Spalio 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse – XI Baltijos medalių trienalė. Organizatoriai teigia, kad per pastaruosius trejus metus sukurti medaliai stebina ne tik savo stilistika, medžiagiškumu, bet ir tematika: medaliuose įamžintos istorinės asmenybės, atmintinos datos ir net šių dienų aktualijos – Covid-19 pandemija ir egzistenciniai apmąstymai.
Paslėptus ir tik po keturių dešimtmečių atsitiktinai rastus tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Pirmą kartą dalis autentiško, gyvenimą tremtyje įamžinusio rankraščio šiuo metu eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti“: pasakojimas apie tremtį“.
„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.



Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus publikai UNESCO būstinėje.
Liepos 21 d. 18 val. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma fotografo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Vardai, tapę mūsų laiko ženklais“. Kaip sako autorius, parodoje pristatomos fotografijos tų dailininkų, kurie savo darbais sukūrė vizualų Lietuvos paveikslą.
Vasaros ciklas „Knyga ir kava“ įsibėgėja ir liepos 15 d. kviečia į pokalbį, kuriame klaus: ar jau pakankamai parašyta apie mūsų gyvenimui svarbias moteris?
„Atrodytų, kad pastaruoju metu knygų apie moteris išleidžiama vis daugiau – ir lietuvių autorių, ir verstinės literatūros, vis dėlto dar daug kas lieka užmarštyje, neaprašyta ir neapkalbėta. Diskusijoje dalyvaus menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė ir knygos „Lietuvos vizionierės“ autorė Elena Gasiulytė“, – intriguoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Mano noras yra sukurti archyvą ateičiai, ateities kartoms apie dabar dirbančius Lietuvos žmones. Todėl bandžiau rinktis tas profesijas ir tokius žmonių pomėgius, kuriuos iš fono galima būtų nesunkiai atpažinti: apie jų užsiėmimą byloja įrankiai, darbo aplinka, drabužiai. O užfiksuotų asmenų žvilgsnis visada nukreiptas į fotoaparatą – taip jie tarsi žiūri į tuos, kurie į juos žiūrės ateityje, kad ir po šimto metų“, – apie Istorijų namuose atidarytą autorinę parodą sako fotomenininkas Arūnas Baltėnas.
Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kazio Varnelio namuose-muziejuje pradeda veikti gražiausių 2020 m. Čekijos ir Lietuvos knygų paroda.
Tradicija tapusi Čekijos gražiausių knygų paroda, kuri jau keletą metų būdavo pristatoma tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, o vėliau – Kazio Varnelio namuose-muziejuje, šiemet duris atvers kaip platesnė abiejų šalių – Lietuvos ir Čekijos – knygos meną reprezentuojanti ekspozicija.
Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atveria naująjį savo padalinį Istorijų namus ir vienu metu atidaro dvi parodas: „Ką slepia sarkofagas?“, pasakojančią apie senovės Egipto mumijų tyrimus Lietuvoje, ir fotomenininko Arūno Baltėno fotografijų parodą „Darbai ir gyvenimai“.





Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 6 d. pakvies lankytojus į naują savo padalinį – Istorijų namus, įsikūrusius netoli Vilniaus miesto centro, Tado Kosciuškos gatvėje 3 numeriu pažymėtame pastate. Istorijų namai – tai parodų erdvė, kurioje istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė. Prieš atverdami duris, kviečiame susipažinti su pastato istorija, kurią iš archyvinių duomenų susistemino Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė ir vyr. muziejininkė Jūratė Gudaitė.



