7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: „Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Trimako fotoateljė ir „surežisuota dokumentika“

Kūrybinės Vilniaus dokumentinių filmų festivalio dirbtuvės

 

Ketvirtadienį prasidedantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis lauks žiūrovų ne tik kino seansuose, bet ir specialiuose renginiuose. Jau šį šeštadienį „Skalvijos“ kafeterijoje „Planeta“ pusdieniui atidaroma žinomo fotografo Gintauto Trimako fotoateljė. Kitą penktadienį, rugsėjo 26 d., į dirbtuves apie „surežisuotą dokumentiką“ kviečia vienas ryškiausių šiuolaikinių Danijos dokumentininkų Jonas Bangas Carlsenas. Festivalyje bus parodytas naujausias jo filmas „Tikslus smurto kiekis“.

 

Iš Gintauto Trimako parodos „Tiesioginis pozityvas“
Iš Gintauto Trimako parodos „Tiesioginis pozityvas“
Kadras iš filmo „Tikslus smurto kiekis“
Kadras iš filmo „Tikslus smurto kiekis“
„Skalvijos“ inf.

Sugrįžta Martino Scorsese’s „Taksistas“

„Skalvijos“ Kino klasikos vakarai

 

Šį sekmadienį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose pradedamas rodyti Martino Scorsese’s filmas „Taksistas“ („Taxi Driver“, 1976).

 

Tik pasirodęs JAV kino ekranuose Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotas „Taksistas“ tapo tikru naujojo kino manifestu, sarkastiškas kūrėjų žvilgsnis į populiarų didvyrio mitą vertė abejoti pamatinėmis Amerikos vertybėmis. Filmas sukurtas pasibaigus karui Vietname – užsitęsęs karinis konfliktas pareikalavo daug aukų, nešė nuostolius ir luošino likimus. „Taksistas“ tapo šio konflikto alegorija ir akivaizdžiu įrodymu, kad laimėtojų nebus.

„Taksistas“
„Taksistas“
„Taksistas“
„Taksistas“
„Skalvijos“ inf.

Kraštutinumų duetas

Wernerio Herzogo filmas apie Klausą Kinskį

Kino istorija žino daug garsių duetų, tačiau nė vienas nebuvo toks prieštaringas, įtemptas ir nenuspėjamas kaip Wernerio Herzogo ir Klauso Kinskio. Tai buvo kraštutinumų duetas. Apie tai pasakoja Herzogo dokumentinis filmas „Mano mylimiausias priešas“ („Mein Liebster Feind“, Vokietija, 1999). Filmą bus galima pamatyti birželio ketvirtadieniais (5, 12, 19 d.) „Skalvijos“ kino ekrane. Greta dar du sekmadienius (birželio 8, 15 d.) kino klasikos seansuose bus rodomas vienas stipriausių šio dueto filmų „Fickaraldas“ („Fitzcarraldo“, Vokietija, Peru, 1982).

„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakarai su Ericu Rohmeru

 

Tik keli režisieriai kino istorijoje gali pasigirti tokiu įdėmiu ir giliu žvilgsniu į vidinį savo personažų pasaulį kaip prancūzų kino klasikas Ericas Rohmeras (1920–2010). Gal todėl, kad, pasak režisieriaus, jį kur kas labiau domino tai, kokios mintys sukasi jų galvoje, nei tai, kuo jie užsiima. Pernai prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ surengė Rohmero filmų retrospektyvą. Ją simboliškai pratęs „Skalvijos“ kino centras, „Kino klasikos“ vakaruose parodysiantis pasaulinį pripažinimą režisieriui atnešusį filmą „Mano naktis su Mod“ („Ma nuit chez Maud“, 1969).

„Mano naktis su Mod“
„Mano naktis su Mod“
„Skalvijos“ inf.

Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ grįžta į kino ekranus

 

„Susitikimas su nauju lietuvišku filmu tikrai neapvils žiūrovų“, – 1965 m. artėjant „Niekas nenorėjo mirti“ premjerai „Ekrano naujienose“ rašė A. Viesulas. Filmo laukta su dideliu nekantrumu ir dar didesniais lūkesčiais, nes garsas apie jauną talentingą režisierių Vytautą Žalakevičių jau buvo pasklidęs ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Simboliška, kad beveik po 50 metų „Niekas nenorėjo mirti“ grįžta į kino teatrų repertuarus suskaitmenintas ir tokiu būdu pritaikytas šiuolaikiniam ekranui. Tik ar laukia jo šiuolaikinis žiūrovas?

Vytautas Žalakevičius filmuojant „Niekas nenorėjo mirti“
Vytautas Žalakevičius filmuojant „Niekas nenorėjo mirti“
„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ kino kursai

 

Kovo viduryje „Skalvijoje“ prasidės net dveji kino kursai: vieni skirti besidomintiems kino istorija, kiti – kino pasakojimo įgūdžių norintiems pasisemti pedagogams.

„Skalvijos“ inf.

Vasario 16-osios proga – laisvės kovas menantys filmai mokykloms

 

Artėjant Vasario 16-ajai, Nepriklausomoje Lietuvoje išaugę moksleiviai kviečiami pamatyti ne tik paradinę šios datos pusę. Jie galės pasiklausyti tikrų kovotojų už laisvę istorijų, bus skatinami pasvarstyti, ar patys ryžtųsi tokiems išbandymams. Sostinės mokykloms „Skalvijos“ kino centras rengia išskirtinius lietuviškų filmų seansus, skirtus mūsų istorinei praeičiai ir svarbiausioms laisvės kovoms. Filmus moksleiviams pristatys jų režisieriai.

„Trispalvis“
„Trispalvis“
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“
„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ kino klube – pokalbiai su žiūrovais apie filmus

 

Kino žiūrovai vis labiau linkę leistis į diskusijas po filmų, todėl „Skalvijos“ kino centras pradeda rengti kasmėnesinius kino klubo susitikimus. Jie skirti ne specialiesiems filmų seansams ar teminėms paskaitoms, tai bus improvizuoti pokalbiai su žiūrovais. Susitikimai vyks kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį kino centro kavinėje „Planeta“. Bus aptariami trys labiausiai įstrigę, stipriausiai atliepę, minčių įžiebę filmai, per mėnesį pamatyti „Skalvijoje“. Filmai bus renkami pagal žiūrovų apklausą. Pirmasis susitikimas – jau šį penktadienį (sausio 31 d.) 20.30 val.

„Skalvija“. A. Griniūtės nuotr.
„Skalvija“. A. Griniūtės nuotr.
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakaruose – restauruotas Jacques’o Deray „Baseinas“

 

Kino klasikos filmai iki šiol jaudina ne tik ankstesnių, bet ir šių dienų žiūrovus. Tuo įsitikinti kviečia „Skalvijos“ kino centras, sekmadienius paskyręs kino klasikai. Vasarį bus parodyta prancūzų režisieriaus ir scenaristo Jacques’o Deray psichologinė drama „Baseinas“ („La piscine“, 1969). Šis filmas į kino ekranus po ilgokos pertraukos sugrąžino žiūrovų pamėgtą aktorių duetą – Romy Schneider ir Alainą Deloną, o režisieriui pelnė kriminalinių istorijų meistro vardą.

„Skalvijos“ inf.

Kino kritikai pristatys lietuvišką pasaulio kino istorijos gidą

 

Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antra dalis – „Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (Izolda Keidošiūtė, Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Auksė Kancerevičiūtė, Neringa Kažukauskaitė ir kiti), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.

  < PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas