Autorius: VGMC inf.

VGMC inf.

2019 m. sausio 22 – vasario 23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Nijolės Šaltenytės piešinių paroda.
Atidarymas 2019 m. sausio 22 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Tęsiant ilgametę piešinio parodų tradiciją, VGMC pristatoma Nijolės Šaltenytės piešinių ekspozicija, kurioje didžioji kūrinių dalis žiūrovams bus rodoma pirmą kartą. Lietuvių grafikos XX a. 9 ir 10 dešimtmečiai neįsivaizduojami be Šaltenytės estampų, reprezentuojančių lyriškąją, metaforišką grafikos kryptį. Šioje parodoje dalis piešinių papildo tai, ką atpažįstame kaip individualų menininkės braižą. Greta jų eksponuojami ir darbai, žymintys kūrybinio kelio pradžią, gerai žinomo stiliaus ištakas.
Ankstyviausi parodoje – 8 dešimtmečio piešiniai. Juose – studijų metams būdingos formos paieškos: greta laisvų portretinių eskizų eksponuojami uoliai detalizuotų Salako kaimo trobų vaizdai, piešti praktikos metu, po trečiojo kurso Vilniaus valstybiniame dailės institute baigimo. Pluoštas tušo ir pieštuko kompozicijų iš 9 dešimtmečio turi ryškias sąsajas su menininkės grafika. Jos byloja apie individualią raišką, čia lengvai atpažįstami Šaltenytės grafikos veikėjų tipažai, vizualinės metaforos. 10 dešimtmečio piešinius ne atsitiktinai reprezentuoja tušu ir plunksnele atliktos iliustracijos Kazio Sajos fantastinių apsakymų rinkiniui Stulpininkas (Rašytojų sąjungos leidykla, 1999). Šiuo laikotarpiu menininkė sukūrė iliustracijas beveik visoms jos apipavidalintoms knygoms. Subtilios Stulpininko miniatiūros iškalbingai liudija, jog tai – Šaltenytės piešinio stichija, kurioje darniai veikia tiksli forma, lakoniškas vaizdas ir talpios metaforos. Naujausią pastarojo laikotarpio piešimą autorė prilygina meditacijai, rankos pratyboms. Šįkart menininkė tikrinasi didelio formato lakštuose, pasitelkia daugiau išraiškos priemonių. Akivaizdu, kad procesu mėgaujasi, tarpusavyje jungdama fantastinius žmonių ir gyvūnų pavidalus, kuria asociatyvių vaizdinių pasaulį.

Nijolė Šaltenytė (g. 1946) – grafikė, 1973 m. baigė grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute. Nuo 1974 m. yra surengusi per 30 asmeninių parodų, dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose. Ilgametė Tarptautinės mažosios grafikos ir Knygos meno trienalės organizatorė. Dirba estampo, ekslibriso, mažosios grafikos ir iliustracijos srityse.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

VGMC inf.

2018 m. rugsėjo 6–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Indrės Ercmonaitės paroda DEPRESIJA: JAAR IS DEEP.  
Atidarymas 2018 m. rugsėjo 6 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Jaunosios kartos tapytoja Indrė Ercmonaitė šia paroda primena mums visiems apie emocinį sutrikimą – depresiją. Tai nėra socialinė akcija, o gana išsamus ir iškalbingas autorės kūrybos pristatymas, apimantis 2009–2018 metų laikotarpį. Chaoso ir tvarkos duetas yra persmelkęs kone visas tapytojos drobes. Būtent tą kartais jaukią, o kartais bauginančią betvarkę, idėjų erzelynę perteikia ir pats neįprastas kūrinių išeksponavimas. Indrės kūriniuose verpetais besisukanti dažo varykla gamina popkultūros ir rimtosios kultūros personažų junginius. Čia susiduria vokiečių tapytojas ir skulptorius Anselm‘as Kiefer‘is su kyborgais ir Playboy‘jaus pupytėmis, australų dainininkas Nick‘as Cave‘as su „Žvaigždžių karų“ veikėjais.

Todėl autorės kūriniai, ypač detalizuoti piešiniai, tobulai atspindi šiuolaikinio žmogaus kasdieną, virtualią, internetinę realybę. Juk kompiuteris ir yra ta Alisos pasakų šalis, kurioje gyvena kičo demonai kartu su genialumo fėjomis. Ercmonaitė jautriai sugaudo tą absurdo, nesąmonės pajautą ir suteikia jai unikalią, savitą meninę išraišką. Kiekvienas naujas tapybinis personažas įsiveržia kaip vienišius, individualybė, asmenybė ir po truputį įsivelia į santykius su kitais leitmotyvais. Jų santykius neretai kuria, įvaizdina lazeris, kibirkštys, fejerverkų purslai. Visi motyvai persipina, konkuruoja, pykstasi, taikosi, sukasi chaoso verpetuose ir ieško harmonijos. Ar tai ne mūsų alter ego? Tapytoja kviečia įsigilinti į save, į aplinką, atlikti Rorschacho testą. Ercmonaitės paveikslai pastaruoju metu temsta, grimzta į gilią naktį, bet aklinoje tamsoje žybsi žaismingų lazerių šou.

Parodos kuratorė Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Partneris Lewben Art Foundation

VGMC inf.

2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Raimos Drąsutytės paroda „Laikau erdvę. Be šarvų“.  
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3).
Liepos 11 d. 17 val. galerijoje įvyks susitikimas su menininke.

Pažįstu Raimą bene dešimt metų, man ji visada atrodė geneali ir gryna it kokia Louise Bourgeois, tik pogrindyje. Nors ir ne pagrindinėse parodų salėse, jos gyvenimo prozos kaustomas kūrybiškumas sruvo ir kunkuliavo taip įspūdingai viskame ką ji daro, kad nerealizuotomis idėjomis metų metais galėjo misti daugelis kitų kūrėjų.

Ši paroda yra maksimaliai sąžininga savo turiniu. Joje siekiama kalbėti apie savęs, virsmo patyrimus, prisilietimo galią, dalinimąsi giluminėmis patirtimis, atjautą. Tai pieštos ir atverčiamos (pop-up tipo) mažos istorijos. Kiekviena jų aprėpia ką nors galbūt tik labai mažo, kaip pavyzdžiui bendravimą su kūno ląstele, bet labai tiksliai ir įsijautus. Kūrinius jungia noras geriau suprasti kūną kaip atskirą pasaulį su savais kraštovaizdžiais, kaip asmenybės dalį, kaip būdą patirti kitus žmones, genetinius ryšius, gamtos dėsnius, sunkiai įvardijamus dalykus ir viso to jungtis.

Menininkei taip pat svarbi erdvė ir jos savybės. Ji nesiekia vizualiai atakuoti žiūrovo, o kviečia patirti erdvę, tirti ją ir perkurti savo buvimu. Drąsutytė gilinasi į nematomas, tik patyrimu ir menu pasiekiamas pasaulio dalis. Parodoje rodomi atverčiami piešiniai, du videodarbai ir keli objektai.
Raima Drąsutytė dešimtame dešimtmetyje baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, tačiau tai buvo ta karta, kuri ėmėsi instaliacijų, performansų ir kitokių meninių veiksmų. Vėliau kurį laiką dirbo reklamos srityje. Čia pelnė ne vieną aukštą apdovanojimą. Baigė integruotos kūno judesio terapijos studijas IBMT (JK). Šiuo metu Drąsutytė dėsto patyriminę anatomiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, veda individualias ir grupines praktikas vaikams ir suaugusiems taikant meno ir judesio terapijų metodus, tyrinėja įvairias meno ir savigydos praktikas.

Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjunga

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Alinos Melnikovos paroda „Blykstė dienos šviesoje“.  
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Autorė apie parodą:
„Blykstė dienos šviesoje“ – tai tapybos ir piešinių serija, paremta pastarųjų penkerių metų įžvalgomis. Vienijanti ašis yra austrų menininkės Marijos Lassnig buvimo „po oda“ idėja ir žvilgsnio daugialypiškumo tyrimas. Darbuose nagrinėjau vizualinio malonumo problematiką, lingvistinį performatyvumą tapyboje, žvilgsnio bei atminties dimensijas.

Siekiu, kad mano tapybos darbų paviršius būtų panašus į odą, kad dėl to vaizduojama situacija atrodytų aštresnė ir komiškesnė, ypač kai kalbu apie kūniškumą. Iki šiol žvilgsnio analizę daugiausiai taikiau performanse, nes jame aiškiai matosi žiūrėjimo trajektorija. Tačiau tapyboje, mano manymu, yra daugiau galimybių pabrėžti nebaigtinį ir atvirą žiūrėjimo interpretavimą, mąstant apie jo ryšį su seksualumu.

Šiuolaikinės Lietuvos dailės kontekste žvilgsnio teorija dažniausiai nukreipta marginalizuotų tapatybių tyrimui arba yra pernelyg schematizuota: vyrauja griežtai kryptingas feministinis žvilgsnis, maskulistinis, arba homoseksualus. Tačiau neaptinkama diskursą permąstančios pozicijos, kaip pavyzdžiui Charlottes Jansen knygoje „Girl on Girl: Art and Photography in the Age of Female Gaze“ (Laurence King Publishing, 2017). Joje nagrinėjama naujos kartos menininkių kūryba, kurios išaugo kultūroje prisotintoje socialinės žiniasklaidos kuriamų vaizdų ir asmenukių (angl. selfies). Arba moters žvilgsnio į maskulinizuotą jaunystę, kuris vyrauja olandų fotografės Rinekes Dijskra kūryboje.  
Išvertus iš anglų kalbos „to look“ turi dvi reikšmes – žiūrėti ir atrodyti. Mane kaip tik ir domina nesibaigiantis žvilgsnių, atrodymo, žiūrėjimo galimybių konstravimas, kurio metu vis naujai atrandama žiūrovo pozicija, taigi ir santykis su subjektu.

Galiausiai  norėčiau paaiškinti pasirinktą pavadinimą „Blykstė dienos šviesoje“. Tai fotografavimo būdas, kuris naudojamas paryškinti detalėms. Tokį principą tyčia taikau tapyboje. Fonas paliekamas baltas, neutralus, blizgus. Tokiu būdu siekiu sutelkti dėmesį į slenkančius vaizdo skaitymo būdus, kurie kaskart kinta su naujai atsirandančia žiūrovo pozicija."

Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjunga
Partneris The Rooster Gallery

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Algirdo Jako paroda „Giraitė“.  
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Autorius apie parodą:
Piešinių naratyvas buvo inspiruotas vieno iš draugų socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos, kurioje matyti „Raytheon“, vieno iš didžiausio JAV gynybos pramonės atstovų, reklama Varšuvos metro stotyje, reklamuojanti „Patriot“ ilgojo nuotolio raketinę gynybos sistemą. Piešinių ciklas vaizduoja fragmentuotus scenarijus su persipynusia grėsmės ir ironijos nuojauta. Aplinka piešinyje „Raytheon“ atrodytų labiau tiktų lietuviškai ginkluotės gamyklai „Giraitė“, tačiau čia aš bandau įprojektuoti „Raytheon“ pastatą kaip savotišką pažadą amžinam saugumui. Totalitarinės praeities paminklai, keistose proporcijose su šakomis, kankorėžiais, „auga“ izoliuotose, neatskleistose vietose. Atrodytų, kad visai paprastai vieną iš tokių būtų galima nuspirti ar sumindžioti, tereikia žinoti kur jis auga. Darbe „Signal“ lėktuvnešis, karinės galios simbolis, yra įmobilizuojamas, o jo siunčiamas signalas – dviprasmiškas, galbūt tik atspindys ar vaizdo trikdis. Piešinius papildo objektai, kuriuos vienija krištolo fragmentai. Šiuo atveju krištolas tampa kaip savotiška atminties saugykla, tuo pačiu sauganti atmintį, bet kartu ir ją iškreipianti, „užburianti“. Dėl to objektus galima interpretuoti kaip istorinės atminties ir dabarties fantomų mišinį, simbolinius artefaktus, galinčius atkerėti praeitį ir garantuoti saugią ateitį.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. gegužės 31 – birželio 23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Dainiaus Trumpio ir Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda „Susidūrimo vieta“.  
Atidarymas 2018 m. gegužės 31 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Tai naujas menininkų dueto kūrybinis projektas, savaip interpretuojantis praeities laiką. Dainius Trumpis instaliacijoje Dekonstruoti Vladimiro Tatlino bokštą akcentuoja nesustabdomą kūrybinę energiją totalitarinių ideologijų kontekste. Pasak menininko, Tatlino projektas Internacionalo bokštas buvo idealistinis, kaip ir visa sovietinė sistema. Deja, jis nebuvo realizuotas. Paradoksalu, kad gyvendamas nepritekliuje, maketui reikiamas medžiagas Tatlinas rinko sąvartyne, taip sukurdamas vieną garsiausių konstruktyvizmo kūrinių. Trumpio projekte svarbus tiek fizinis, tiek ir emocinis bokšto maketo dekonstravimas, išryškinantis idealizavimo, romantikos, nostalgijos, liūdesio bei žlugusių vilčių aspektus.

Vaivos Kovieraitės-Trumpės grafikos darbų kolekcija Tai daugiau nebe praeitis, bet ir dar ne ateitis tyrinėja vaizdo interpretavimo galimybes. Kūrinių cikle pasitelkta fotografija. Ji tampa atspirties tašku naikinant laiko pojūtį, kuriant papildomas reikšmes, keičiant subjektų vaidmenis, suteikiant praeities vaizdiniams naujus pavidalus. Autorės teigimu, jos naudojamas fotografinių siužetų animavimas tampa svarbiu procesu, kuriame statika tampa judėjimu, momentas – pasakojimu, vaizduojami artefaktai – atmintimi, o subjektas atsiduria dviprasmiškoje realybėje.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. gegužės 3–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Žygimanto Augustino paroda OU.
Atidarymas 2018 m. gegužės 3 d. 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)

Dažnai girdime du teiginius: ŽmOgUs – nereikšmingas ir mažas, paklūstantis molekuliniams ir ekonomikos dėsniams, arba – didingas ir galingas visatos šeimininkas, kosmoso užkariautojas. Abiejų tikslas įkvėpti žmogų „didiems“ darbams ir paversti politikos įrankiu.

Piešinių parodoje OU bandau sugretinti minėtus teiginius. Eksponuoju piešinius, kurių pagrindinis motyvas – žmogus, o kas dešimt minučių nuskamba be priebalsių skaitoma Eduardo Mieželaičio 1961 metų heroinė poema „Žmogus“. Piešinių stilius įtakotas tarybinio realizmo tradicijos, tačiau žmogus čia vaizduojamas kaip paprastas šio pasaulio gyventojas, kuriam kartais nutinka būti didingam, o kartais ne. Tarybų sąjungoje aukščiausios Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio eilės pateikiamos ištrynus priebalses, tokiu būdu išsaugant poezijos melodiją, bet panaikinant turinį.

                                    Žygimantas Augustinas

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. gegužės 3–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Kunigundos Dineikaitės paroda „Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos raidės".
Atidarymas 2018 m. gegužės 3 d. 18.30 val. VGMC (Latako g. 3)

Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos raidės – tai nauja menininkės Kunigundos Dineikaitės kūrybos paroda, kurią pati autorė įvardija kaip vis besitęsiančią studiją bei nuolatinį darbo lauką. Ekspozicijoje įvairiomis formomis rodomos nuotraukos, spalvos, paveikslų pavadinimai ir kiti intriguojantys artefaktai, kuriuos menininkė kolekcionuoja jau penkiolika metų. Ilgus metus Kunigunda fotografavo erdves, kai kurias jų atsitiktinai įamžindavo pats aparatas. Pasak menininkės, tokius vaizdus ji kolekcionavo kaip nuorodas į būsimus paveikslus, kurie nebus nutapyti arba kaip į pasakojimą, kuris nebus parašytas. Būtent galimo paveikslo erdvės, lydimos būsimų kūrinių pavadinimų, ir tampa pagrindine parodos ašimi, aplink kurią pinasi išplėstiniai tekstai, paaiškinimai, dienoraščio fragmentai.

Ekspozicija susideda iš dviejų dalių. Pirmoje skirtingomis meninėmis priemonėmis Dineikaitė pasakoja apie laiką ir erdves, kuriose sukuriami paveikslai, atskleidžia juose tvyrančią poeziją ir spalvas. Kitoje dalyje dėmesys sutelkiamas į tapybinį gestą ir jo materialią išraišką. Autorė kuria įtaigų asmeninių vaizdų pasaulį, atveria meninės studijos ir kūrybinio proceso paslaptį.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2018 m. balandžio 5–28 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Audriaus Novicko paroda „Drumsti skaidrumai".
Atidarymas 2018 m. balandžio 5 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Naujame Audriaus Novicko meniniame projekte tyrinėjamos kapitalizmo, modernybės ir tautiškumo vizualinių praktikų sąsajos. Parodoje pristatomuose keturiuose kūriniuose apmąstomos nacionalinių vietovaizdžių kultūrinės vaizduotės galios.

Vietovaizdžių ieškoma abipus idėjos ir jos materializacijos dedamųjų išsiplėtusioje architektūroje, kuri yra vaizduotę palaikančios energijos talpykla. Energijai, kaip ir architektūrai būdinga atsiskleisti ne tiesiogiai, bet gamybos, vartojimo, saugojimo ir konvertavimo procesuose. Tiek viena, tiek kita gali būti vizualizuojamos pasitelkiant techninius vaizdus, atveriančius tai, kas nematoma ir leidžiančius suvokti, tai, kas nesuprantama. Architektūra vietovaizdžiu tampa dėka akumuliuoto vaizdumo, kolektyvinėje sąmonėje aktyvuojančio savumo, pasididžiavimo, nostalgijos efektus, tačiau nepanaikinančio nežinomybės ir neapibrėžties. Simbolinės ir energetinės vietovaizdžių sistemos nesandarumas lemia jų pavidalų ir reikšmių nutekėjimus, įsisunkimus, sumišimus.

Audrius Novickas (g. 1968) tarpdisciplininio meno kūrėjas, architektūros tyrinėtojas. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, tęsė ir baigė tarpdisciplininio meno studijas Prahos vizualiųjų menų akademijoje, taip pat yra apgynęs humanitarinių mokslų (menotyros) daktaro laipsnį. Nuo 1990-ųjų surengė 6 personalines parodas, dalyvavo virš 40 parodų Lietuvoje ir kitose šalyse, paskelbė 13 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose.

Audrius Novickas vienas tų menininkų, kurie įtvirtino Lietuvoje tarpdisciplininio, objekto meno, instaliacijos, meninio tyrimo ir kitas sąvokas. Meninių interesų sritys: postkonceptualūs projektai pagrįsti architektūros ir urbanistinės erdvės sociokultūrinių, ideologinių aspektų meniniais tyrimais.
 

Organizatorius: Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95

VGMC inf.

2018 m. kovo 13–30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė- dešinė“ veiks Vytauto Jurkūno kūrybos paroda „Litras tušo“.

Atidarymas 2018 m. kovo 13 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Vytautas Jurkūnas – retai nūdienos profesionaliojo meno arenoje besirodantis kūrėjas. Šiandien labiau atpažįstamas kaip karikatūrų piešėjas, kuris šmaikščiomis mizanscenomis iliustruoja lietuviškąsias politines ir socialines aktualijas arba satyrinius Juozo Erlicko feljetonus dienraštyje Lietuvos rytas.

Ankstyvame kūrybos periode intensyviai kūręs iškiliaspaude, giliaspaude ir trafaretine spauda, 10 dešimtmečio viduryje susidomėjo piešinio žanru ir grafiką netrukus pakeitė piešimas pastelėmis, pieštukais, akvarele ir tušu. Šis kūrybos etapas tęsiasi ligi šiol. Ilgai lauktoje Jurkūno kūrybos parodoje „Litras tušo“ rodomi 2014–2018 m. periodu sukurti piešiniai.

Kūriniuose Jurkūnas išlieka ištikimas savo mėgstamai žmogaus ir jo aplinkos, būties ir buities stebėsenai bei jos fiksavimui. Ar tai būtų grafikos lakštas, ar piešinys, laisvos linijos teikiama išraiškos laisvė buvo ir yra Jurkūno kūrybos ašis, per kurią, kaip per spalvotą kaleidoskopą, autorius rodo jo akimis matomą, ironijos nestokojantį pasaulį.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
Il. Skritulys, 2018, pop., tušas