Autorius: VGMC inf.

VGMC inf.

2017 m. gruodžio 21 – 2018 m. sausio 14 dienomis VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ veiks Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda TU MANAI, KAD TU MANAI*. Atidarymas 2017 m. gruodžio 21 d., 18 val., VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3). Parodos tęsinys VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3)

Surengti Kęstučio Grigaliūno parodą paskatino seniai kirbėjusi mintis, kad būtų įdomu bent dalį sunkiai aprėpiamos meninės Grigaliūno veiklos parodyti platesnei publikai. Pagrindinis tikslas – vienoje vietoje sutelkti daugiasluoksnę kūrybą, atskleidžiant įspūdingą jos panoramą. Iki šiol būdavo pristatomi tik pavieniai šio autoriaus kūrybos blyksniai, kai sukuriamas naujas ciklas ar projektas. Ši paroda „Titanike“ ir ją lydinti ekspozicija galerijoje „Kairė-dešinė“ aprėpia platų, nors toli gražu ne visą (sic!), daugiau kaip trijų dešimtmečių aktyvios dailininko meninės veiklos spektrą. Apdovanotas išskirtiniu talentu ir būdamas pavydėtinai produktyvus, menininkas pelnė tiek dailės profesionalų – kolegų ir dailėtyrininkų – tiek žiūrovų pripažinimą.

Grigaliūnas – vienas iš nedaugelio šilkografijos meistrų, ilgą laiką atkakliai nešančių lietuviško poparto vėliavą, aktyvus Fluxus propaguotojas, dailininko knygos parodų iniciatorius, istorinės atminties projektų autorius ir t. t. Šalia spalvingos ir šmaikščios postmodernistinės kūrybos nuolatos gvildeno ir tebegvildena rimtas ir skaudžias Lietuvos istorijos temas, visą laiką glūdėjusias kūrybos potekstėse, retsykiais įvairiais pavidalais išnirdavusias į paviršių, o pastaraisiais metais tiesiog užvaldžiusias menininką. Kęstutis Grigaliūnas būtent už konceptualų istorijos įvaizdinimą 2011 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Kuratorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė

* Šį dviprasmišką parodos pavadinimą „pasiskolinome“ iš Kęstučio Grigaliūno žmonos, menininkės Laisvydės Šalčiūtės. Jos mėgstama vaikiška skaičiuotė taikliai apibūdina Grigaliūno kūrybos visumą – ji daugeliui lyg ir žinoma, tačiau iki galo nepažinta, neretai gvildena rimtas temas, tačiau primena lengvabūdišką pokštą.

Organizatorius
Vilniaus grafikos meno centras
Partneris
Vilniaus dailės akademija
Rėmėjai
LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, LOVE bar
Eksponatus skolino
Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 16 dienomis Vilniaus grafikos meno centre veiks Jono Valatkevičiaus kūrybos paroda Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas / Terrible Days. Wonderful Life.

Atidarymas 2017 m. lapkričio 28 d., 18 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)

Labiausiai žavi Jono Valatkevičiaus gebėjimas apie sudėtingus dalykus kalbėti paprastai. Vien dėl parodos pavadinimo tikslumo galima supykti iš pavydo. Šitas menininkas neatitinka standartų, nes yra mišrus lyg koks metropolis, kuriame tarpsta daugybė įvairaus plauko gyventojų: rašytojas ir menotyrininkas su geba kinkyti kalbą, reklamos kūrėjas, mokantis tekstą sutraukti iki kulkos, vaizdo kultūroje išprusęs žiūrovas su patirtimi atpažinti „kabinantį“ vaizdą, buvęs pankas, apsėstas sveikuoliško nihilizmo, metalistas su poreikiu iškratyti galvą, dviejų dukterų tėvas, atsakingas už tai, kad tvyrotų saugumo ir prasmės jausmas, kai tų visai nėra, flirtuotojas su popkultūra tik dėl to, kad ji to reikalauja, inteligentas, kuris nemaloniose situacijose norėtų būti mandagus ir galiausiai menininkas, kuriam būtina susitvarkyti su visu tuo jovalu, paverčiant jį vaizdu.

Valatkevičiaus kuriami pavidalai turi rituališkumo žymių. Jie ne tik panašūs į hipersušiuolaikintą genčių ar liaudies kūrybą, bet ir atlieka išsivalymo funkciją, kaip koks dvasinis skalbiklis. Tik be kondicionieriaus, nes tiesa yra grubi.

Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. spalio 31 – lapkričio 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Laimos Milkintės ir Andriaus Ermino kūrybos paroda (NE)MATYMAI.
Atidarymas 2017 m. spalio 31 d., 18 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)

(Ne)matymai - tai fotografiją, video ir skulptūrą apjungianti instaliacija, kuri atskleidžia skirtingus ekspozicijos autorių – Laimos Milkintės ir Andriaus Ermino – matymus.
Milkintės fotografijose užfiksuota dalelė tikrovės, kurią autorė „įkalina“ dvimatėje nuotraukoje. Fotografės darbuose įamžinto pradinio vaizdo skulptorius Erminas nemato. Tačiau jis, remdamasis nuotraukose regimais motyvais, „ištraukia“ jį dominančius objektus į trimatę realybę. Ekspoziciją papildo Milkintės video darbas, kuriame girdimas istoriją pasakojantis balsas. Žiūrovui paliekama įsivaizduoti tai, ką išgirsta. Tuo tarpu Erminas reflektuoja ir įvaizdina aplinkos, kurioje egzistuoja įsivaizduojamas istorijos pasakotojas, detales.

Parodoje pasakojamas istorijas galima skaityti įvairiai, be galo, pasirenkant norimą poziciją. Kaip tyrėjo, kuris sluoksnis po sluoksnio atveria kažkur egzistavusį gyvenimą, ten vykusius numanomus įvykius. Kaip aukso ieškotojo, kuris išgrynina savo grynuolį, pamatydamas tai, kas jį asmeniškai paliečia. Kaip nuolankaus skaitytojo, kuris patiki tuo, kas jam papasakota.
(Ne)matymai – tai paroda apie apribojimus, kurių dėl tam tikrų priežasčių negalime peržengti, pamatyti kitaip, nei esame subrendę pamatyti, apie neįgalumą, kuris nepriklauso nuo mūsų, ir apie galimybes, kurios visgi yra.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. spalio 31 – lapkričio 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Tado Gindrėno kūrybos paroda „Vietos dvasia (genius loci) ir jos pavidalai“.
Atidarymas 2017 m. spalio 31 d., 17 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)

Prieš beveik dešimtmetį Lietuvos dailės scenoje sėkmingai debiutavęs Tadas Gindrėnas grafikos kontekstą praturtino didelio formato nespalvotais linoraižiniais. Menininkas sėkmingai derina modernizmo ir postmodernizmo kalbą – tradicinė technika jam netrukdo išraiškingai žaisti populiariosios kasdienybės kultūros elementais. Autorius nestokoja energijos, kuri per kraštus veržiasi iš didelio formato paveikslų, gigantiškų klišių paviršių, raižant jose monumentalias nekomplikuotų vaizdų schemas. Atrodytų paradoksalu, kad vizualiai efektingiems, ekstravertiškiems popartinės stilistikos vaizdams išgauti Gindrėnas renkasi linoraižinio techniką, tačiau tai padeda išlaikyti tvirtą ryšį su tradicija ir suteikia kūriniams kokybinio svorio – papildomos jėgos.

Pagrindiniai kūrinių herojai – jauni miestiečiai, veikiantys fiktyvioje, tačiau komfortabilioje urbanistinėje aplinkoje. Komikso principu sudėlioti aiškių formų vaizdai, retsykiais derinami su tekstais, perteikia dinamišką šiuolaikinės vizualumo kultūros ekspansiją. Nepretenzingi beasmeniai personažai mėgaujasi laikinais savo įvaizdžiais, nesukdami galvos dėl egzistencinių klausimų. Efektingas formatas, lokalios dėmės, juodos ir baltos spalvų deriniai, netikėtos kompozicijos sukuria intriguojamai vientisą Gindrėno estampų visumos vaizdą.
Pasak autoriaus, socialiniai miestovaizdžiai jam įdomūs kaip urbanistinės kultūros atspindžiai, paliekantys pėdsakus jos vartotojų veiduose. Jis siekia atskleisti žmogaus mieste ir miesto žmoguje tarpusavio sąveiką, tamsiąsias ir šviesiąsias urbanistinės kultūros puses.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. spalio 10–28 dienomis Vilniaus grafikos meno centre veiks Arvydo Šaltenio piešinių paroda „Paišau kaip gyvenu“.
Atidarymas 2017 m. spalio 10 d., 18 val. VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)

Vilniaus grafikos meno centras tęsia ilgametę piešinio parodų tradiciją, kuri suteikia progą pasižvalgyti po rečiau matomus menininkų kūrybos archyvus. Per kelerius metus galerijoje „Kairė-dešinė“ jau buvo eksponuotos Jono Algimanto Kuro, Vyganto Paukštės, Petro Repšio, Algio Skačkausko, Leopoldo Surgailio, Vytauto Šerio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Petro Mazūro ir kitų autorių piešinių kolekcijos.

2017 m. pristatoma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, tapytojo Arvydo Šaltenio piešinių paroda Paišau kaip gyvenu, aprėpianti daugiau nei 4 dešimtmečių dailininko kūrybą. Šaltenio kūrybinė biografija menotyrininkų yra nemažai aprašyta straipsniuose, dailininko monografijoje ir pristatyta parodose. Nežiūrint to, šioje ekspozicijoje piešiniai iš asmeninio autoriaus archyvo išsamiai rodomi pirmą kartą. Kolekcijai būdinga stilistinė įvairovė, nulemta skirtinguose piešinių cikluose plėtojamų temų. Antai subtiliai ir jautriai dailininkas kalba apie namus. Tarnybos sovietinėje armijoje epizodai dažniausiai užfiksuoti karikatūriškai, sukuriant kontrastą niūriai karinės prievolės kasdienybei. Neįpareigojantys pliažo vaizdai išsiskiria minkštomis faktūromis ir spalvingumu. Pirmąją kelionę Paryžiuje (1992) liudija pluoštas didelio formato piešinių, kerinčių vingrios linijos lengvumu, spalvomis ir laisva kompozicija. Ryškių asmenybių, bičiulių, bendraminčių atvaizdai iškalbingai ir taikliai byloja apie portretuojamuosius. Retas kuris nežino 8–9 dešimtmečio Šaltenio tapybos, kurią šioje ekspozicijoje reprezentuoja grupė parengiamųjų eskizų žymiosioms jo drobėms („Žmogaus galva (brolis)“, 1971, „Moteris“, 1972, „Pašte“, 1975 etc.). Chronologišką ekspozicijos struktūrą papildo ir apibendrina įvairiais laikotarpiais kurti asambliažai, poezija ir itin asmeniški dailininko kasdienybės artefaktai.

Organizatorius: Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija: +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymas įvyks Vilniaus grafikos meno centre 2017 m. rugsėjo 15 d., 17 val.

Tai leidinys, kuriame pirmą kartą išsamiai pristatoma Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybinė biografija. Albumas parengta remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“  įvykusia retrospektyvine dailininko paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką. 

Sudarytojos Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė
Dizainerė Laura Varžgalytė
 
Leidėjas Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Partneris Lietuvos dailės muziejus

Vilniaus grafikos meno centras
Latako g. 3, LT-01126 Vilnius
Tel./Faks.: +370 5 2611995
E-mail: [email protected]
www.graphic.lt

VGMC inf.

Rugsėjo 5 d., 18 val., galerijoje „Kairė–dešinė“ atidaroma Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės
paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėliai ir tremtiniai“.  

Skausmingi išgyvenimai ir iššūkiai neretai įkvepia pradėti viską iš naujo. Tikri, asmeniškai sutikti pabėgėliai, žiniasklaidos platinami negandų vaizdai iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos neleidžia užsisklęsti patogiame buvime ir skatina veikti. Taip randasi ne tik socialinės iniciatyvos, bet taip pat meno kūriniai su šiuolaikinėmis madonomis ir Nojaus arkomis. Per patirtį ir vaizduotę amžinosios Europos istorijos temos šiuolaikiniame kūrinyje gali įgyti savitą formą, regimą pavidalą ir pateikti žinią.
Projektas „Prie Babilonijos upių. Pabėgėliai ir tremtiniai“ – tai tapytojos Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės pastanga šiandienos įvykius parodyti meninėmis priemonėmis ir atskleisti, kaip ekranuose transliuojami vaizdai siejasi su skirtingus pavidalus įgaunančia amžina pabėgėlių tema. Suprasdama, kad parodos ir atvaizdai anaiptol nėra pakankama ir adekvatu karo košmarų išgyvenimams pristatyti; sutikdama su kritikais, teigiančiais, jog tam, kad galėtume gestus perkelti į veiksmus, reikia visiems ieškoti kitokios ikonografijos nei ta, kuria esame įpratę kliautis, tapytoja tiki, kad atvaizdas, kaip kreipinys į žiūrovą, padeda „patirti“, prisiminti, išgyventi. Tačiau kartu Sigita Maslauskaitė-Mažylienė siekia išryškinti šios patirties ambivalentiškumą: intensyvus šiuolaikinės kultūros posūkis į vizualumą, technologijos, vaizdų gamyba ir begalinis reprodukavimas ne tik atrišo rankas priartėjimo pojūčiui, bet ir užgriuvo taip, kad išvarymo, prieglobsčio prašymo, praradimų būsenos niveliavosi, nubluko, aštrią empatiją pavertė buku abejingumu. Suvokdama, kad tremties ir svetimumo jausmą galima greičiau patirti prieš tuščią apgriuvusio altoriaus plokštumą, negu dalyvaujant efektingoje vaizdo instaliacijoje, menininkė ryžosi sukurti pirmąjį savo videodarbą „Pertvara. Hidžabas“. Būtent dėl minėtos priartėjimo patirties ambivalencijos parodos lankytojui kylantys klausimai tampa integralia meninio vyksmo dalimi, reikalinga menininkės gvildenamai problematikai ir susijusiems iššūkiams.

 „Pabėgėliai“ yra tema, kurios ikonografija aptinkama nuo VI a. pr. Kr. papirusų iki gotikinių katedrų portalų, nuo Rembrandto iki Käthe Kollwitz. „Pabėgėlis“ – tai ne tik dėl rasės, religijos, pilietybės ar politinių įsitikinimų persekiojamas asmuo, bet ir tas, kuris dėl baimės ar ligos negali grįžti į „normalų gyvenimą“. Tai būsena, kuri yra bendražmogiška ir nebūtinai tik politiškai ar socialiai apibrėžta. Šiandieniai geopolitiniai įvykiai gali būti svarstomi vadinamomis „tradicinėmis priemonėmis“ ir atskleisti pirmavaizdžio ir kartotės, įkvėpimo šaltinio ir replikos sąlygiškumą, nes paveikslai kuriami remiantis žiniasklaidos priemonėmis mus pasiekusių pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdais. Parodos struktūra (spaudinys – tapyta replika) kuriama remiantis Hanso Beltingo teiginiu, jog „tarp gyvų kūnų ir dirbtinių laikmenų vyksta nuolatinė vaizdų ir vaizdinių apykaita“. Vaizdus drobėse lydi užrašai ant kirviu atkirstų medžio skeveldrų, kurios gali būti suvokiamos ir kaip laiškas, ir kaip laivas, ir kaip „tremties ir ilgesio psalmių“ citata.

Parodos struktūra: kairėje salėje eksponuojami „klasikiniai“ pabėgėliai ir tremtiniai: Abraomas, Kainas, Adomas ir Ieva; dešinėje salėje – „laikraštiniai“ karo Sirijoje vaizdai ir iš Šiaurės Afrikos plaukiantys laivai. Trečiojo aukšto galerijos salytėje – videoinstaliacija „Pertvara. Nikabas“.  

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.
 
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Padėka: Sauliui Mažyliui, Ritai Pauliukevičiūtei, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ darbuotojams

VGMC inf.

2017 m. birželio 30 – liepos 22 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje    „Kairė-dešinė“ veiks Jurgos Šarapovos kūrybos paroda „Barelina“.

Atidarymas 2017 m. birželio 30 d., 17 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)
Pageidaujantiems autorė pasakos apie kūrinius 2017 m. liepos 7, 14, 21 d. (penktadieniais), 12–14 val.

Kai Jurga Šarapova (g. 1965) kalba apie savo kūrinius, ji visada kalba apie gyvenimą (vaikystę, meilę, mirtį, instinktų luošinimą, ryšį su savimi, santykius, nuotykius), tik ne apie meną. Kasdienės ženklų piešimo, audimo, siuvimo, konstravimo ir ardymo vienu metu praktikos susivijusios su gyvenimu tiek, kad gauto veltinio per šimtą metų neišpainiotum.

Jos kūryba kelia abejonių ateivių egzistavimu, nes Šarapova kuria tiek intensyviai ir tokio pasišventimo reikalaujančius dalykus, kad sunku patikėti, jog jie sukurti žmogaus. Kitaip tariant jos darbų koncentruotas prisisotinimas laiku, darbu, pojūčiais yra sunkiai paaiškinami, o „tiesa slypi kažkur anapus…“

Menininkės kūryba pasižymi neaprėpiamu tankiu. Šarapovos darbai kaip koralų rifai auga gaivališkai, apaugdami visa, kas pasitaiko aplinkui: į daugianarius piešinių blokus įtraukiami sąrašai iš archyvų, iškarpos iš leidinių, pakuočių, įspūdžiai iš šalia namų esančio vaikų darželio ritmo, susitikimai su žmonėmis. Bet labiausiai ji siekia, kad pro visa tai prasiveržtų nesuvaldytas, nesuplanuotas kūrybiškumas. Pradėdama dirbti, ji tik kuria sąlygas prasiveržti tai sunkiai apibūdinamai, bet gyvybiškai svarbiai galiai.

Tai, nuo ko ji bėga, yra tvarka, saugumas, švara, gražumas. Tai ko ieško – klaida, pajutimas, kad išlindo žinojimas iš iki žodinės plotmės. Vienas iš svarbių kūrybos kriterijų yra juokingumas. Juokas čia irgi žymi sėkmingą klaidą. Parodos pavadinimas „Barelina“ ne tik suteikia smagios klaidos įspūdį, bet ir rodo Šarapovos darbo metodą – tyčia klysti ir daryti tai organiškai, per klaidą patekti ten, kur tvarka akla.

Paroda rodo dienos, minčių, reikšmių, pasaulio tankio galimybes. Jos pranoksta bet kokį išankstinį žinojimą. Nėra teisingo būdo kalbėti apie Šarapovos kūrybą. Tai gyva, gaivališka, nesutvarkoma visuma. Parodoje pristatomos kelios, per paskutinius dvejus metus sukurtos, įvairių technikų piešinių serijos, tekstilės kūriniai ir jų hibridai.

Kuratorė Monika Krikštopaitytė

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. birželio 9–23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Augusto Bidlausko kūrybos paroda „Žmogus 4“. Atidarymas 2017 m. birželio 9 d., 18 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)

Augusto Bidlausko kūryboje atsispindi nuosekli temų plėtotė bei techninė meistrystė. Dar 2011 m. mecotintos technika pradėtą kurti Žmogaus ciklą autorius tebetęsia ir šiandien. Augusto kūryba išsiskiria atidumu detalėms, simboliams, jų teikiamoms reikšmėms. Menininkas nestokoja ironijos – dažnai pašiepia žmogiškąsias ydas ir silpnybes, bergždžią tobulumo, valdžios ir garbės siekį.
Pasak autoriaus, ketvirtasis bandymas vaizduoti žmogų ryškina daiktus.

Tai – kostiumo detalės: juostos, kailiukai, galvos apdangalai. Arba aukštąja vadinamos kultūros artefaktai pramaišiui su laikraščiais, memais ir kitais kasdieniais elementais. Jie turėtų suteikti charakterį, bet galiausiai demaskuoja tik patys save. Šiais objektais apsikarstę narcizai, moralistai ir žvitrios damos tarytum laukia pasirodymo. Tik ne scenoje, o sustingusia poza foto sienelės fone.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3), Vilnius
2017 05 30–06 23
Atidarymas gegužės 30d., 18 val.

Joana Kairienė (g. 1987) – grafikė, savo kūryboje naudojanti tapybos, fotografijos ir kitas medijas. Parodoje menininkė apmąsto buvimą vienu metu patalpos viduje ir išorėje. Ekspozicija įsipina į esamą, galerijos erdvę. Formų stebėjimas, jų naudojimas ir permąstymas, jomis kuriamos naujos reikšmės ir nauji vaizdai.

Joana Kairienė
akys

Buvimas čia ir dabar, savęs realizavimas žiūrint į aplinką ar aplinkui, matymas iš šono ar iš viršaus. Stebėjimas erdvėje, kurioje esi, kurioje vyksta paroda. Ekspozicija įsipina į esamą, galerijos erdvę. Formų stebėjimas, jų naudojimas ir permąstymas, jomis kuriamos naujos reikšmės ir nauji vaizdai. Kontūras lyg topografinis žemėlapis ar nesibaigiantis peizažas, linija brėžianti emociją ir kurianti raštų konfigūraciją. Gutenbergo sukurta spausdinimo technika – begalybės aliuzija laiko formose, labirintai, ciklai ir pasikartojimai. Begalinė daugyba ir ritmiškumo ornamentas. Nematomai įsipinantys, perspektyvoje nykstantys taškai. Parodos erdvės forma – tai įrankis sukurti neatpažįstamus vaizdus. Konstrukcija besikartojančiuose, kintančiuose įpročiuose, rutinoje ar ritualuose.

Buvimas vienu metu patalpos viduje ir tos patalpos pastato išorėje. Fasado išvaizda nesiskiria nuo vidinių sienų ir langų linijų. Begalinė ir nesibaigianti atmintis pastate, jo architektūroje. Langas ir veidrodis paslaptingai dalijasi tais pačiais elementais. Langas neturi nieko, o veidrodis saugoja viską. Neįmanoma praslinkti pro dvigubas tapatybes. Langas dubliuoja, kaip atvira ir uždara erdvė. Langas, kaip daiktas naujose reikšmėse ar tik vienoje funkcijoje? Jis sklaido matomus vaizdus ir veiksmus, sukurdamas permatomą barjerą. Intymus santykis tarp lango, matymo ir suvokimo tapo kiekvienos dienos dalimi. Kaip tarpininkavimas tarp erdvių ir komunikacijos vieta.

Marija Repšytė