Autorius: LDM inf.

LDM inf.

2017 m. birželio 30–rugpjūčio 20 d.

Paroda pristato itin reikšmingą Kazio Varnelio kūrybos dešimtmetį, kurio metu susiformavo savitas šio dailininko tapybos braižas ir jis ėmė eksperimentuoti su erdvinėmis konstrukcijomis.

Peržengęs keturiasdešimtmetį ir jau pagarsėjęs kaip bažnyčių interjerų dekoratorius, K. Varnelis iš naujo atrado save kaip dailininką, visų pirma – tapytoją. Jis greitai sulaukė pripažinimo Čikagoje, kur buvo apdovanotas prestižiniais Čikagos meno instituto apdovanojimais, o 1970 m. surengė personalinę parodą novatoriškame Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje ir netrukus kitą – 1974 m. Milvokio meno centre.

Šį dešimtmetį dailininkas daugiausia tapė, tyrinėdamas šviesos ir šešėlio sąveiką monochrominėse drobėse, griežtai suskaidytose į geometrines, tačiau šešėliavimu praturtintas formas. Įgijęs klasikinį išsilavinimą ir patirties kuriant vitražus, jis vertino šviesą ir tyrinėjo ją kaip priemonę, padedančią sukurti gilumos įspūdį ne tradiciniu linijinės perspektyvos būdu.

K. Varnelis kūrė erdvei, vadinamai „baltuoju kubu“, kurią suvokė kaip tinkamiausią savo kūriniams. Šiais didelio formato abstrakčiais kūriniais jis siekė praturtinti modernistines erdves ir kartu jas gerbė. Nacionalinėje dailės galerijoje pirmą kartą po 1974 m. Milvokio meno centre vykusios personalinės parodos K. Varnelio kūriniai eksponuojami tokioje aplinkoje, kuriai jie buvo tikslingai sukurti. Ekspozicija sukurta pagal paties dailininko taikytus jo kūrinių eksponavimo principus.

Parodos kuratorius ir architektas Kazys Varnelis (jaunesn.)

Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kazio Varnelio namai-muziejus

Kūrinius parodai skolino: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kazio Varnelio namai-muziejus, Rolandas Valiūnas

Projektą iš dalies finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, JAV ambasada, UAB Exterus, Imparat, UAB Narutis

LDM inf.

Gegužės 23 d., antradienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vyks dailininko Jurgio Mikševičiaus (1923–2014) kūrybos pristatymas. Dalyvaus dailininko dukros Carolyn Leigh ir Helena Miksevicius (Australija). Rūpindamasi tėvo kūrybos sklaida Carolyn kuruoja šeimai priklausančią kolekciją, nuolat rengia parodas, yra išleidusi dailininkui skirtą albumą. Ji pristatys tėvo biografiją ir kūrybos kelią. Renginio metu bus eksponuojami Lietuvoje saugomi dailininko tapybos ir grafikos kūriniai. Menininko dukros dovanos Lietuvos dailės muziejui J. Mikševičiaus ir jo jaunystės bičiulio A. Elskaus (JAV) kūrinius.

Jurgis Mikševičius gimė 1923 m. Šiauliuose inžinieriaus Medgardo ir gydytojos Elenos šeimoje. 1940 m. jis baigė berniukų „Aušros“ gimnaziją Kaune. Šeimai pasitraukus iš Lietuvos, būsimasis dailininkas mokėsi Berlyne, 1946 m. studijavo architektūrą Darmštato technikos universitete. Lankė Darmštato kūrybines meno dirbtuves, ugdžiusias pagal Bauhauzo mokyklos principus, mokėsi spalvų teorijos, abstrakcijos pagrindų, dizaino. Studijų metai Vokietijoje subrandino J. Mikševičių kaip menininką, suformavo jo estetinių vertybių sistemą, išlavino meninį skonį.

1948 m. iš Vokietijos jis emigravo į Australiją. Pradžioje gyveno ir dirbo migrantų stovykloje Baterste (Naujasis Pietų Velsas), dekoravo sales. 1949 m. persikėlė į Kanberą, kur dvejus metus dirbo statybose. Tais pačiais metais pirmasis iš lietuvių tapo Kanberos dailininkų sąjungos nariu, 6–7 deš. dalyvavo parodinėje veikloje. 1953 m. dailininkas persikėlė į Sidnėjų, kur susituokė su Elva Lucas. Tik atvykęs į Sidnėjų, J. Mikševičius reiškėsi Šiuolaikinio meno asociacijos veikloje, rengė dailės parodas. Buvo vienas iš pabaltijiečių menininkų grupuotės „Šešios kryptys“ („Six Directions“) steigėjų (1956). Rengė bendras parodas su lietuvių menininkais (Algirdu Šimkūnu, Henriku Šalkausku ir kt.). Dirbo dailės pedagogu Birrong, Beverly Hills ir Asquith mergaičių mokyklose.

Tapytojas sukūrė peizažų, portretų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų, dekoravo interjerus.
J. Mikševičiaus kūryboje išskiriami keli stilistiniai etapai. Paveiksluose išreikšta intensyvi emocinė būsena artima vokiečių ekspresionistų – Ernsto Ludwigo Kirchnerio, Karlo Schmidto-Rottluffo, Erico Heckelio – kūrybai. Naujos spalvinės harmonijos paieškos, moderni raiška suartina jį su Paulio Klee abstraktais ir avangardistiniais eksperimentais, meditacinės nuotaikos – su indiška misticizmo praktika. Mikševičiaus kūryboje susipina skaudžios europinės karo patirtys, meilė Australijos kraštovaizdžiui, šiltas ir jautrus santykis su žmogumi, sakralumo matmuo.
J. Mikševičiaus kūrinių savo kolekcijose turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Lietuvos dailės muziejus, jo darbų yra ir privačiose kolekcijose.

Informaciją teikia Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė, mob. 8 611 13012.

LDM inf.

Balandžio 28 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Audronės Petrašiūnaitės tapybos ir grafikos darbų paroda „Aš ir Frida Kahlo“. Paroda vyks iki gegužės 18 d.

Parodos tema atsirado iš autorės noro kitaip, asmeniškiau, pažvelgti į žmogaus kūną. Naujajai kolekcijai dailininkę įkvėpė meksikiečių tapytojos Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba. A. Petrašiūnaitei moters kūnas – ne geismo objektas (kaip dažnai esti vyrų tapytojų kūryboje). Autorė tiria luošumo, nesaugumo būsenas, tapo kūno portretą, jo žaizdas, kaulų struktūras. Svarbus ne kūno materialumas, bet tai, kas slepiasi po oda. Netobulas kūnas – motyvas paveikslui ir priežastis spalvai.

„Kai pradėjau tapyti, neturėjau išankstinių nuostatų, jaučiau tik kryptį ir pasitikėjau intuicija. Ilgai nežinojau kaip vaizduoti kūną, pasąmonės noras slėptis trukdė tapyti. Tyrinėjau Fridos paveikslus, kol supratau, kad kai moters kūnas tampa skausmu, nesvarbu, ar jis pridengtas. Tai yra išsilaisvinimas, bet ne iš kūno būties, o iš savo ribotumo, baimių ir patriarchalinės visuomenės prietarų, jog moteris turi būti jauna, graži, geidžiama, švelni, paklusni, o šiais laikais turi atitikti aprangos kodą ir avėti aukštakulnius, ir taip iki begalybės. Toks galvojimas nėra būdingas tik vyrams, jis kaip nakties tamsa giliai įsiskverbęs į moterų sąmonę. Kai seku save, randu viduje tų „šungrybių“ ir raunu jas su šaknimis. Taip artėju prie savęs. Tada nesijaučiu taikiniu ir galiu tapyti kūną be baimės ar drovumo“, - pasakoja autorė.

Audronės Petrašiūnaitės paroda „Aš ir Frida Kahlo“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gegužės 18 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

LDM inf.

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma Rytų meno parodų ciklo antroji paroda „Nikolajus Rerichas ir Latvija“ (veiks iki kovo 12 d.). Parodoje rodomi paties dailininko ir jo sūnaus Sviatoslavo paveikslai, pristatoma medžiaga apie N. Rericho sąsajas su Latvija ir latvių dailininkų – N. Rericho bendramokslių iš Dailės akademijos bei jo mokinių latvių, kūrusių Sankt Peterburge, kūriniai.

Parodą atidarys LR kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Latvijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. Einars Semanis, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus „Rygos Biržos“ dailės muziejaus direktorė Daiga Upeniece, parodos kuratorė Ksenija Rudzitė. Atidarymą filmuos parodos informacinis rėmėjas – LRT televizija.

Lietuvos kultūros tarybos remiamą Rytų meno parodų ciklą tęs kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje atidaroma Ksenijos Nikolskajos užmirštų Egipto architektūros fotografijų paroda; liepos mėnesį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Japonų kaligrafijos paroda. Taip pat Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi vertingiausi orientalistikos kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių parodoje „Lux Orientalis“.

Spaudos konferencija – vasario 2 d., ketvirtadienį, 13 val.  Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Ksenija Rudzitė, parodos Vilniuje koordinatorius Skaistis Mikulionis.

Nikolajaus Rericho (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos absolventas buvo vienas iš Rusijos meninį gyvenimą pakeitusio judėjimo „Meno pasaulis“ lyderių. Istorinių paveikslų autorius, teatro dailininkas, pedagogas, filosofas, mokslininkas, keliautojas, kaip ir dauguma iškiliausių sidabro amžiaus menininkų, buvo priverstas emigruoti. Jam teko gyventi Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV. Tačiau jo svajonė ir gyvenimo misija buvo Centrinė Azija ir jos unikali kultūra, ekspedicijos po Tibetą, Indiją, Kiniją, Mongoliją, Sibirą, Japoniją, kompleksiniai šių šalių kultūros tyrimai. Tačiau kad ir kur būdamas, N. Rerichas niekada neprarado ryšių su jo protėvių žeme Latvija, kuriai padovanojo didelę kūrinių kolekciją. Vilniuje rodomi Rygoje eksponuotos parodos  pagrindiniai eksponatai. Tai paveikslai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus ir „Rygos biržos“ dailės muziejaus, knygos, archyviniai dokumentai iš Latvijos Rericho draugijos, protėvių paveikslai iš Liepojos muziejaus. N. Rericho ryšius su Lietuva primena keli eksponatai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Parodą sudaro keturios dalys: tai paties dailininko ir jo sūnaus Sviatoslavo paveikslai, eksponatai iš Latvijos Rericho draugijos, Liepojos muziejaus medžiaga apie N. Rericho sąsajas su Latvija ir latvių dailininkų, N. Rericho bendramokslių iš Dailės akademijos bei jo mokinių latvių Sankt Peterburge kūriniai. Tačiau svarbiausia parodoje, žinoma, paties dailininko atrinkti ir Latvijai 1937 m. iš Indijos atsiųsti paveikslai. Siuntinys iš Himalajų vakaruose esančio miesto Kulu buvo skirtas Latvijos Rericho draugijai.

Rygoje įsikūrusioje Latvijos Rericho draugijoje prieškariu veikė Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų paveikslų ekspozicija, vėliau atidarytas Baltijos dailės skyrius. Nuo 1930 m. dešimtmetį buvo renkami archyviniai dokumentai, knygos, nuotraukos. 1940-aisiais sovietų valdžia panaikino Rericho draugijas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, o netrukus represavo ir jų narius. 1950 m. kolekcijos atiteko dabartiniam Latvijos nacionaliniam dailės muziejui ir yra „Rygos biržos“ dailės muziejaus nuolatinės ekspozicijos dalis.

Šalia Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų paveikslų, parodoje eksponuojami ir garsių Latvijos tapytojų bei grafikų kūriniai. Studijuodamas Sankt Peterburge, N. Rerichas bendravo su Vilhelmu Purvičiu, Janiu Rozentaliu, Johanu Valteriu. Jaunesnės latvių dailininkų kartos atstovai – Niklavas Strunkė, Karlis Miesniekas, Janis Plasė ir pasaulinė garsenybė Gustavas Klucis – mokėsi Rericho vadovaujamoje Sankt Peterburgo dailės skatinimo draugijos piešimo mokykloje.

Tai jau penkta Lietuvos dailės muziejuje surengta Nikolajaus Rericho kūrybos paroda. 1975 m. pabaigoje ir 1976 m. pradžioje šio dailininko tapybos paroda veikė Vilniaus rotušėje. 1992-aisiais jo tapybos paroda „Himalajai“ buvo eksponuota Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Klaipėdos paveikslų galerijoje (dabar – Prano Domšaičio galerija), o 1999 m. ten pat buvo surengta Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų reprodukcijų paroda. Ją organizavo Lietuvos Rericho draugija. 2004 m. Prano Domšaičio galerijoje buvo eksponuota Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos paroda. Dabar Vilniuje atidaroma paroda pirmą kartą atskleidžia N. Rericho latviškąjį kultūrinį kontekstą, yra jo santykio su latvių meno kūrėjais pilnavertis pristatymas.

Informacija apie parodą internete – www.ldm.lt
Informaciją teikia parodos Vilniuje koordinatorius Skaistis Mikulionis mob. 8 682 45 323.  
Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygos biržos dailės muziejus, Latvijos Rericho draugija, Liepojos muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

LDM inf.

Vasario 3–5 d. Nacionalinė dailės galerija (NDG) kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą parodos „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“ uždarymui. Galerijos bilietas kainuos tik 20 centų, vyks nemokamos ekskursijos, edukacinė programa ir filmų rodymai.

Svetingo savaitgalio lankytojai NDG galės apžiūrėti ne tik kompozitoriui Juliaus Juzeliūno šimtmečiui skirtą parodą, bet ir naują, vasario 3 d. atidaromą parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bei pratęstą parodą „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

Svetingo savaitgalio programa:

Vasario 3 d., penktadienis

16 val. Ekskursija po parodą „Juzeliūno kabinetas“ su jos kuratoriumi Šarūnu Naku.

Vasario 4 d., šeštadienis

12 val. Ekskursija po parodą „Juzeliūno kabinetas“ su menotyrininke Rasa Dargužaite.

Vasario 5 d. sekmadienis

12 – 16:30 val. kviečiame išmėginti interaktyvią instaliaciją vaikams ir jaunimui „Pasidaryk sutartinę: nuo akmens amžiaus iki mūsų dienų“ pietiniame NDG vestibiulyje, šalia edukacijos kubo. Interaktyvią instaliaciją be registracijos galės išmėginti visi norintys parodos lankytojai.

Ekskursijos nemokamos, tačiau dalyvių skaičius ribotas - reikalinga registracija su patvirtinimu iki Vasario 3 d. 11 val. tel.: 8 5 219 5961 arba el.p.: [email protected]

J. Baltrušaičio rankraščių parodai skirti filmai

Šeštadienį, vasario 4d., 13.30 val. ir sekmadienį, vasario 5 d., 13.30 val. NDG auditorijoje bus rodomas filmas „Baltrušaičio metamorfozės: susitikimas su  Sandra Joxe ir Jean-Claude Carrière’u“  (Les Métamorphoses de Baltrusaitis: une rencontre avec Sandra Joxe et Jean-Claude Carrière, 1989, Musée du Louvre, 42 min.). Šeštadienį filmą komentuos parodos „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai. Visiems ir niekam“ kuratorė Odeta Žukauskienė.

Šis filmas – tai pašnekesys tarp menotyrininko Jurgio Baltrušaičio, scenaristės ir režisierės Sandros Joxe bei Jean-Claude Carrière’o. Pastarąjį, žymų rašytoją ir scenaristą („Kuklus buržuazijos žavesys“, „Gojos vaiduokliai“, „Baltas kaspinas“ ir kt.), Lietuvoje turėjome galimybę pažinti skaitydami jo ir Umberto Eco diskusiją „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ (Žara, 2011).  Pašnekesyje J. Baltrušaitis atskleidžia savo susidomėjimo marginaliais dailės istorijos reiškiniais priežastis, kalba apie anamorfozių, pabaisų, veidrodžio tyrimus, apie žavėjimąsi klaidomis bei netvarka ir apie savo darbo metodą.

Filmas bus rodomas prancūzų k. su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas, be registracijos.
Daugiau informacijos: [email protected], (8 5) 2122997

LDM inf.

Vasario 3 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ (veiks iki kovo 19 d.). Parodoje pristatomi meno kūriniai ir mokslo tyrimai, kuriuose miestas yra apmąstomas ne kaip išskirtinai žmogaus kūrinys, bet kaip ekosistema, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais.

SPAUDOS KONFERENCIJA – vasario 3 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė, menininkai Julius von Bismarck, Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda, Kuai Shen, Julijonas Urbonas ir NDG vadovė Lolita Jablonskienė.

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį: jis leis pažvelgti į miestą kaip į ekosistemą, kurioje homo sapiens, nors ir yra vyraujantis elementas, bet visgi – ne sistemos autorius. Pasak parodos kūrėjų, net ir būdami mieste, mes gyvename gamtoje ir susiduriame su jos dėsniais pačiais netikėčiausiais būdais.

Ši paroda apjungs meną ir mokslą: joje bus pristatomi penki nauji šiuolaikinio meno kūriniai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, ir šeši moksliniai tyrimai, kurių vizualius, kūrybiškus pristatymus kartu su mokslininkais parengė parodos kuratoriai.

Moksliniai tyrimai atskleis, kaip keitėsi žmogaus vaidmuo Vilniaus miesto ekosistemoje XIII–XXI a.: nuo miesto įkūrimo kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje iki ateities perspektyvų klimato kaitos įtakoje. Bus galima sužinoti, kaip padidėjęs žmonių tankis XVI–XVII a. paveikė atskirus kūnus, kaip XIX amžiuje ir tarpukariu vilniečiai kovojo su nematomos gamtos grėsmėmis  ir kaip sovietinio Vilniaus paveldą sąvartynuose įvertino augalija.

Parodoje dalyvaujantys menininkai atvers kitokio žvilgsnio į šiandienį Vilnių galimybę. Kaip atrodytų miestas šikšnosparnio „ausimis“? Kuo Vilniaus skruzdėlynų politika panaši į Vilniaus miesto politiką?  Ar robotai taps svarbesni už mus miesto ekosistemoje? Ar galima miesto bendruomenės netektį palyginti su galūnės netektimi? Kas atsitinka, kai nustoja galioti 99,9 proc. laiko mus veikiantys fizikos dėsniai? – klausia menininkai, suteikdami lankytojams intriguojančią galimybę patiems surasti ar net pajusti atsakymus.

Dalyviai: Kader Attia; Julius von Bismarck; Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda); Kuai Shen; Julijonas Urbonas; Rimantas Jankauskas, Šarūnas Jatautis ir Ieva Mitokaitė; Iwona Janicka; Vida Motiekaitytė; Egidijus Rimkus, Dovilė Keršytė ir Justas Kažys; Oksana Valionienė, Aistis Žalnora.

Kuratoriai: Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė

Organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus

Partneriai: Rezidencijų centras „Rupert“, Vilniaus dailės akademija, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyrius, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, VU Herbariumas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra, VU Botanikos sodas, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos agrarinių ir miško mokslų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, UAB "ABB", UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybė, Valdovų rūmų muziejus, „Teleport“, Niurnbergo miestas,  „Technariumas“.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Goethe's institutas Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šeimos, vaikų, jaunimo, kultūros ir sporto ministerija, UAB „Precizika Metrology“, UAB „Exterus“, UAB „lrytas.lt“, UAB „Terra Modus“.

Informaciją teikia NDG Informacijos ir viešųjų ryšių centras tel. 85 212 29 97.

LDM inf.

2017 m. sausio 20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi”. Joje dalyvaujantys menininkai inicijuoja seminarus ir kūrybines dirbtuves, kurių metu nuveikti darbai, sugeneruotos idėjos ir sukurti produktai taps parodos dalimi.

Pirmosios uždaros kūrybinės dirbtuvės vyksta spalio 3–6 d. Jas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentams ves menininkas Kuai Shenas. Kartu su studentais jis kurs tris kompiuterines programas, kurios padės kontroliuoti temperatūrą skruzdėlyno terariume, taip pat fiksuos skruzdžių judėjimą bei temperatūros pokyčius skruzdėlyno viduje ir gautus duomenis pavers į lankytojams girdimą, nuolat kintantį garsinį peizažą.

Kuai Shen (http://kuaishen.tv/) gimė 1978 m. Gvajakilyje (Ekvadoras), šiuo metu gyvena ir kuria Kelne. Kuai Shenas domisi vabzdžių elgesiu, atlieka eksperimentus su skruzdėlių kolonijomis ir kuria audiovizualines instaliacijas, kuriose reflektuoja tarprūšinį skruzdėlių ir žmogaus santykį. Šių metų liepą apsistojęs Valakampiuose įsikūrusioje menininkų rezidencijoje „Rupert“ menininkas tyrė Vilniaus skruzdėles, vedė paraleles tarp skruzdžių kolonijų bei žmonių bendruomenių saviorganizacijos.

LDM inf.

Rugsėjo 10–11 d. Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A) kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą Prano Gudyno restauravimo centre restauruotų kūrinių parodos „Prieš... ir po...“ uždarymui. Parodą jau aplankė per 55 tūkstančius lankytojų.

Šeštadienį ir sekmadienį bilietas kainuos tik 20 euro centų. Sekmadienį nuo 11 iki 13.30 val. su lankytojais bendraus ir restauravimo subtilybėmis dalinsis restauratoriai Dalia Valujevičienė (tekstilės restauratorė), Sandra Garšvienė (archeologijos restauratorė), Leokadija Šalkovska (keramikos restauratorė), Algimantas Vaineikis (tapybos restauratorius).

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus gegužės 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro parodą „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“ (veiks iki rugsėjo 4 d.). Ši jubiliejinė personalinė V. Petravičiaus paroda – jau šešta Lietuvoje. Be Lietuvos muziejuose saugomų ankstesnėse parodose dominavusių dailininko kūrinių, stengtasi parodyti kuo daugiau žiūrovams nematytų, privačiuose rinkiniuose esančių ir atskiriems asmenims autoriaus dovanotų dailininko darbų (eksponuojama per 90 kūrinių).

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Ingrida Korsakaitė, dailininkas ir kolekcininkas Vaidotas Žukas, projekto koordinatorė Regina Urbonienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė. Renginio metu bus pristatytas parodos katalogas. Muzikuos Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos postfolkloro  ansamblis „Šilo paukščiai“ (vad. mokytoja Irma Asinavičienė).

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus dailės akademija gruodžio 18 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaromą parodą „Absoliuti tekstilė. Nuo ištakų iki XXI a.” (veiks iki 2015 m. gegužės 31 d.).

Spaudos konferencija – gruodžio 18 d., kevirtadienį, 11 val. Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, parodos bendraautorės prof. dr. Ieva Kuizinienė, dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, doc. Monika Žaltauskaitė-Grašienė.