Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Balandžio 10 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pradeda veikti Lietuvos nacionalinės premijos laureato Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“. Tai pirmoji asmeninė autoriaus paroda šiame pajūrio mieste.

LNM inf.

Pripažinto dailininko Petro Repšio grafikos darbai Palangoje, vestuvių tradicijos ir simbolika nuo tarpukario iki vėlyvojo sovietmečio Kudirkos Naumiestyje ir tautodailininko Sauliaus Lampicko mediniai paukščiai Vilkaviškio rajone – visa tai naujausios parodos, kurias atverdamas regionuose esančius padalinius pristato Lietuvos nacionalinis muziejus.

LNM inf.

Titnagą keičia plienas su paraku, lanką – arkebuza, smūgį keičia šūvis, o žvėrį taikiklyje – žmogus. Šie kertiniai pokyčiai praskleidžia 10 tūkstančių metų trukusios ginkluotės evoliucijos uždangą. Balandžio 1 d. atnaujintoje Vilniaus gynybinės sienos bastėjos ekspozicijoje „Nuo titnago iki parako“ lankytojų laukia iš daugybės mažų istorijų susidėsiantis pasakojimas apie ginklus amžiams bėgant – kaip jie keitėsi, kaip tobulėjo jų gamybos technologija ir medžiagos.

LNM inf.

„Mes dabar turim galimybę ir prabangą fotografuoti tūkstančiais kadrų, tačiau tai nereiškia, kad gerų kadrų yra tiek pat“, – sako tarptautinių fotografijos konkursų finalininkas Tadas Kazakevičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiantis pirmąją autorinę parodą gimtojoje šalyje.

Paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais T. Kazakevičius nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų.

LNM inf.

Marškinėliuose išsiuvinėtos 33 karantino istorijos. Angelo skulptūrėlė, pagaminta iš dantų plombavimo medžiagos. Šimto trumpų vaizdo įrašų dienoraštis, pusvalandžiui įtraukiantis į kelionės namo nuotykį, užsidarant visų valstybių sienoms. Palyginimui – tokios pačios apimties vaizdo dienoraštis iš pandemijos sukaustytos Italijos, kur net išeinant iš namų privalu turėti rašytinį leidimą.

LNM inf.

Nuo kovo 16 dienos Vilniuje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus saugiai ir atsakingai atvers lankytojams parodas Radvilų rūmų dailės muziejuje – Michael Rakowitz parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“ ir „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“, kurioje pristatoma įspūdinga Vladimiro Tarasovo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos kolekcijos dalis. Vilniaus paveikslų galerijoje lankytojai galės išvysti Vytauto Valiaus kūrinių parodą „Jausti savo žemę...“, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“, o Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – pirmą kartą pristatomą XVII Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę „[NE]DETERMINUOTA“.

LNM inf.

Švelninant karantino sąlygas Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę atidarys tris savo padalinius. Simboliška, kad pirmasis po ilgos pertraukos duris atveriantis muziejus – Gedimino pilies bokštas. Čia lankytojai laukiami jau pirmadienį. Nuo antradienio bus galima užsukti į Naująjį arsenalą, nuo trečiadienio – į Kazio Varnelio namus-muziejų. Kitus devynis padalinius muziejus atvers palaipsniui, užtikrindamas saugų lankymąsi ir pasiūlydamas naujas parodas.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į virtualius naujausių parodų atidarymus, o atlaisvinus karantino sąlygas tiksi lankytojus pakviesti apžiūrėti jas gyvai. Tarp atidaromų parodų – tarptautinio pripažinimo sulaukusio Tado Kazakevičiaus fotografijos ir niekur nerodyti Kazio Varnelio bažnyčių interjerų piešiniai, nustebinti turėtų ir eksponatais pasipildžiusi Vilniaus gynybinės sienos bastėja.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai karantino metu parengė ir šalies regionų bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę ir jos minėjimo tradicijas 1919–1940 metais. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. dabar.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualų turą po tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda, pasakojanti apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius, naujame muziejaus padalinyje veikė metus. Ir nors pateko į karantino spąstus, vis tiek sugebėjo pritraukti daugiau nei 10 tūkst. lankytojų, o dėl autentiškos erdvės sulaukė kino kūrėjų susidomėjimo – areštinę savo filmavimo aikštele pasirinko ir „Netflix“, ir pripažinti Lietuvos režisieriai.