Paroda-tyrimas POZITYVAI

2023 03 10 – 05 10

Kovo 10 d., penktadienį, 17:00 val. Lietuvos dailininkų sąjungos projektų erdvėje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks parodos-tyrimo POZITYVAI atidarymas.

Remiantis amerikiečių šiuolaikinio ir pokario meno istoriku Charles Merewether, “šiuolaikybėje Archyvas – oficialusis ar asmeninis – tapo reikšmingiausia priemone, kuria renkamos, saugomos ir atkuriamos istorinės žinios ir atmintis”. Taigi archyvas esti pagrindinė tyrimų vieta tokiose srityse kaip antropologija, kritinė teorija, istorija ir ypač šiuolaikinis menas. Tokių įvykių, kaip Antrasis pasaulinis karas ir po jo kilę konfliktai, pokolonijinės eros atsiradimas ir komunizmo žlugimas, pėdsakai ir liudijimai paskatino persvarstyti archyvui suteiktą autoritetą, kuris nebelaikomas neutralia, skaidria įrašų vieta, tačiau suvokiamas kaip ginčijamas dalykas ir terpė savaime. Šiame konkteste archyvas – ne tik istorinės, tačiau ir gyvosios atminties medija. 

Lotyniškasis archīum arba archīvum, romanizuota graikų ἀρχεῖον (arkheion) forma, originalioje savo versijoje referafo į Archono – valdovo arba vyriausiojo magistrato buveinę, kurioje buvo saugomi ir interpretuojami svarbūs valstybės dokumentai. Vėliau – sąvoka išplėsta taip, jog apėmė ir “miesto rotušės” bei “viešųjų archyvų” konceptus. Taigi, savo ištakose – archyvas tai ἄρχω (arkhō) –  veiksmažodis “inicijuoti, valdyti” - , o tai siejama ir su anglosaksiškosios tradicijos sąvokomis “anarchija” bei “monarchija”.  Tačiau kaip visa tai siejasi su meninio archyvo samprata? Apie kokią “anarchiją” ar “monarchiją” byloja meno institucijų fonduose sukaupti parodinio bei kūrybinio gyvenimo artefaktai? 

Dailininkų sąjungos fondas - Lietuvos dailininkų sąjungos įkurta ir istoriškai svarbi Lietuvos meno lauke veikusi organizacija. Fondo veiklos specifika, kai organizacija vykdė jai priskirtas meno tarpininko funkcijas, lėmė ir unikalios meno kolekcijos, kuri apima kelis tūkstančius grafikos, tapybos, skulptūros, keramikos, mažosios plastikos darbų, atsiradimą. 

Vis dėlto, fondas ne tik organizavo vizualaus ir taikomojo meno objektų kūrybos, gamybos,  realizavimo ir sklaidos procesus, kaupė vizualiojo meno kolekciją, tačiau aktyviai fiksavo taip pat ir su organizacija susijusių menininkų kūrybą, jos institucionalizavimą, refleksijas parodose ir kituose Lietuvos dailininkų sajungos bei Dailininkų sąjungos fondo rengtuose įvykiuose bei iniciatyvose.  Šių procesų išdava – daugiau nei 600 vienetų išlikusių XX a. Lietuvos dailininkų sąjungoje ir kitose institucijose vykusių parodų katalogų leidinių kolekcija, o taip pat ir šioje parodoje pristatomas skaitmenizuotų skaidrių archyvas. Šiuo požiūriu, galime archyvą metaforiškai apibūdinti kaip [institucinio] „organizmo išskyras“, kurios skiriasi nuo dokumentų, kurie buvo sąmoningai parašyti arba sukurti, siekiant perduoti tam tikrą žinią. T.y. – terpę, kuri tiek dokumentuoja, tiek formuoja istorinės atminties suvokimą. 

Taigi, sukauptame archyve įvardinti ir neįvardinti duomenys apie fotografijose regimus susibūrimus, oficialius ir neformalius įvykius, lengvai atpažįstamos ir laike nutolusios personalijos – kviečia aktyviai tyrinėti parodos eksponatus, kaip pozityviosios atminties, įgalinamos per atpažinimo veiksmą, vietą. Paroda leis prisiminti ir įprasminti iš negatyvo (užmaršties) į pozityvą (dabartį) transformuotas patirtis bei atgimusius tarpusavio bei tarpinstitucinius santykius, tapdama tęstiniu archyvo, kaip atviros ir šiuolaikiškos medijos, tyrimu. Sąmoningai atsisakius parodos etiketažo, kviečiame teikti informaciją apie fotografijose atpažintus įvykius bei kolegas, taip pildant parodos ekspoziciją ir prisidedant prie Dailininkų sąjungos fondo tyrimo – POZITYVAI. 

Menotyrininkė Alberta Vengrytė

Kuratoriai: Eglė Ganda Bogdanienė, Andrius Grigalaitis

Pozityvų skaitmeninimas: Vanesa Besasparytė, Gabrielė Birgiolaitė

Paroda veiks iki gegužės 10 d.

Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba