Autorius: VDA inf.

VDA inf.

Paroda pristatomas Vilniaus dailės akademijos ir verslo bendradarbiavimą dizaino inovacijų srityje

2017 m. vasario 15 – kovo 5 d.
Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas" II aukšte
Maironio g. 3, Vilnius

Parodos atidarymas 2017 m. vasario 15 d. (trečiadienį) 18.30 val.

Parodoje „AKADEMIJA +“ pristatomas Vilniaus dailės akademijos ir verslo bendradarbiavimas dizaino inovacijų srityje

Vilniaus dailės akademijoje atidaroma paroda AKADEMIJA +. Paroda siekiama pristatyti perspektyviausią inovacijų šaltinį – dizaino, technologijų ir verslo sinergiją.

Geruosius aukštojo mokslo bendradarbiavimo su verslo atstovais pavyzdžius dizaino tyrimų srityje pristato visų VDA fakultetų – Vilniaus, Kauno, Telšių ir Klaipėdos – dizaino studijų programų vadovai, dėstytojai, tyrėjai, studentai ir neseniai studijas baigę dizaineriai.
Parodoje dalyvauja dizaineriai: Rapolas Gražys, Ignas Survila, Julijonas Urbonas, Moses Kang, Julius Bučelis, Marija Puipaitė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Benas Staškauskas, Saulius Juozas Jarašius, Andrius Žemaitis, Jonas Venckūnas, Denis Orlenok, Deividas Juozulynas, Rūta Mickienė, Kazimieras Inčirauskas.

Taip pat verslo įmonės: Deeper, CityBirds, Lava Drops, UAB Projectus Loti , UAB ACME Europe, UAB Terekas, UAB Rubedo sistemos, UAB Elinta, LigoWave, UAB Aedilis, UAB Elseta, Centre for Art and Media Karlsruhe (ZKM), UAB Neaustima, Pančiakos.
Parodos atidarymas sutampa su Vilniaus dailės akademijoje vyksiančiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono aukštųjų dizaino mokyklų tinklo CIRRUS narių susitikimu, kuriame dalyvaus dizaino edukacijos specialistai net iš 18 institucijų.

Kontaktinis asmuo:
Marius Urbanavičius
Vilniaus dailės akademijos
Dizaino inovacijų centro direktorius
Tel. (8-5) 212 6869 Mob. Tel. +370 611 22309 [email protected]

VDA inf.

Atidaroma „Padori paroda“

Vasario 23 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (I aukštas) atidaroma grupinė menininkų paroda „Padori paroda“.

Parodoje pristatomi daiktai, kūnai ir vaizdiniai – veiksmų atpasakotojai ir istorijų saugotojai, išeinantys už savo fizinės apimties. Juos vienija lengva manijos forma, impulsyvus poreikis atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tokie veiksmai neveda į rezultatą ar bent jau į jį nesifokusuoja, o daugiau yra savitiksliai, sekantys savo pačių pramintais pėdsakais. Kūriniuose glūdintys pasikartojimai, apsėdimai išduoda tam tikrus prasilenkimus su norma, išėjimą už vidinės simetrijos, tačiau fizinė kūrinių išraiška paradoksaliai lieka labai simetriška ir padori.

Parodos ašis – tam tikras nervinis tikas menininkų kasdienybėje. Vienas priglobia ir taiso sulūžusius nereikalingus daiktus, kitas apsėstas iššūkio vienodai sudaužyti dvi plyteles, dar kitas kuria sąlygas pasiekti savo pulso rekordą, o kai kam tie patys 30 kg parafino išsilydo vis kitu kūriniu.

Dalyviai: Beatričė Mockevičiūtė, Vitalijus Strigunkovas, Rytis Urbanskas, Kęstutis Montvidas, Kazimieras Sližys, Gintautė Skvernytė, Valdas Jucius, Gabrielė Vetkinaitė ir Austėja Vilkaitytė.

Idėjos autorės: Viktorija Damerell ir Ona Juciūtė

Paroda veiks iki kovo 12 d.

Parodos atidarymo metu vyks Austėjos Vilkaitytės performansas.

VDA inf.

Paroda „Dizaino procesai: ...“

Maloniai kviečiame į Dizaino katedros organizuojamos parodos „Dizaino procesai: ...“ atidarymą, kuris įvyks VDA galerijoje „Akademija" (Pilies g. 44)  š.m. vasario 6 d. 18 val. 

Paroda veiks iki vasario 18 d.

Paroda  siekia  atskleisti jaunųjų Lietuvos dizainerių  sukurtų produktų kūrybos kelio užkulisius – parodyti ne tik ir ne tiek galutinį rezultatą, bet pristatyti kūrybos proceso  analitines ir  intuityvias kūrybos procesų fazes. Paroda supažindins, kokius klausimus sau užduoda studentai bei jų kelią atsakymų link, eksperimentuojant, tyrinėjant ir gilinantis į kultūros, ekologijos, medicinos, biochemijos, psichologijos ir kitas, iš pirmo žvilgsnio mažai su dizainu susijusias, sritis. Tikimasi, kad ir parodos lankytojai po parodos  galės atsakyti į kertinį, parodoje iškeltą klausimą,  tai kam visgi reikalingas  dizainas?

Eglė Dimaitytė. Kaip dizainas kalba apie atmintį.
Atmintis sukuria dvasines „atramas“ žmogui ir kultūrai, įgalina suvokti savąjį aš asmeniniame ir  kolektyviniame lygmenyje. Ji įprasmina individualius gyvenimus, „sutvirtina“ istorinę savimonę ir tapatumą, tačiau nihilizmo užnuodytoje dabartyje šaknijasi užmarštis, o atmintis dažnai tampa tiesiog beprasme informacijos „laikmena“, šaltu paminklu praeičiai. Kyla klausimas, ką šiuo klausimu gali dizainas? Kaip dizainas gali gyvinti, medijuoti atmintį, išlaisvinti individualius ir visuomeninius prisiminimus? Gal prisidėti prie jų išsaugojimo?  Kildinamas nuo lotyniško žodžio „designare“  dizainas  reiškia simbolių kūrimą ir poveikį pasauliui. Taigi, dizainas gali kalbėti abstrakcijomis, simbolių ir metaforų kalba, kuri nėra apribota žodžiais, garsais ar gramatinėmis struktūromis. Dizaineris išmanydamas šią spalvos, formos, tekstūros kalbą gali ne tik „skaityti“, bet ir „rašyti“, komunikuoti, perduoti žinutę, padėti žmonėms suvokti prasmę ir reikšmę juos supančios aplinkos. Šis darbas tai   kitokio  kalbėjimo būdo apie atmintį paieškos, tai dizaino, abstrakcijų kalbos ieškojimai, kuriais siekiama iššaukti gilesnius jausmų potyrius, didesnį norą atsiminti.
 
Austėja Platukytė. Kopijos kopija. Ar ta pati forma reiškia tą patį turinį?
Šiuolaikinė masinė kultūra įtraukia žmones į begalinį reprodukavimo procesą. Visuomenė „užsidaro“ reprodukavimo sistemoje ir tampa vis sunkiau atskirti ir suvokti, kas yra tikra ir prasminga. Masinė gamyba daro didelę įtaką aplinkos taršai – gamybos procese išmetamos kenksmingos atliekos, žemė teršiama kietosiomis šiukšlėmis. Sparčiai besikeičianti mada bei naujas dizainas priverčia žmones vis dažniau atsinaujinti – pirkti naujas tendencijas diktuojančius gaminius. Tačiau kas paverčia daiktą tikru, prasmingu ir nesenstančiu – galbūt net pigus masinės gamybos objektas gali tapti vertingas ir “gyvas“? Dizaino pasaulyje plagijavimas laikomas nusikaltimu – visi kūrėjai siekia būti originalūs, autentiški. Tačiau kur yra riba tarp gaminio kopijos ir  naujos, savitos interpretacijos? Eksperimentų metu, procese siekiau atsakyti į klausimą: kaip kinta objektas, jei modifikuojamas tik jo turinys, o forma ir funkcija nekinta? Šis klausimas perteikiamas masinės gamybos produktų detales pakeičiant naujomis, bet pagamintomis iš, gamybai pasibaigus, likusių atliekų ir organinių klijų. Tęsiant šį projektą bus siekiama surasti tinkamiausią būdą masinės produkcijos gaminius paversti originaliais, “gyvais“ bei nekenksmingais nei aplinkai ir  nei žmogui.
Austėja Šeputė.  Laiškas visuomenei. Koks tavo planas „B“?
Siunčiama žinutė dėl mirusio žmogaus valios  pareiškimo savo artimiesiems svarbos dėl audinių ir organų panaudojimo transplantacijai. Klausiama, dėl kokių priežasčių atsiranda baimė, nepasitikėjimas bei artimojo artimo žmogaus kūno savinimas po jo mirties. Svarstoma, kokios dizaino priemonės turėtų būti pasitelktos, kad žmogaus valios išraiškos forma būtų tinkama ir priimtina donorui. Kokį pėdsaką  mirštantis žmogus galėtų palikti, kokį laišką išsiųsti? Ieškomi tiek atsakymai, tiek klausimai.
 
Rokas Aleliūnas. Ar žaidimai gali išspręsti neišsprendžiamas problemas?
Įsivaizduokite, kad žaisdami žaidimus laiko veltui negaištate, o atliekate pačias svarbiausias operacijas visuomenės labui ar sprendžiate neišsprendžiamas problemas. Pasinerkite į žaidimą, kuris narplioja  realų detektyvą ir bando įminti neįmenamą mįslę. Analizuokite įkalčius ir apklaustuosius, diskutuokite su kitais žaidėjais ir toliau tęskite tyrimą. Tik atsiminkite, kad kiekvienas jūsų žingsnis gali įtakoti arba išnarplioti bylą.
 
Eglė Skačkauskaitė.  Apklausos aparatas. Ar “gyvasis“ bendravimas vis dar yra vertybė?
Spartėjantis gyvenimo tempas ir išmaniosios technologijos palaipsniui visuomenėje eliminuoja tiesioginį bendravimą, kurio stoka nutolina žmogų nuo pamatinių vertybių, vidinės harmonijos, glaudaus ryšio su artimaisiais. Tolstant nuo gyvo kontakto ir išgirsto žodžio, tolstama ir nuo visapusiško integravimosi į visuomenę, naikinama komfortiška emocinė žmogaus jausena. Loterija „Apklausos aparatas“ kelia klausimą: „Ar „gyvasis“ bendravimas vis dar yra vertybė?“ ir skatina stabtelėti, pajusti, iš naujo atrasti „gyvosios“ komunikacijos privalumus.
 
Veronika Guželytė. Kas treneris?
Treneris – objektas, užsiimantis asmens nusiraminimo įgūdžių valdymu. Konsultuoja savo treniruojamus asmenis atsisėdimo metu. Mokina dizaino technikos, skatina įgūdžių tobulinimą, rūpinasi atsipalaidavimo taktika bei strategija vyksmo metu. Tai asmeninė erdvė, kuri nukelia lekiančius tiesiai į samanas.
 
Kristina Zakaraitė. Gliukozės kraujyje matuoklio dizainas. Slėpti ar rodyti?
Cukraus kiekio kraujyje pokyčių stebėjimas  yra būtinas cukriniu diabetu sergančio žmogaus gyvenime.  Pacientai invaziniu matuokliu privalo naudotis mažiausiai tris kartus per dieną, taip patirdami fizinį ir moralinį diskomfortą.  Naujo matuoklio dizainas remiasi funkcionaliais reikalavimais, potencialių vartotojų analize, ergonomika, bei medicininio dizaino (supratimo) kontraversiškumu. Kuo turi pasižymėti medicininis dizainas? Ar jis matomas ar nematomas? Keliamas iššūkis sukurti cukraus kiekio kraujyje matuoklio dizainą, kurio naudotojas nebūtų pažymėtas stigmos ženklu.
 
Kristė Hincaitė. Ar daiktai gali kvėpuoti?
Šiais laikais greitas gyvenimo tempas tapo norma. Taisyklingas kvėpavimas turi didžiulę svarbą, norint išsivaduoti nuo įtampos. Mano projekte pateikti daiktai tarsi kviečia žmogų pažvelgti į buitį kitaip, atrasti išsigelbėjimą  kasdieniame taisyklingame kvėpavime, nes tam tikras jo ritmas gali atpalaiduoti. Būtent šiuo ritmu pulsuoja mano darbai, mokydami taisyklingo - raminančio - kvėpavimo.
 
Kotryna Butautytė. Scena: natūralių ir dirbtinių procesų sintezė dizaino objektuose. Ar natūrali aplinka dalyvauja dizaino procese?
Objektai kurti „bendradarbiaujant“ su stichijomis ir natūraliais procesais. Darbo eigos veiksmai buvo surežisuoti žmogaus, taip įvyko natūralių ir dirbtinių procesų sintezė. Scena kaip spektaklio epizodas, objektai - surežisuotų veiksmų ir gamtinių improvizacijų sintezės ištrauka.
Visi natūralūs procesai ir reiškiniai savaip formuoja mus supančią aplinką bei objektus. Kuriant darbą buvo siekiama pasikviesti natūralią aplinką ir jos reiškinius į dizaino procesą, tačiau vengti jų imitacijos. Domino nuolatinis kitimas, visa ko laikinumas, bei faktas kad bet koks žmogaus sukurtas sprendimas veikiamas aplinkos nuolat kinta, todėl joks galutinis dizainas apskritai neegzistuoja.
 
Rūta Vileikytė. Ar papuošalai gali apsaugoti?
Nuolatos besikeičiančios oro sąlygos, skirtingi metų laikai: žiema, pavasaris, vasara, ruduo.  Nuolat užpuolančios skirtingos sezoninės ligos, virusai sukeliantys ligų komplikacijas. Kaip jaustis saugiu didelio dėmesio neskiriant saugojimuisi nuo virusų ir bakterijų, kaip sustiprinti savąjį imunitetą ir susipažinti su mus supančiu mikropasauliu per grožio ir estetikos prizmę? Papasakoti istoriją siekiama dėka dezinfekcinių savybių turinčių medžiagų ir cheminių elementų, kūno, aplinkos  aksesuarų.
 
 
 
 

 

VDA inf.

Birutės Stulgaitės metalo meno paroda „Iš radinių”

2017 m. vasario 4–25 d. Vilniaus dailės akademijos  galerijoje „ARgenTum" atidaroma Birutės Stulgaitės metalo meno paroda „Iš radinių”, Latako g. 2, Vilnius
 
 
 „Paroda „Iš radinių'', žinoma, metalinių, rasti pačios ar mano draugų. Daiktai atsiradę dirbtuvėje  skirtingu metu ir vietų .Vieni ilgiau užsibūna kol paaiškėja kaip pratęst jų buvimą („Rūdys ir magnetas''). Kitas – neduoda ramybės tik pakliuvęs („Torsas''). Nors istorija ir kelias ilgas.
 
Prieš daugoka metų Vytautas Šerys dirbdamas restauratoriumi, užlipęs į Šv. Kazimiero bažnyčios palėpę rado blizgančios skardos atplaišą, kurią mėgo ir ji kabojo jo dirbtuvėje. Vėliau Judita Šerienė atidavė man.Tai Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo karūnos bumbulo pusė (1752). Rusijos carizmo laikmečiu bažnyčios buvo perdaromos cerkvėmis.
 
Bumbulas buvo perkirptas ir nuplėštas. Pirmiausia  norėjosi nuimt žirklių ir plėšimo pėdsakus, nuplaut paukščių kakučius nuo auksuoto vario. Nekeičiant formos, priknėdijus minimalias detales, kad stovėtų, tapo panašu į torsą, paradoksalu, į apatinę torso dalį.
 
Nors ir suniokotas sakralinės paskirties daiktas, nebe atliekantis funkcijos – lieka jame pirminis poveikis." Birutė Stulgaitė
 
 

VDA inf.

VDA Nidos meno kolonijoje kitų galaktikų muzika

Vasario 4 dieną (šeštadienį) 18 valandą Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (E. A. Jonušo g. 3, Nida) kviečia į audiovizualinį koncertą „Ateiviai Nidoje“. Renginio metu trys muzikai – Petras Vyšniauskas, Saulius Astrauskas ir Vytautas Germanavičius bei fotomenininkas Gintautas Trimakas pristatys pastaruosius mėnesius Nidos meno kolonijoje rezidavusio kompozitoriaus Vytauto Germanavičiaus kūrinius.

Koncerte skambės ne tik rezidencijos metu Nidoje Vytauto Germanavičiaus sumanyti nauji muzikiniai motyvai, bet ir kūriniai, sukurti dar 1995-aisiais, vienas tokių – soprano saksofonui parašytas solo kūrinys „Kosminiai spinduliai“. Kartu su klavišiniais grojančiu Vytautu Germanavičiumi jo kūrinius „Kosminės erdvės” (perkusijai, saksofonui ir elektronikai), „Peng Cau“ (elektronikai, video instaliacijai ir mušamam kinų varpeliui) ir „Luminous“ (saksofonams, klavišiniams, mušamiesiems) atliks saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir perkusininkas Saulius Astrauskas, vaizdo instaliacijas kurs fotomenininkas Gintautas Trimakas.

    Audiovizualiniame koncerte skambanti muzika ves Saulės sistemos planetų ir dangaus kūnų paviršiais. Kelionė prasidės nuo centre esančios, sproginėjančios ir pulsuojančios šiluma žvaigždės ir skries sustingusių ledinių kūnų, esančių sistemos pakraštyje link, o baigsis nauja dalimi – ateivių šokiais. Klausytojai persikels ne tik į tolimąsias visatas, bet ir artimus bei tolimus Žemės kraštus.
Kompozitorius Vytautas Germanavičius 1996-aisiais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos magistrantūros studijas ir 2005-aisiais Mills College elektroninės muzikos ir garso technologijų menų magistro studijas (JAV). Yra gavęs UNESCO-Aschberg stipendiją  kūrybinei rezidencijai Banfo menų centre Kanadoje, taip pat rezidavo Visbio tarptautiniame kompozitorių centre Gotlande. Vytauto Germanavičiaus ilgose elektroakustinėse kompozicijose galima pastebėti free jazz muzikai ir garsiniam teatrui artimą intuityvumą ir subtilų disonansiškumą, skambesio koliažiškumą. Garso dinamika varijuojama nuo tyloje beveik išnykstančių triukšmų ir smulkiausių elektroninio garso granulių iki prasiveržiančių stipresnės energijos garso šuorų.

Saksofonininko Petro Vyšniausko grojimas atspindi ne tik naujausius moderniojo džiazo pasiekimus, bet naują šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos kalbą. Jis – kūrybingas ir talentingas virtuozas, galintis jungti skirtingus šiuolaikinės ir džiazo muzikos stilius ir kartu neprarasti savo šaknų ‒ lietuviško folkloro dvasios ir gelmės.

Saulius Astrauskas yra vienas ryškiausių Lietuvos perkusininkų, dalyvavo daugelyje tarptautinių šiuolaikinės bei džiazo muzikos festivalių, grojo su žymiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais ir kolektyvais. Astrauskas bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų Europos šalių kompozitoriais, yra inspiravęs naujų kūrinių mušamiesiems, parengė daugiau kaip 80 šiuolaikinės muzikos premjerų. Atlikėjas vedė meistriškumo kursus Perkusijos meno asociacijos (PAS) renginiuose Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Čekijoje.

    Gintautas Trimakas yra vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Konceptualiojo meno atstovas nuo 1986-ųjų dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, dėsto Vilniaus dailės akademijoje.
    

 

 

VDA inf.

VDA Nidos meno kolonija kviečia teikti paraiškas

2017–2018 m. rezidencijų programai ir 7-ajam Inter-formato simpoziumui

 

Paraiškos priimamos iki: 2017 m. kovo 15 d.

Rezidencijų programa Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje skirta jauniems ir patyrusiems menininkams, dizaineriams, architektams, kuratoriams ir menotyrininkams, meno kritikams, rašytojams bei filosofams iš Lietuvos ir užsienio. Pabaltijo šalyse NMK yra didžiausias toks rezidencijų, edukacijos ir meno centras, suteikiantis galimybę gyventi, dirbti ir kurti Baltijos jūros pakrantėje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 2011-aisiais veiklą pradėjusioje Nidos meno kolonijoje per beveik 6-erius metus rezidavo apie 300 menininkų ir kultūros lauko atstovų.

Profesionalios kūrybinės erdvės, laboratorijos ir menininkų bendruomenė. Kūrėjai ir tyrėjai, ieškantys ramios aplinkos gali išnaudoti ne tik vietos specifiką, bet ir naujas kolonijos erdves, o norintys kurti meno kūrinius ar procesus gali naudotis profesionalia įranga ir darbui su įvairiomis medžiagomis bei naujausiomis medijomis skirtomis laboratorijomis.

Rezidencijų atmosfera ir intensyvumas Nidos meno kolonijoje priklauso nuo sezono ir Kolonijoje vykstančių renginių. Kolonijoje nuolatos būna nuo 7 iki 70 žmonių. Rinkdamiesi tinkamiausią rezidavimo laiką, atkreipkite dėmesį, kad rugsėjį, dalį gegužės ir birželį pagrindiniame Kolonijos pastate praktikas atlieka Vilniaus dailės akademijos meno, architektūros ir dizaino studentai; rugpjūtį čia galite sutikti Nidos doktorantų mokykloje dalyvaujančius tyrėjus ir paskaitas vedančius profesorius; nuo spalio iki balandžio čia galite mėgautis vienatve, kartkartėmis sudrumsčiama ar pagyvinama kitų menininkų, vizituojančių dėstytojų ir meno studentų.

Gyvenimo ir socialinės sąlygos. Kiekvienam rezidentui suteikiama viena iš penkių studijų – 65 kv. m. dviejų aukštų erdvė su visais būtinais patogumais.

Individualios rezidencijos

Rezidencijos laikotarpis: 2017 m. rugpjūtis – 2018 liepa
Paraiškos priimamos iki: 2017 m. kovo 15 d.
Rekomenduojama rezidencijos trukmė: 2 mėnesiai
Galima rezidencijos trukmė: nuo 1 iki 4 mėnesių

Stipendijos ir kaina: Šiuo metu stipendijų Kolonija pasiūlyti negali, tačiau kviečia dalyvauti Neringos savivaldybės meno stipendijos konkurse. Ši stipendija skirta Lietuvos vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, architektūros, dailės istorijos, teorijos ir kritikos profesionalams. Stipendijos dydis – 600 EUR. Konkurso dalyvis turi pateikti su Neringos socialiniais, kultūriniais ir gamtiniais aspektais susijusį projekto pasiūlymą.  Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki šių metų kovo 15 dienos. Studijos ir gyvenamojo ploto nuoma yra 400 EUR/mėn (spalio–gegužės mėnesį rezidentams iš Lietuvos taikoma 300 EUR/mėn kaina), į nuomą įskaičiuoti visi komunaliniai mokesčiai, naudojimasis kolonijos turima technine įranga, Wi-Fi, bendrosiomis erdvėmis ir dviračiais.

Galimybė vesti edukacines dirbtuves: Planuojantiems Nidos meno kolonijoje reziduoti 2017 m. rugsėjį–gruodį, siūlome pasinaudoti galimybe vesti edukacines dirbtuves vietinėse Nidos švietimo įstaigose (Neringos gimnazijoje ar meno mokykloje). Už šią veiklą siūlome ~200 eurų užmokestį.
Atrinktiems kandidatams pageidaujant, išsiunčiamas laiškas ar rekomendacija, galinti pasitarnauti individualioms stipendijos paieškoms.

Nidos doktorantų mokyklos rezidencija meno ir mokslo doktorantams

Rezidencijos laikotarpis: 2017 m. liepa-rugsėjis (1 arba 2 mėn)
Nidos doktorantų mokykla yra NMK laipsnio nesuteikiantis akademinis padalinys, organizuojantis intensyvius kursus ir rezidencijas. Doktorantų mokyklos projektą bendrai su VDA Nidos meno kolonija rengia Aalto universitetas (Helsinkis, Suomija). Rezidentūros programoje Nidos meno kolonija kviečia dalyvauti menininkus bei humanitarinių mokslų tyrėjus doktorantūrą studijuojančius bet kuriame kitame pasaulio universitete ar akademijoje. Šios mokyklos tikslas – naujas žinias generuoti už įprastų mokymosi modelio ribų bei tapti patrauklia Europos akademines meno institucijas apjungiančia alternatyva antrosios pakopos studijas baigusiems studentams.
Nidos doktorantų mokyklos vasaros kursų sesija vyks 2017 m. rugpjūčio 21 – 26 d. ir šiemet bus skirta vizualiųjų menų, dizaino ir architektūros tyrimų metodams ir metodologijoms. Daugiau apie šių metų Nidos doktorantų mokyklą.

Tarp patvirtintų dėstytojų: dr. Joanne Morra (Central Saint Martin koledžas, Londono menų universitetas), dr. Marquard Smith (Journal of Visual Culture ir Londono universitetinio koledžo edukacijos institutas), prof. Juha Suoranta (Tamperės universitetas, Suomija).
Kaina: doktorantų rezidencijoms galioja tokios pat sąlygos kaip ir individualioms rezidencijoms, tačiau atrinktiems rezidentams užtikrinamas nemokamas dalyvavimas vasaros kursuose, o už dalyvavimą suteikiami 5 ECTS kreditai.

7-asis Inter-formato simpoziumas „Palei linijas: žemėlapiuoti ir vaikščioti“

7-asis Inter-formato simpoziumas vyks 2017 m. gegužės 19 – 22 dienomis
Šįkart simpoziumas suburs per 40 profesionalų (menininkų, muzikantų, filosofų, mokslininkų archeologų ir kitų sričių tyrėjų) apmąstyti liniją kaip pagrindinį vizualinių žinių elementą ir mediją. Naudodamasis linija kaip simboliniu, metaforiniu ir analitiniu instrumentu simpoziumas atskleis įvairias strategijas kaip susieti šiandieninę kultūros ir visuomenės būklę per braižymo, žemėlapiavimo, piešimo, vaikščiojimo, įrašymo, atlikimo, rašymo, skaitymo ir dainavimo metodus. Daugiau apie koncepciją ir sąlygas.

Patvirtinti menininkai ir pranešėjai: Awst & Walther (UK/DE), Zbyněk Baladrán (CZ), Vitalij Červiakov (LT), Nikolaus Gansterer (AT), Morten Norbye Halvorsen (NO), Lina Lapelytė (LT), Karen O'Rourke (FR/USA), Marcus Steinweg (DE), Jessica Warboys (UK) ir kiti. Kuratoriai: Thomas Thiel (DE) ir dr. Vytautas Michelkevičius (LT)  

Kaina: 150 EUR (studentams 100 EUR). Į kainą įskaičiuotas apgyvendinimas triviečiame kambaryje (ribotas vietų skaičius) Nidos meno kolonijoje ir maitinimas.

Visos paraiškos priimamos iki 2017 m. kovo 15 d. Jas prašome siųsti elektroniniu paštu  [email protected], laiško temos laukelyje įrašant raktinį žodį (individuali rezidencija, doktorantūros rezidencija arba simpoziumas). Teikiant paraiškas prašome vadovautis paraiškų teikimo tvarka. (http://nidacolony.lt/lt/menininku-rezidenciju-programa/paraiskos-ir-atranka)

 

VDA inf.

Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paroda „TIK(s)ĖJIMAS“

Maloniai kviečiame Jus į menininkės, VDA Tekstilės katedros vedėjos, docentės Lauros Pavilonytės-Ežerskienės personalinę parodą  „TIK(s)ĖJIMAS“,  kuri veiks VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ vasario 1-18 dienomis. Vietoje parodos atidarymo vyks trys susitikimai su autore: vasario 03, 10, 17 dienomis – nuo 16-18 val.
     „Parodoje „TIK(s)ĖJIMAS“  keliu ir apibendrinu savo kūryboje nuolat atsikartojančius, lyg gijos tarpusavyje susipynusius klausimus apie meną, laiką, tekstilę, kūrybą ir save.

Kūrybiniame procese tekstilės objektams sąmoningai naudoju perdarymo technologiją, kas dar mano močiutei buvo ne savitos estetikos išraiška, bet išgyvenimo būdas skurdžiais pokario laikais. Šiandien pasitelkiant bei interpretuojant šeimoje matytą tekstilės kūrimo strategiją, iš taupumo kūrybiškai jungti kiekvieną siūlo galelį ir audinio skiautelę, ją renkuosi kaip gamtą ir pasaulį tausojančią technologiją, tikėdama, kad kūrybiškumas gali padėti išspręsti civilizacijos užaugintas ekologines problemas.

Tekstilę kūryboje pasitelkiu ne tik kaip išraiškos priemonę bet ir kaip meninio tyrimo objektą. Ieškodama jos tapatybės, kontempliuoju į vieną iš esminių tekstilės vaidmenų – įvairių technologijų pagalba kažką sujungti, susiūti, supinti ir gebėjimą pataisyti, užadyti, pritaikyti iš naujo, pratęsti laike daikto naudojimą, buvimą. Kūrinių cikle „Tekstilės tapatybė“ užfiksuota žmogaus įtakoje sužalota ar deformuota gamtinė aplinka, kuri ritualiniais meninės tekstilės judesiais metaforiškai užadyta, tokiu būdu lyg ir sustabdyta, užkonservuota. Žinoma šių akcijų tikslas ne pratęsti šios aplinkos panaudojimą, o veikiau atvirkščiai ironizuoti vartotojišką žmonijos santykį su gamta ir žeme. Kontrastuojančio kūrinių ciklo „Buities daiktai“ objektai atvirkščiai nėra sąmoningai kurti, o tiesiog išsaugoti, kartu su savo šeimininkų meile tekstilei, gyvenimo istorijomis. Todėl šie objektai pateikiami ne ironizuojant, o išaukštinant meilę daiktams, ilgaamžį jų naudojimą ir be abejonės taip pat kalba apie tekstilės identitetą, pirmaprades jos funkcijas – mus sušildyti, sutvirtinti, sujungti ar net išlaikyti atmintį.

Kūriniuose neatsitiktinai atsikartoja archajiniai geometriniai ženklai – susikirsdamos gijos sudaro kryžiaus, rombo, spiralės arba tinklo ornamentus. Visi jie man svarbūs kaip žinia iš praeities apie laiko patirtis, apie gebėjimą jausti laiko cikliškumą ir atpažinti amžinybės ženklus dabartiniame pasaulyje. Net ir kūrinys „Tiksėjimas (UBV 76)“, nors labiau vizualizuoja atkarpomis matuojamą šių laikų pasaulio stebėjimą ir tiksi lyg Žemės rutulio širdis, tam tikra prasme yra amžinas, nuolat atsikartojantis signalas.

Apibendrinant parodoje eksponuojamus kūrinius galėčiau teigti, jog tekstilė man yra jungtis tarp buities ir būties, ir tą sąsają aš įžvelgiu tiek fizinėje tiek metafizinėje plotmėje. Parodos ekspoziciją traktuoju kaip vientisą tekstilės instaliaciją, kurioje kūriniai tarsi diskutuoja vieni su kitais, išryškindami tų pačių temų skirtingus aspektus, išskleisdami galimus atsakymus į kūryboje iškeltus klausimus apie mūsų santykį su tekstile, lydinčia mus gyvenime, nuo lopšio iki kapo, apie tiksintį laiką ir laike kintančias meno kūrinio definicijas.“
                                                                                                        Laura Pavilonytė-Ežerskienė

Projektas „Tik(s)ėjimas“ paremtas LKT individualia valstybės stipendija meno kūrėjui.

VDA inf.

VDA Freskos-mozaikos ir Grafikos katedrų magistrančių paroda „YAYOI. MARINA. LOUISE. RENE. ZUZANA“,

VDA Artifex galerijoje nuo sausio 24 d. 18 val.

„YAYOI.MARINA.LOUISE.RENE.ZUZANA.“ – penki menininkai, penki skirtingi personažai su savitomis idėjomis ir jau sukurtais gerai žinomais kūriniais. Kas juos sieja? Tikrai nedaug kas, nebent – pasirinkimas kurti. Jie jau ne kartą pasakojo, kas juos įkvepia, kur slypį jų kūrybos esmė, o šioje parodoje jie susitinka patys tapę įkvėpimu kitiems.

Gilinantis į menininkų: Yayoi Kusamos, Marina Abramovič, Louise Bourgeois, Rene Magritto, Zuzana Pranaitytės kūrybos strategijas, pasaulėžiūrą ir asmeninius išgyvenimus, siekiama sukurti naujas refleksijas tarp žiūrovų ir menininkių, antro kurso VDA magistro studenčių: Loretos Kazlauskienės, Monikos Kučiauskaitės, Simonos Kačinskaitės, Agnės Mataitytės, Marijos Klimavičiūtės.

Parodos erdvė tampa savita susitikimo vieta, akistata, galutiniu rezultatu, kur menininkės pateikia kūrinius – tarsi užfiksuotus dialogus su pasirinktu menininku. Kūriniuose naudojamos visiškai skirtingas medžiagas – nuo tapant naudotų teptukų iki paprasčiausio popieriaus – tarsi dar labiau pabrėžia individualų santykį. Vienuose kūriniuose pasirinkta panaši kūrybos strategija ar jos dalis, kitur pats objektas iškyla kaip jau sukurto esančiojo interpretacija ar užuomina.

Jie vis kitaip užvaldo erdvę, tapdami jau visai naujais savarankiškais objektais. Panašiai kaip pirminė idėja kūrybos procese kelis kartus pakeičia pavidalą, kol įgauna baigtinę formą. Tad dialogas su žymiais menininkais tampa nors ir maža, bet svarbia šios parodos dalimi, tam tikru raktu, atveriančiu gilesnius kūrinių sluoksnius.

Ieva Baublytė

Paroda veiks VDA Tekstilės galerijoje Artifex  sausio 24-28 dienomis.

 

VDA inf.

Felikso Jakubausko paroda „Tarp žemės ir dangaus“

2017.01.26 – 02. 12

Feliksas Jakubauskas

Sausio 26 dieną (ketvirtadienį), 18 valandą VDA parodų salėse Titanikas (Maronio g. 3, Vilnius) bus atidaryta tekstilininko Felikso Jakubausko paroda „Tarp žemės ir dangaus“.
Feliksas Jakubauskas – vienas ryškiausių šių dienų lietuvių tekstilininkų, kurio nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1998). Jis studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute Vilniuje ir Taikomosios dailės akademijoje (dab. Maholy-Nagy dailės ir dizaino universitetas) Budapešte, kur 1980 m. baigė tekstilės studijas su gobeleno specializacija. Daugiau nei tris dešimtmečius dailininkas aktyviai reiškiasi meniniame gyvenime, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tarptautinį kūrybos pripažinimą patvirtina apdovanojimai Lodzės, Pitsburgo (JAV), Cheongju (Pietų Korėja), Pekino, Maskvos ir kitose tarptautinėse tekstilės parodose. Dailininkas surengė daugiau nei dvidešimt asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo arti dviejų šimtų grupinių dailės ekspozicijų.
Paroda Tarp žemės ir dangaus atspindi F. Jakubausko dvasinės ir kūrybinės brandos pilnatvę. Joje eksponuojama kelios dešimtys pastarojo dešimtmečio dailininko išaustų gobelenų, atskleidžiančių savitą pasaulio matymą ir stiliaus individualumą, virtuozišką techninį atlikimą. F. Jakubausko gobelenai – tarsi abstrakčiosios dailės paveikslai – paveikūs ir turiningi, nors mintys ir nuotaikos kuriamos sąlygiškomis priemonėmis. Tekstilininkas ieško įkvėpimo gamtoje ir žmogaus dvasiniame pasaulyje. Improvizuodamas pamėgtais geometriniais motyvais, pasitelkdamas skirtingus spalvinius derinius jis kuria daugiabalses vaizdines variacijas, pasižyminčias gyvybingumu ir vidine energija, aprėpiančias emocijų įvairovę: liūdesį, džiaugsmą, ilgesį, vienatvę. Meistriškai išnaudodamas žaliavos ir audimo teikiamus meninius privalumus – klasikinį gobeleną papildančią ruoželio faktūrą,  minkštų matinių ir blizgių medžiagų kontrastą, – menininkas savo gobelenuose atranda harmoningą pusiausvyrą tarp elegantiškos plastikos, žavinčios skoningu formų, linijų ir spalvų deriniu, ir audinio rupumo, šiurkštumo, jo pirmapradžio natūralumo.

Parodos kuratorė: dr. Lijana Šatavičiūtė
Parodos architektė: Gražina Pajarskaitė
Paroda veiks: 2017.01.26 – 02. 12

VDA inf.

Evaldo Janso paroda „Fetišas”

 

Gruodžio 17 dieną 18:00 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex” (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma menininko Evaldo Janso paroda „Fetišas”. 
Paroda veiks iki 2015.01.10

„Fetišas” yra ir paroda, ir kūrinys tuo pačiu metu. Paroda, nes joje dalyvauja Evaldo Janso kviesti kūrėjai, o kūrinys, nes jie sukviesti ir pasirinkti mąstant apie “menininko atvaizdo” ir fetišizavimo reiškinius. Parodos idėja atsirado permąstant retrospektyvą ir abejojant jos prasmingumu. Pasirinktas kitas kelias – kai menininko idėjos/darbai ar atvaizdas tampa kitų menininkų kūrinių pagrindiniu motyvu.