Autorius: VDA inf.

VDA inf.

Birželio 20 d. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ atidaroma Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėlių laiškai“.

Kultūros naktį Šv. Stepono bažnyčioje prasidėjęs meninis vyksmas parodos pavidalu persikelia į „Artifex“ galeriją. Įvykiai Europoje, susiję su sumaištimi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kraštuose, – svarbiausias veiksnys, nulėmęs troškimą įgyvendinti šį projektą. Juo siekiama apmąstyti svetimumo, išvarymo, ištrėmimo, prieglobsčio prašymo, ilgesio būsenas, išreikšti šias sunkias žmogiškas patirtis meno kūriniais ir poetiniais tekstais.

Pabėgėliai yra tema, kurios ikonografija aptinkama nuo VI a. pr. Kr. papirusų iki gotikinių katedrų portalų, nuo Rembrandto iki Käthe’s Kollwitz. Pabėgėlis – ir dėl religijos, rasės, pilietybės ar politinių įsitikinimų persekiojamas asmuo, ir tas, kuris dėl baimės ar ligos negali grįžti į „normalų gyvenimą“. Tai būsena, kuri yra bendražmogiška ir nebūtinai tik politiškai ar socialiai apibrėžta. Norima parodyti, kad šiandieniai geopolitiniai įvykiai gali būti svarstomi vadinamomis tradicinėmis meninėmis priemonėmis, ir kartu atskleisti, kaip ekranuose transliuojami vaizdai siejasi su skirtingus pavidalus įgaunančia, tačiau „amžina“ pabėgėlių tema.

Kompaktiškoje „Artifex“ galerijos erdvėje eksponuojami penki paveikslai, sukurti remiantis kanoniniais, šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis mus pasiekusių pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdais. Parodos struktūra: spaudinys – tapyta replika – Biblijos tekstas. Paroda kuriama remiantis Hanso Beltingo teiginiu, jog „tarp gyvų kūnų ir dirbtinių laikmenų vyksta nuolatinė vaizdų ir vaizdinių apykaita“, tapytojai taip pat rūpi atskleisti pirmavaizdžio ir kartotės, įkvėpimo šaltinio ir replikos sąlygiškumą. Vaizdus drobėse lydi užrašai ant kirviu atkirstų medžio skeveldrų, kurios gali būti suvokiamos ir kaip laiškas, ir kaip laivas, ir kaip paprasčiausias lapas tremties ir ilgesio psalmei užrašyti:

„Prie Babilonijos upių –
ten mes sėdėjome verkdami,
Ziono kalną atsiminę [...].
Nes mus į nelaisvę išvariusieji
ten liepė mums giedoti,
mūsų engėjai vertė mus džiūgauti [...]“ (Ps 137, 1–3)

Tekstai yra netrumpi, sunkiai įskaitomi, nes medžio rievės ištirpdo raides, „išsiplauna“ tušo sodrumas. Sigita Maslauskaitė gilinasi į pabėgėlių temą ir vaizduotės bei patirties santykio problematiką. Ekraniniai vaizdai ir tapyba (piešiniai), pirminė ir antrinė tikrovės, medžio atplaiša ir įrašas, praeitis ir dabartis – ryšys tarp šių dalykų parodoje nėra aiškiai suformuluotas, bet autorei visos parodos dalys yra reikalingos ir ji tikisi, kad žiūrovas supras ir susies, atrodytų, tolimus ir svetimus vaizdus, žodžius ir ženklus.

Paroda veiks iki liepos 8 d.
Rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau informacijos: [email protected] ir [email protected], tel. nr. +37061550297

VDA inf.

Maloniai kviečiame Jus į Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros trečio kurso studentų: Austės Guogaitės, Severijos Žukauskytės, Lan Anh Nguyen, Lijanos Skrockaitės, Mildos Skukauskaitės, Kornelijos Maslovaitės, Luko Tomaševičiaus bendrą parodą „Kodas“.

        Jungiamasis šios parodos objektas Raštas įprastai naudojamas keliomis prasmėmis: tai gali būti kalbą žyminčių ženklų sistema, o taip pat ir besikartojančių vizualių vaizdų ornamentas. Tačiau šioje parodoje apjungiamos abi šio žodžio reikšmės ir vizualiu besikartojančiu vaizdu perteikiama tam tikra informacija.

        Autoriniuose raštuose užkoduotos individualios žinutės, pasakojimai, svajonės. Tam, kad jas perskaityti, reikia įsigilinti į vizualinių simbolių prasmę ar įsijausti į spalvinį koloritą. Žinutės skirtos pastebėti pasaulyje vykstančius reiškinius, būsenas, pranešti apie savo asmenines nuojautas, kurios užplūsta skirtingais požiūriais apmąstant ir skirtingais būdais patiriant šį pasaulį.
       Kviečiame užeiti ir perskaityti įvairią tematiką apimančius, raštuose užkoduotus pranešimus!
Parodos atidarymas Gegužės 17 d. 18 val.

Paroda veiks VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ gegužės 17-27 dienomis.
Galerijos darbo laikas: II – V 12-18 val. VI – 12-17 val.

VDA inf.

Balandžio 28 d. (penktadienį), 17 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėse „Titanikas“ (II aukštas) atidaroma Vyganto Paukštės personalinė tapybos paroda.

Lygiai po dešimties metų Vygantas Paukštė prisistato Vilniaus (ir ne tik) publikai didele paroda Dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“. Tai per šį laiko tarpą sukurti kūriniai, pavadinti lakonišku ir daug pasakančiu apibrėžimu – tapyba.

V. Paukštė yra tapytojas iš prigimties. Jo tapyba – tai ir jausmai, ir emocijos, ir svarbiausia – grynos ir nesumeluotos spalvos (ryškios, svaiginančios, drąsios), kalbančios iš savęs ir apie save. V. Paukštė tapo būsenas ir įsivaizdavimus, situacijas ir lyrinius ekspromtus. Menininką charakterizuoja jo paveikslų fonuose gestikuliuojančios figūros – išilgintomis galūnėmis, charakteringais profiliais, perkreiptais torsais.

V. Paukštė studijavo tapybą tuometiniame LTSR dailės institute (dabar – VDA) 1976-182 metais, menininkas yra grupės 24 narys, gyvena Vilniuje, dirba J. Vienožinskio dailės mokykloje, toje pačioje Akademijoje.

Pats V. Paukštė apie tapybą sako:
„Niekada nežinau, kaip atrodys paveikslas, kaip pasibaigs jo istorija. Ne tik pavaizdavimas (nepatinka žodis „siužetas“), bet ir teptuko lakstymas arba gulinėjimas ant drobės.
Viskas priklauso nuo gero nusiteikimo padaryt. Priverstiniu būdu ne visada pavyksta. Dažniausiai ne visada.Jeigu žinočiau, kaip viskas turi būti ir sugebėčiau tai paaiškinti, tapyti jau nebereikėtų.“

Paroda veiks iki gegužės 20 d.

VDA inf.

Parodos atidarymas vyks 2017 04 25 (antradienį) 18 val. galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1. Vilnius)
Paroda veiks 2017 04 25–05 13 dienomis.

Galerijos darbo laikas: II–V 12-18 val. VI – 12-17 val.

Postprodukcija
Drabužiai ir projekto idėja – Renatos Heredios. Fotografavo Lina Albrikienė.
Fotografuota menininkių dirbtuvėse, parodose.Fotosesijose dalyvavo menininkės Lina Albrikienė, „Cooltūristės“ (Marta Ivanova, Laima Kreivytė, Dalia Mikonytė, Lina Zaveckytė), Aleksandra Fominaitė, Laura Garbštienė, Aleksandra Jacovskytė, Agnė Juškaitė, Eglė Karpavičiūtė, Aistė Kisarauskaitė, Galina Sviridova, Eglė Tamulytė (Shaltmira).

Projekto idėja– integruoti rūbą į kiek įmanomą autentišką, gyvą kontekstą, ieškant dermės tarp drabužio, žmogaus individualumo ir jam artimos aplinkos. Taip nutolstama nuo mados fotografijos kriterijų ir siekiama maksimalaus tikrumo, autentiškumo, priartėjant prie dokumentinės fotografijos, bet kartu kuriant ir fikciją: čia visgi neišvengiama pozavimo ir natūralumo imitavimo Pats drabužių atsiradimo procesas, „lipdant“ juos iš detalių –medžiagų gabaliukų, atraižų, į kūrybinį procesą įtraukiant kitus žmones, tapant ant audinio, siuvant ir perdarant drabužius iš„atgyvenusių“ arba išaugtų, bet turinčių tam tiktą emocinį krūvį–kuria istorijas, kurios vėliau pratęsiamos juos dėvint, integruojant į savo aplinką ir gyvenimo būdą. Mane visada domino ne tik tai, kas ant kūno, bet ir pats kūnas savaime: pats vidujybės, kūno ir drabužio santykis. Man drabužio kūrimas neišvengiamai susijęs su šiais aspektais.

Galima kurti madą, galima – drabužius. Aš pasirinkau kurti drabužius, bet mada kaip reiškinys mane taip pat neišvengiamai domina. Įdomu stebėti besikeičiantį jos ritmą,  atsikartojimus ir naujoves. Santykį su savimi, savo išore labai gerai nusako Nidos meno kolonijoje vykusio performanso metu menininkės Laimos Kreivytės pasakyta frazė, kad „moterys, kas jos bebūtų, jos vis tiek matuojasi“.Kitaip tariant, noras būti gražiai (net jei grožio suvokimas skiriasi nuo paplitusių normų) yra užkoduotas kiekvienoje iš mūsų.   

Teorinė šios parodos dalis – projekto dalyvių atsakymai į klausimus apie grožį, kūną ir visuomenės normas, savęs ir savo kūno suvokimą. Parodos atidarymo metu bus pristatyta nedidelė kolekcija, sukurta iš drabužių fotografijų pagrindu sukurtų raštų, atspaustų ant medžiagos. Juos demonstruos modelių standartus atitinkančios merginos. Parodos nuotraukų moterys ir modeliai – tarsi du priešingi poliai to, ką bando mums pateikti medijos. Vienus – kaip siektiną grožio etaloną, kitus – kaip tuos, kurie turėtų pasistengti būti kitokiais: gražesniais, tobulesniais, panašesniais į medijos formuojamus įvaizdžius.

Man grožis slypi priešybėse. Kaip sakė menininkė Agnė Juškaitė, „grožis spindi, bet spindi ir nedrąsa: tam tikri kompleksai, traumos.”

VDA inf.

Du Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai, panaudoję inovatyvias technologijas, sukūrė specialią grojančią sieną, simbolizuojančią vandenyno būgnus. Ant sienos nupiešti geometriniai koriai padaryti iš elektrai laidžių dažų ir sujungti mikrokompiuteriu, todėl bet kokie prisilietimai virsta maloniu jūros bangų mūšos skleidžiamu garsu. Tai pirmasis Lietuvoje tokios grojančios sienos įgyvendinimo projektas.

Interaktyvaus elektronikos ir sienų tapybos jungties projekto „Vandenyno būgnai“ kūrėjai yra VDA Tekstilės katedros studentai Severija Žukauskytė ir Lukas Tomaševičius. Jie grojančią sieną sukūrė telematikos sprendimų bendrovės „Ruptela“ poilsio zonoje – pastarosios specialistai padėjo su sienos programavimo darbais.

„Sienos unikalios tuo, kad sienų geometriniai koriai sudaryti iš elektrai laidžių dažų, kurie sensorių pagalba reaguoja į prisilietimus ir skleidžia garsus. Užprogramuoti mikrokompiuteryje, jie atkuria perkusinių būgnų garsus, todėl spustelėjus korius skirtingose vietose, galima išgauti įvairias melodijas ir ritmikas. Interaktyvi siena džiugina ne tik vaizdiniais, bet ir leidžia mėgautis pačių sugrotais ritmais“, – sako grojančios sienos idėjos įgyvendintojai.

Pati siena atspindi Ramiojo vandenyno temą, nes „Ruptelos“ biuro salės yra pavadintos pagal kalnų, žemynų bei vandenynų pavadinimus. Sienos ilgis šeši metrai, aukštis – trys metrai. Idėjai įgyvendinti studentams prireikė kiek mažiau nei dviejų mėnesių.

„Ant sienos išgaunami perkusinių bugnų garsai turbūt geriausiai atspindi meditatyvią bangų sklaidą bei dūžius į krantą. Taip bendrovės darbuotojai gali sugroti ritmikas atspindinčias jūros bangų žaismą ir sukurti tikrą Ramiojo vandenyno atmosferą biure“, – sako idėjos autoriai.
Kaip teigia „Ruptelos“ vadovas Andrius Rupšys, sieną jau spėjo pamėgti bendrovės darbuotojai ir kur kas dažniau užsuka į šią poilsio zoną: „Visada esame atviri įvairiomis studentų iniciatyvoms ir ypatingai džiugina būtent tokie inovatyvūs sprendimai. Pirmieji Lietuvoje galime savo biure matyti ne tik išvaizdžiai atrodančią sieną, bet ir nustebinti lankytojus, kad šia siena galima dar ir groti.“

A. Rupšio teigimu, bendrovė neseniai išplėtė biurą į naują aukštą ir jo įrengimui ieškojo neįprasto sprendimo: „Įsikūrę naujajame aukšte, jame planavome didelę laisvalaikio erdvę ir norėjome rasti įdomesnį sprendimą. Kreipėmės į Dailės akademijos studentus, likome sužavėti jų idėja ir pasiūlėme savo erdvę jos įgyvendinimui. Taip ir gimė ši siena – studentai turėjo puikų iššūkį ir praktiką, o mūsų specialistai pagelbėjo su programavimo darbais.“

Apie „Ruptela“:
UAB „Ruptela“ yra lietuviška telekomunikacijų įmonė, kurianti transporto valdymo sprendimus. Bendrovė gamina programinę ir techninę GPS/Glonass sekimo ir stebėjimo įrangą bei sprendimus. Įmonės produktai skirti realiu laiku stebėti transporto priemones ir optimizuoti jų veiklą. 2007 m. veiklą pradėjusi įmonė šiandien turi partnerių bei klientų tinklą 127 pasaulio valstybėse. Šiuo metu bendrovėje dirba per 200 jaunų ir patyrusių komandos narių.
Daugiau informacijos:
Martynas Pasiliauskas, „Integrity PR“ vyr. projektų vadovas
+370 620 41065, [email protected]

VDA inf.

Maloniai kviečiame visus besidominčius šiuolaikiniu tekstilės menu ir dizainu pasižvalgyti po Vilniaus dailės akademijos (VF) Tekstilės bakalauro ir  magistro programas pristatančią ekspoziciją, kurioje pamatysite  naujausius (2013- 2016 metais kurtus)  baigiamuosius ir kursinius studentų darbus.

Parodos dalyviai: Dovilė Gudačiauskaitė, Lina Svarauskaitė, Dovilė Karvelytė, Rasa Jundulaitė, Guoda Venciūtė, Laura Kunciūtė, Elžbieta Jancevič, Tatjana Symon, Katažyna Jancevič, Aleksandra Glušinaitė, Ramunė Pogoželskaitė, Ieva Makauskaitė.
 
Ekspozicija veiks  balandžio 7d.  -  29d. dienomis  VDA galerijoje „5 Malūnai“, bei Tekstilės katedros viešosiose erdvėse  (Malūnų g. 5, antras aukštas).

Besidominčius Tekstilės studijomis, kviečiame į atvirų durų dienas balandžio 7 ir 11 dienomis. Nuo 13-17 val. Tekstilės katedroje galėsite susitikti su programą kuruojančiais dėstytojais!

VDA inf.

Balandžio 3-15 d.
VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44)
Parodos atidarymas balandžio 3 d., 18 val.

Beveik prieš metus vykusios litografijos kūrybinės dirbtuvės su austrų menininku Martin Gredler, dalyvi- us įkvėpė nesustoti ir kartu vykdyti kūrybinius procesus toliau. Monomedial parodos didžiąją dalį sudaro bendri darbai. Kai kurie vaizdai yra surežisuoti, o kiti išsivystė atsitiktinumo būdu. Parodoje ekzponuoja- mi autoriniai Martin Gredler estampai, bendros projekto dalyvių kompozicijos bei individualūs kūriniai. Pagrindinė parodos mintis - atspaudų mainai, estampo siuntiniai kelis kartus keliavo maršrutu Vilnius-Zalcburgas, Zalcburgas-Vilnius. Taip pat parodą papildė ir žemėlapis, kuris apjungė dalyvių keliones į bendrą kompoziciją.

Menininkas Martin Gredler vadovauja Grafikos kūrybinėms dirbtuvėms Austrijoje, Traklhaus („Grafische Werkstatt im Traklhaus“). 2016 kūrybinių dirbtuvių dėstytojo menininko Martin Gredler vizitą rėmė LR švietimo ir mokslo ministerija pagal valstybinių stipendijų užsienio dėstytojams ir mokslininkams pro- gramą bei Vilniaus dailės akademija.

Partneriai ir draugai
„Grafische Werkstatt im Traklhaus“
Vilniaus dailės akademijos Grafikos laboratorija VDA grafikos katedra
ŠMM

VDA inf.

Laisvydės Šalčiūtės parodos „(MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA“ atidarymas įvyks 2017 04 04 (antradienį) 18 val. galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1. Vilnius).

Paroda veiks iki balandžio 22 d.
Galerijos darbo laikas:  II–V 12–18 val. VI – 12–17 val.

(Paroda N-16)

Tai paroda apie Meliuziną. Joje perinterpretuoju pasakojimą, egzistuojantį skirtinguose Eurazijos kraštuose. Vienas jų – XV a. prancūzų legenda, kurios herojė Meliuzina (pranc. Mélusine) už bausmę, kad gindama motinos šlovę uždarė savo žiaurų tėvą kalne, kiekvieną šeštadienį virsdavusi moterimi su žalčio ar žuvies uodega. Ji ištekėjusi už Raimondino de Puatjė (de Poitiers) su sąlyga, kad jis jos niekada neturįs išvysti šeštadieniais, kai ji maudydavosi. Pastačiusi vyrui keletą pilių. Vyras žodį sulaužęs, ir ji virtusi paukšte bei dingusi amžiams, tik jos rauda sklindanti iš pilies bokštų, kai pavojus gresia kuriam nors jos palikuoniui…

IX a. Japonijoje buvo pasakojama panaši istorija. Princas prie vandens sutikęs gražią moterį ir jai pasipiršęs. Ji sutikusi tekėti su sąlyga, kad jis pažadėsiąs nežiūrėti, kai ji gimdysianti jų vaikus. Ši moteris ėjusi gimdyti į tam vandenyno pakrantėje pastatytą namelį, dengtą paukščių plunksnomis. Vyras sulaužęs duotą žodį ir pažvelgęs, kas vyksta tame namelyje. Pasirodę, kad tame namelyje jo žmona virtusi rykliu. Pastebėjusi, kad vyras sulaužė pažadą, moteris išėjusi į jūrą ir daugiau niekada nebegrįžusi. Sakoma, kad būtent tą dieną jūros ir žemės pasaulius atskyrė siena, ir nuo tada iš vieno į kitą pereiti nebegalima…

Įdomus istorijos faktas yra ir tai, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Radvilų rezidencijoje Nesvyžiuje XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje veikė reikšmingiausia visoje Abiejų Tautų Respublikoje privati liejykla. 1619 m. į Radvilams priklausiusios Biržų pilies arsenalą iš Nesvyžiaus liejyklos buvo atvežta patranka, tituluota Meliuzinos vardu.

Tokie pasakojimai audrina mano vaizduotę, mintyse jau seniai susikūriau Meliuzinos personažą, kuris šmėkščiojo ir ankstesnėje mano kūryboje. Ši mano herojė turi įvairių būdo bruožų – kartais ji melancholiška, kartais įžūli ir chuliganiška. Taip yra todėl, kad menas anaiptol nėra geras elgesys, tai reakcija į supantį pasaulį, pavyzdžiui, į spektakliškas mūsų visuomenės mistifikacijas bei komitragišką idiotizmą.

Parodoje „(MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA" eksponuoju 13 akvarelių, instaliaciją „Meliuzinos užrašai“ ir internete aptiktus mūsų dienomis egzistuojančių Meliuzinų pėdsakus, užfiksuotus atsitiktinių liudininkų.

„Mano reikalavimai žmonėms ir menui vienodi – jie privalo turėti atvirą pabaigą“ (neprisimenu, kur tai perskaičiau). Perpasakota istorija ir jos herojė Meliuzina turi „atvirą pabaigą“.

VDA inf.

„Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys" – devintoji personalinė Adomo Danusevičiaus paroda ir meninis tyrimas atspindintis nuoseklų ketverių metų įdirbį Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros studijose. Autorius siekia dekonstruoti įsigalėjusius vyriškumo įvaizdžius ir kviečia žiūrovus platesnei diskusijai.

Meno projekto „Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys" tiriamosios dalies objektą sudaro homoseksualių asmenų kultūra heteronormatyvumo kontekste. Tiriamojoje dalyje atskleidžiamos istorinės bei ideologinės kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio koncepcijų ištakos ir jų opozicija viena kitai. Plėtojant šias koncepcijas remiamasi gėjų pažinčių svetainės PlanetRomeo.com anketų ir pasirinktų meno kūrinių analize. Atlikta alternatyvių vyriškumo tipų analizė prisideda prie heteronormatyvumo dekonstrukcijos įgalinimo. Meno projekte atskleidžiami kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio trūkumai ir ieškoma alternatyvaus požiūrio. Pasitelkus F. Besso kūrybos analizę ir įžengus į dvasingumo tyrinėjimo lauką, yra ieškoma „vidurio kelio“ tarp esamų kraštutinumų. Svarbiausias meno projekto tikslas yra kurti meninius darbus, siejamus su kamufliažinio vyriškumo ir kempiškojo blizgesio koncepcijų bei jų tarpusavio santykio analize homoseksualių asmenų įvaizdžių kaitos kontekste. Šį tikslą įgyvendinti padeda pasirinktų filmų analizė, atskleidžianti socialinę homoseksualių asmenų įvaizdžių kaitą ir poveikį menininko sukurtiems darbams.

Meno projektas tiesiogiai susijęs su sukurtais meniniais kūriniais. Kelių disciplinų meno darbai grindžiami teorinėmis įžvalgomis pasinaudojant automenotyrinės analizės metodu. Autoriaus sukurti meno darbai ne tik reprezentuoja teoriją, bet ir, pasitelkiant skirtingas kūrimo technikas, kuria naujus efektus ir prasmes.

Meno projekto viešas gynimas vyks kovo 31 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijoje Titaniko I a. parodų salėje.

Paroda veiks iki kovo 31 d.

VDA parodų salės „Titanikas“
Adresas: Maironio g. 3, Vilnius, Lietuva
Kontaktinis telefonas: 85-2100136
Darbo laikas:
III - VI 12.00 - 18.00
VII - 12.00 -16.00
I - II nedirbame
www.vda.lt/titanikas

VDA inf.

Atidarymas kuris kovo 20 d. 18 val. galerijoje "Akademija"

Dalyvaus didžėjus Jurijus Dobriakovas

Nuo vaikystės parodos autorių Žygimantą Augustiną persekiojantis gretinimas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu (1520-1572) negalėjo nepaveikti jo savivertės ir požiūrio į pasaulį. Todėl 2017 m. kovo 20-ąją dieną, per Žygimanto vardadienį, bus paminėtos jo didenybės Žygimanto Augusto tėvo Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467-1548) 550-osios gimimo metinės. Šia proga kartu su architektu Vaidu  Grinčelaičiu atlikta utopinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų rekonstrukcija, kurios tikslas – atnaujinti 2002-2009 m. atstatytą pastatą pritaikant jį šiuolaikinėms reikmėms, t.y.  iškilmingiems pokyliams ir valstybės prestižo kėlimui. Taip pat  (remiantis antropometrija ir Luko Cranacho  jaun. tapytais  Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos atvaizdais) sukurti nauji tariamųjų autoriaus tėvų ir jų nuolankaus sūnaus portretai.
Parodos atidarymo metu kovo 20 d. 18 val. dalyvaus didžėjus Jurijus Dobriakovas, o kovo mėn. 28 d. 17 val. menotyrininkė dr. prof. Giedrė Mickūnaitė, Oksforde  tyrinėjusi Jogailaičių dinastiją, skaitys paskaitą „Ankšti rūmai Jogailaičiams“. Graveris Augustas Bidlauskas  nustebins nauju Žygimanto Augusto portretu.

Paroda yra projekto „ŽYGIMANTAS AUGUST(IN)AS  (1520-1572) IR JO APLINKA. Istorinių asmenybių tyrinėjimas per asmeninius potyrius“ dalis. Projektas išbando alternatyvius istorinių datų aktualizavimo būdus ir humoro  bei ironijos panaudojimo galimybes visuomeniniame  kontekste. Taip pat siekia atkeipti dėmesį į istorijos subjektyvizavimo, bei paralelinių realybių konstravimo reiškinius. Projektą remia Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos  kultūros taryba.

Paroda veiks kovo 22 - balandžio 1 d.