7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Didžiausia medalio meno paroda Baltijos šalyse: kūrėjus įkvepia ne tik istorija, bet ir aktualijos

Spalio 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse – XI Baltijos medalių trienalė. Organizatoriai teigia, kad per pastaruosius trejus metus sukurti medaliai stebina ne tik savo stilistika, medžiagiškumu, bet ir tematika: medaliuose įamžintos istorinės asmenybės, atmintinos datos ir net šių dienų aktualijos – Covid-19 pandemija ir egzistenciniai apmąstymai.

Medalių kūrėjai nepamiršta istorinių temų, asmenybių ir atmintinų dienų. Aut. Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021 m.
Medalių kūrėjai nepamiršta istorinių temų, asmenybių ir atmintinų dienų. Aut. Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021 m.
Didžiausioje medalio meno parodoje Baltijos šalyse – 70-ties autorių kūriniai. Viena iš jų – švedė Kerstin Ostberg. Po tuo pačiu dangaus skliautu, 2020 m.
Didžiausioje medalio meno parodoje Baltijos šalyse – 70-ties autorių kūriniai. Viena iš jų – švedė Kerstin Ostberg. Po tuo pačiu dangaus skliautu, 2020 m.
LNM inf.

UNESCO pripažinimo sulaukęs lietuvės tremtinės liudijimas eksponuojamas parodoje

Paslėptus ir tik po keturių dešimtmečių atsitiktinai rastus tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Pirmą kartą dalis autentiško, gyvenimą tremtyje įamžinusio rankraščio šiuo metu eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti“: pasakojimas apie tremtį“.

LNM inf.

Paroda apie ypatingą Palangos šimtmetį: tikras pokyčių kaleidoskopas

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m., LNM nuotr.
Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m., LNM nuotr.
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvė Palangoje, turėjusi 10–20 darbininkų. 1930–1936 m. Fotografas Ignas Stropus. LNM nuotr.
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvė Palangoje, turėjusi 10–20 darbininkų. 1930–1936 m. Fotografas Ignas Stropus. LNM nuotr.
Palanga apie 1930 m. Vaizdas iš lėktuvo. LNM nuotr.
Palanga apie 1930 m. Vaizdas iš lėktuvo. LNM nuotr.
LNM inf.

Jos darbai prilygsta Rozetos akmens hieroglifų iššifravimui: Paryžiaus publiką supažindins su Marija Gimbutiene

Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus publikai UNESCO būstinėje.

Marija Gimbutienė Sicilijoje. 1962 m. Iš šeimos archyvo.
Marija Gimbutienė Sicilijoje. 1962 m. Iš šeimos archyvo.
LNM inf.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Vardai, tapę mūsų laiko ženklais“.

Liepos 21 d. 18 val. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma fotografo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Vardai, tapę mūsų laiko ženklais“. Kaip sako autorius, parodoje pristatomos fotografijos tų dailininkų, kurie savo darbais sukūrė vizualų Lietuvos paveikslą.

Grafikas, scenografas, heraldikos kūrėjas Arūnas Tarabila. Fot. R. Dichavičius, 1961 m.
Grafikas, scenografas, heraldikos kūrėjas Arūnas Tarabila. Fot. R. Dichavičius, 1961 m.
LNM inf.

Įsibėgėja vasaros ciklas „Knyga ir kava“: kokių susitikimų galima tikėtis?

Vasaros ciklas „Knyga ir kava“ įsibėgėja ir liepos 15 d. kviečia į pokalbį, kuriame klaus: ar jau pakankamai parašyta apie mūsų gyvenimui svarbias moteris?

„Atrodytų, kad pastaruoju metu knygų apie moteris išleidžiama vis daugiau – ir lietuvių autorių, ir verstinės literatūros, vis dėlto dar daug kas lieka užmarštyje, neaprašyta ir neapkalbėta. Diskusijoje dalyvaus menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė ir knygos „Lietuvos vizionierės“ autorė Elena Gasiulytė“, – intriguoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

LNM inf.

Fotomenininkas A. Baltėnas: mano paroda – tai ateičiai išsaugotas šiandienos Lietuvos portretai

„Mano noras yra sukurti archyvą ateičiai, ateities kartoms apie dabar dirbančius Lietuvos žmones. Todėl bandžiau rinktis tas profesijas ir tokius žmonių pomėgius, kuriuos iš fono galima būtų nesunkiai atpažinti: apie jų užsiėmimą byloja įrankiai, darbo aplinka, drabužiai. O užfiksuotų asmenų žvilgsnis visada nukreiptas į fotoaparatą – taip jie tarsi žiūri į tuos, kurie į juos žiūrės ateityje, kad ir po šimto metų“, – apie Istorijų namuose atidarytą autorinę parodą sako fotomenininkas Arūnas Baltėnas.

LNM inf.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje – gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kazio Varnelio namuose-muziejuje pradeda veikti gražiausių 2020 m. Čekijos ir Lietuvos knygų paroda.

Tradicija tapusi Čekijos gražiausių knygų paroda, kuri jau keletą metų būdavo pristatoma tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, o vėliau – Kazio Varnelio namuose-muziejuje, šiemet duris atvers kaip platesnė abiejų šalių – Lietuvos ir Čekijos – knygos meną reprezentuojanti ekspozicija.

LNM inf.

Istorijų namai kviečia į pirmąsias parodas: po vienu stogu – visos Lietuvoje saugomos mumijos ir sarkofagai

Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atveria naująjį savo padalinį Istorijų namus ir vienu metu atidaro dvi parodas: „Ką slepia sarkofagas?“, pasakojančią apie senovės Egipto mumijų tyrimus Lietuvoje, ir fotomenininko Arūno Baltėno fotografijų parodą „Darbai ir gyvenimai“.

Parodos veikia naujajame muziejaus padalinyje - Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3 (S. Samsono nuor., LNM)
Parodos veikia naujajame muziejaus padalinyje - Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3 (S. Samsono nuor., LNM)
Parodos 'Ką slepia sarkofagas' eksponatai keliauja į vitriną (S. Samsono nuotr., LNM)
Parodos 'Ką slepia sarkofagas' eksponatai keliauja į vitriną (S. Samsono nuotr., LNM)
Parodos 'Ką slepia sarkofagas' rengėjai žada, kad čia bus įdomu ir suagusiems, ir vaikams (S. Samsono nuotr., LNM)
Parodos 'Ką slepia sarkofagas' rengėjai žada, kad čia bus įdomu ir suagusiems, ir vaikams (S. Samsono nuotr., LNM)
Muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad Istorijų namuose lankytojas yra kviečiamas pažinti istoriją visapusiškai (S. Samsono nuotr., LNM)
Muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad Istorijų namuose lankytojas yra kviečiamas pažinti istoriją visapusiškai (S. Samsono nuotr., LNM)
Fotomenininkas Arūnas Baltėnas parodoje pristato dirbančios ir kuriančios Lietuvos paveikslą (S. Samsono nuotr.)
Fotomenininkas Arūnas Baltėnas parodoje pristato dirbančios ir kuriančios Lietuvos paveikslą (S. Samsono nuotr.)
LNM inf.

Nauja kultūrinė erdvė Vilniuje: kokias istorijas slepia netrukus atsiversiantys Istorijų namai?

Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 6 d. pakvies lankytojus į naują savo padalinį – Istorijų namus, įsikūrusius netoli Vilniaus miesto centro, Tado Kosciuškos gatvėje 3 numeriu pažymėtame pastate. Istorijų namai – tai parodų erdvė, kurioje istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė. Prieš atverdami duris, kviečiame susipažinti su pastato istorija, kurią iš archyvinių duomenų susistemino Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė ir vyr. muziejininkė Jūratė Gudaitė.

Istorijų namai įsikūrė pastate, kuriame 1943 m. balandį veikė vokiečių okupacinei kariuomenei priklausančios kareivinės. Fotografas nežinomas
Istorijų namai įsikūrė pastate, kuriame 1943 m. balandį veikė vokiečių okupacinei kariuomenei priklausančios kareivinės. Fotografas nežinomas
Šiandien taip atrodo buvusios kareivinės, kuriose nuo gegužės 6 d. pradės veikt Istorijų namai, naujas muziejaus padalinys (S. Samsono nuotr., LNM)
Šiandien taip atrodo buvusios kareivinės, kuriose nuo gegužės 6 d. pradės veikt Istorijų namai, naujas muziejaus padalinys (S. Samsono nuotr., LNM)
Už tilto per Vilnią matyti du kareivinių korpusai. Pirmasis - dabartinių Istorijų namų pastatas. Apie 1905 m. – Fotografas Tiburcijus Chodzka. Lietuvos nacionalinis muziejus
Už tilto per Vilnią matyti du kareivinių korpusai. Pirmasis - dabartinių Istorijų namų pastatas. Apie 1905 m. – Fotografas Tiburcijus Chodzka. Lietuvos nacionalinis muziejus
  < PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas