liepos 17 d. veikia Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą. Fotovaizdus lydi taiklūs ekspertų ir visuomenininkų komentarai.


2019 m. balandžio 27 d. Šančiuose prie Nemuno 700 žmonių susikibo rankomis ir suformavo „Nemuno kelią“. Taip bendruomenė išreiškė nepritarimą Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektui, kuriuo ketinama nutiesti 3,5 km gatvę nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto. Tai negrįžtamai pakeistų reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią upės pakrantę, jos pievas ir medžiais apaugusias zonas, jautrią vietos ekosistemą.


„Nemuno kelias“ tapo pirmuoju, bet ne paskutiniu veiksmu, kuriuo bendruomenė išreiškė savo pasipriešinimą projektui, prieštaraujančiam darnios miesto plėtros principams.


Parodą kviečiame lankyti bet kuriuo paros metu „Galerijoje be sienų“ – Paveikslų galerijos paviljone. Daugiau sužinoti apie Šančių bendruomenę ir išgirsti kultinę jos „Kopūstų lauko“ operą galima galerijos trečiame aukšte, parodoje „Nukirtas miestas – persodintas žmogus“.


Šioje parodoje arba www.besienu.com galite palikti savo sakinį „Miestiečių manifestui“. Palaikyti Šančių bendruomenę arba ženklinti jums rūpimą jautrų tašką kviečiame „Miesto akupunktūros“ žemėlapyje www.besienu.com .


Parodos rengėjai: Žemųjų Šančių bendruomenė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ ir „Galerija be sienų“.


Paroda veiks: 2019 07 17 – 2019 09 30
Papildomą informaciją teikia: „Mažųjų istorijų“ ir „Galerijos be sienų“ kuratorė Auksė Petrulienė, tel. 8 612 442 72

 

NMKČDM inf.

Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro Memoria"

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į Antano Sutkaus fotografijų parodos PRO MEMORIA atidarymą M. Žilinsko dailės galerijoje, liepos 14 d. (sekmadienį) 15 val.

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osios metinėms paminėti.

Antantas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti - laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.

Žmogaus gyvenimas yra pažeidžiamas ir trapus - lygiai kaip ir mūsų gebėjimas prisiminti žmonijos tragedijas. Pasitraukus paskutiniesiems Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, mums teks susidurti su sunkiu išmėginimu - kaip mąstyti apie tai, kas neišmąstoma, ir kaip kalbėti apie tai, kas neiškalbama? Kaip tą daryti, kai gyvasis didžiojo žmonijos istorijos nusikaltimo paliudijimas nyksta ir traukiasi mūsų akyse? / Leonidas Donskis

1941 m. nacistinės Vokietijos Kaune įkurtame gete laikyti žydai. Vienu metu čia daugiausiai gyveno 30 000 žmonių, dauguma jų buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti Devintajame forte. 1944 m., frontui artėjant prie Kauno, naciai nusprendė likviduoti getą. Liepos 8 d. baržomis išplukdyta apie 1200 žydų, o liepos 10 d. traukiniu išvežta dar 900. 1944 m. liepos 12 d. naciai ėmė padeginėti geto namus. Bėgantys žmonės buvo šaudomi, sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir dirbtuvės. Gaisrai Kauno geto teritorijoje liepsnojo iki liepos 29 d. Iš Kauno geto liko tik griuvėsiai su kaminais, o iš daugiau kaip 37 tūkst. iki karo Kaune gyvenusių žydų teliko 634. Parodoje eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai. Parodos atidaryme dalyvaus ir pats autorius A. Sutkus.

Antanas Sutkus (g. 1939 m.) – fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas, bene didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos fotografas. Jo darbai gausiai eksponuojami svarbiuose meno centruose pasaulyje. Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, reikšmingų pasaulio kultūros premijų ir apdovanojimų laureatas, 2017 m. pelnė Erich Salomon apdovanojimą, 2018 m. surengta retrospektyvinė paroda Nacionalinėje dailės galerijoje, išleista unikali monografija prestižinėje „Steidl“ leidykloje.

Parodos kuratorius: Gintaras Česonis (papildomą informaciją teikia tel. 8 682 23 806)

Parodos koordinatorė: Irmantė Šarakauskienė

Paroda veiks: 2019 07 14 - 2019 10 06

Parodos organizatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas

Parodos informaciniai partneriai: Kauno žydų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė.

Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos žydų bendruomenė.

NMKČDM inf.

Didžiausios Kauno galerijos 30-as gimtadienis

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, birželio 30 d. nuo 11 val. kviečiame švęsti didžiausios Kauno galerijos gimtadienį!
Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. birželio 30 d., buvo atidaryta įspūdinga postmodernistinės architektūros išskirtinio dydžio galerija Kaune, skirta emigracijoje Vakarų Berlyne gyvenusio garbaus tautiečio Mykolo Žilinsko dovanojamai kolekcijai. Kiek vėliau ją papildė ir kiti vertingiausi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio meno rinkiniai.

Kolekcininkas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausiu ir neįkainojamu turtu laikoma 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią jis skyrė jaunystes miestui Kaunui ir patikėjo saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. „Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis. Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą“, – yra sakęs M. Žilinskas.

Šventėje lankytojų lauks nemokami renginiai: ekskursija, kurios metu sužinosite įdomiausias M. Žilinsko padovanotų paveikslų istorijas, edukacinis užsiėmimas vaikams, dviejų dokumentinių filmų, pristatančių mecenatą bei intriguojančią jo kolekcijos kelionę į Lietuvą, peržiūra ir klasikinės muzikos koncertas. Kartu tai paskutinė galimybė pamatyti parodą „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“. Joje eksponuojami retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai. Dalis jų pristatomi pirmą kartą.

Renginio programa:
11.00 „Eksperto pasakojimai“: ekskursija su Mykolo Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadove Irmante Šarakauskiene. Į ekskursiją būtina registracija tel. (8 37) 32 25 49 arba žinute Mykolo Žilinsko dailės galerijos facebook’o paskyroje.
12.00 „Įkvėpti Žilinsko kolekcijos“: edukacinės, kūrybinės dirbtuvės vaikams parodoje „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“.
13.00 Dokumentika iš praeities: „M. Žilinskas“ (1988) rež. R. Šilinis, „Šimtmečio kontrabanda. Paskutinis reisas“ (2004) rež. G. Sviderskytė.
15.00 Klasikinės muzikos koncertas. Atlikėjai VDU muzikos akademijos studentai ir absolventai: Inga Gykytė, Kristina Jeganian, Jurgis Kemežys, Žydrūnė Kovalenkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė.

Visi renginiai nemokami.
Papildomą informaciją teikia: Saulenė Žardalevičiūtė tel. 8 635 201 44

 

NMKČDM inf.

Tarptautinis videomeno festivalis „Vidoeformes–Tel Aviv–Vilnius–Kaunas“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, birželio 26–28 d. 18.00–19.00 val. vyks tarptautinis videomeno festivalis „Vidoeformes–Tel Aviv–Vilnius–Kaunas“. Renginio metu bus pristatyti net 22 trumpo metražo video- ir skaitmeninio meno kūriniai. Kuratoriai iš Prancūzijos Natanas Kaczmar‘as ir Gabrielis Soucheyre‘as atrinko žymiausius darbus iš tarptautinio videomeno festivalio VIDEOFORMES, kuris rengiamas nuo 1986 metų. Festivalio kolekcijoje – daugiau nei 8000 kūrinių, tarp kurių pasaulinio masto menininkų Nam June Paiko, Billio Violos, Gary‘o Hillo, Pipiloti Rist darbai. Kaune žiūrovai išvys menininkų iš Prancūzijos, Ukrainos, Italijos, Švedijos, Austrijos, Korėjos kūrinius.
Renginiai nemokami.

 

Devin Roux, Forez
Devin Roux, Forez
  < PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas