Autorius: VDA inf.

VDA inf.

Kasmetinė naujausių Dizaino katedros studentų projektų paroda

¿Dizai№ procesai?

„Kūrybingumas – tai sugebėimas atrasti klausimą, kuris dar niekada nebuvo paklaustas. Jei kūrėjas iškėlia unikalų klausimą, atsakymai į jį taip pat bus unikalūs“ – Kenya Hara, Designing Design.

Kviečiame į kasmetinę naujausių Dizaino katedros studentų projektų parodą „¿Dizai№ procesai?“.

Parodoje siekiama atskleisti kūrybos užkulisius – parodyti ne tik galutinį rezultatą, bet ir analitinių bei intuityvių kūrybos procesų sintezę. Parodos lankytojai kviečiami pažvelgti ne tik į estetinę dizaino pusę, bet ir apmastyti kaip socialinės, psichologinės, ekologinės ir kt. problemos gali būti sprendžiamos dizaino pagalba. Eksponatai inicijuoja naujus klausimus ir diskusijas, apie problemas, kurios paliečia daugumą, bet retai būna tinkamai iškomunikuotos.

Parodos atidarymas Sausio 22 d. 17 val/
Paroda vyks VDA galerijoje „Akademinja“ 2018 01 22 – 02 03 d.

Parodoje dalyvauja magistrantai: Lukas Avėnas, Milda Karpavičiūtė, Justina Muščinskaitė, Simonas Palovis;
bakalaurai: Aurelija Andziulytė, Gražina Bočkutė, Živilė Čepulytė, Andrius Jacunskas, Emilija Knyzelytė, Marcelė Kuliešiūtė, Ignas Kuncevičius, Pilypas Savickas, Samanta Skridlaitė, Danil Ščepanov, Laurynas Vaitkus, Motiejus Valančius, Barbora Žilinskaitė, Gabrielė Žilinskaitė, Gaudutė Žilytė.

 

VDA inf.

Eglės Gineitytės paroda „Naktis prasideda vidurdienį“

Paroda veikia nuo sausio 18 d. iki vasario 18 d.
„Mano tapyba ne tam, kad išsiaiškinčiau, bet tam, kad nutolčiau“, sako menininkė Eglė Gineitytė, besidalinanti ypatingų būsenų patirtimi, kai ribos tarp vidinio ir išorinio pasaulio nusitrina.

1994 m. baigusi Vilniaus dailės akademijoje tapybą, surengusi 7 personalines parodas bei dalyvavusi grupinėse parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vidurinės kartos menininkė Eglė Gineitytė sugrįžta į Vilniaus dailės akademijos erdves kaip pripažinta menininkė parodyti savo kūrybos unikalumą.

Eglė Gineitytė šioje parodoje daugiausiai eksponuoja abstrakčius arba beveik abstrakčius paveikslus. Mažiau čia paverčiama daugiau. Minimalizmą Gineitytė pasitelkia ne ortodoksiškai, bet spontaniškai – įvesdama paklaidas. Geometrinė išklotinė, kontūrai netikėtai išplaukia, persilieja. Vienos ar kitos dominuojančios spalvos monochromija paveiksle pagyvinama artimos šiltos ar šaltos spalvos intarpais. Gamta, žmogus ir visa aplinka čia abstrahuojami į jausmingas priešybių kovas ir vienybės kontempliacijas: šviesa susiduria su tamsa, šilumą keičia šaltis, rytas persipina su vakaru, o naktis prasideda vidurdienį.

Menininkė, žinomos profesionalių šokėjų poros duktė, paveiksluose tarsi kuria scenines situacijas, artimas šešėlių teatrui ir muzikiniams kūriniams. Palangės ir lango rimas čia yra tarytum scenovaizdžio dalis, kaktuso siluetas, kaip ir kiekviena kita detalė, paklūsta apgalvotai ir taupiai choreografijai.

Parodos kuratorės, Vilniaus dailės akademijos profesorės dr. Ramintos Jurėnaitės sumanymu paroda pateikiama kaip tapybos instaliacija dialoge su jau esama architektūra – VDA parodų salės „Titaniko“ pirmo aukšto ekspozicine sale. Sukuriama erdvė, kurioje žiūrovas persismelkia Gineitytės paveikslams būdinga skaidria melancholija.

Parodos kuratorė: VDA profesorė dr. Raminta Jurėnaitė

Parodos organizatorius: Contour Art Gallery, Vilnius

Parodą remia: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Clear Channel Lietuva, Vilniaus dailės akademija

VDA inf.

Elingos Garuolytės paroda GRID

Maloniai kviečiame Jus į Elingos Garuolytės parodos GRID atidarymą, kuris vyks VDA Tekstilės galerijoje Artifex sausio 9d. (antradienį) 18 val.
Parodos laikas 2018.01.09 - 2018.01.20

Galerijos darbo laikas: II – V 12 - 18 val., VI 12 - 17 val.
Adresas: Gaono g. 1, Vilnius

Elinga Garuolytė
Žodis GRID anglų kalboje išreiškiamas kaip tarpusavyje susijungusių, tinklą sudarančių taškų visuma. Ką mes regime kas rytą žiūrėdami sau po kojomis, stebėdami besikeičiančią miesto aplinką? Elinga Garuolytė išskiria kasdienybės detales, kurių nesureikšminame. Parodoje jos virsta visuma. Žmogus įvedamas į kūrinių vidų – ambientinę erdvę, kur tampa jos dalimi.

Įdėmiai stebėdami aplinką, ją dekonstruojame. Atsiradusios pauzės leidžia pajusti unikalų įspūdį. Paroda „GRID“ naiviai tiesia pirštą rodydama į kasdienybės detales. Pasirinkti du objektai, kuriais perteikiamas jautrus žvilgsnis į miestą. Kūriniai kviečia stebėtoją juos pažadinti savo buvimu, įsitraukti į subtilią erdvės transformaciją.

Kūrinyje „Žymėjimas“ žiūrovo akių lygyje esanti juoda linija veda žvilgsnį kiaurai kūrinį. Galimybė žvelgti kiaurai priverčia susimąstyti, klaidžioti pulsuojančios geltonos spalvos labirintu ar palikti vietos įsivazduojamam veiksmui.

Antrasis parodos objektas „Balos“ žiūrovą kviečia pasijusti fikcijos dalyviu. Priešingai negu miesto peizaže matomos vandens ir degalų dėmės, kuriomis nusėtas asfaltas, „Balos“ yra nupieštos aliejinėmis kreidelėmis. Parodos autorė leidžia kūrinį tyrinėti savo kojomis, lipant į balas ant ištiesto polietileno.  

 

 

 

VDA inf.

Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio paroda  „savi/svetimi: kaustika

Maloniai kviečiame Jus į menininkų dueto Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio parodos  „savi/svetimi: kaustika" atidarymą, kuris vyks VDA Tekstilės galerijoje Artifex gruodžio 22d. (penktadienį) 18 val.  Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.

Parodos laikas 2017.12.22 - 2017.01.06

„Fotogramų ciklo ir video instaliacijos temą „savi / svetimi“ įkvėpė Lietuvos istorijos pervartos ir dabar pasaulyje vykstantys geopolitiniai procesai: migracija, karas, visuomenės susiskaidymas. Kartu tai žvilgsnis į save ir artimą aplinką - ką laikome savu? Kas mums svetima? Pasirinktos priemonės leidžia atskleisti tarp skirtingų požiūrių tvyrančią įtampą: šviesa ir tamsa, pozityvas ir negatyvas yra ne tik fotografijos, bet ir ideologijos bei antropologijos studijų objektas.

Fotografija yra priemonė, kuria labai lengva manipuliuoti, todėl nenaudojame šiuolaikinio jos išraiškos būdo (skaitmeninio atvaizdo), renkamės seniausią ir "tikriausią" jos pavidalą - analoginį kontaktinį atspaudą - fotogramą. Fotograma - fotografinio atspaudo gavimas nenaudojant foto kameros. Realiais daiktais paliestas fotografinis paviršius - tiksliausias, betarpiškas realybės užfiksavimas; sava, paliečiama, esanti arčiau kūno gyvenimo nuotrupa. Paneigiama kaip Turino drobulė (it. Sindone di Torino) ar tikėtina kaip katastrofų teorija (mat. catastrophe theory).

Mes atsitraukiame nuo realybės ir fotografinį paviršių liečiame su kaustika. Fizikoje tai paviršius, kuriame dėl optinės sistemos aberacijų kertasi du gretimi iš vieno taško išėję ir sistemoje lūžę ar nuo jos atsispindėję šviesos spinduliai; medicinoje - chirurginė priemonė - audinių prideginimas specialiais elektros srove įkaitintais elektrodais ar net pačios prideginančios medžiagos. Mūsų kūriniuose šviesos koncentracija lūžta permatomame paviršiuje – vandenyje, stikle, skaidriame plastike ir išdegina savo pėdsaką sidabro druskose. Fotograminės kaustikos atspindi ir išlaužo mums reikšmingas istorines nuotrupas, ženklus, asmeninius ir bio/politinius artefaktus, kalbančius apie aktualią kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir laikinas bei sunkiai apibrėžiamas jos ribas.

Skaitmeninė projekcija - atvirkščias analoginiam, iškreiptas veidrodinis realybės atspindys, dirbtinis atkartojimas - tarsi abstrakti prasmė ar signifikantas užmetamas ant konkretaus ir apibrėžto paviršiaus, formos. Mus domina ši futurizmo ir tradicionalizmo jungtis. Mūsų tikslas yra analogines technikos perkėlimas į skaitmeninę, skaitmeninio objekto performavimas į analoginę fotogramą ir grįžimas atgal; savos ir svetimų istorijų jungimas į nesibaigiantį, persipinantį, lūžtantį ir deginantį naratyvą.”
 
                                                                                                                  

VDA inf.

Lino Blažiūno ir Jono Aničo paroda „Dvi su puse“

Gruodžio 13 d., 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma Lino Blažiūno ir Jono Aničo paroda „Dvi su puse“. Atidarymo metu vyks menininko Simono Nekrošiaus garso pasirodymas.

„Dvi su puse“ – jaunosios kartos konceptualiai kuriančių menininkų Jono Aničo ir Lino Blažiūno jungtinė paroda, kurioje abu autoriai savaip interpretuoja gamtos ir kultūros formas. Menininkai parodoje gilinasi į formos ir plokštumos galimybes, jų fizinę ir estetinę išraiškas bei semantiką. Parodos autorius vienija kūrybiniai ieškojimai susitinkantys gamtoje, vėliau perkeliami į ekspozicinę erdvę, kurioje virtuoziškai formuojami į įvairių prasmių mise en scenas.

Lino Blažiūno pagrindinis įkvėpimo šaltinis yra gamta ir būsenos patiriamos joje. Šias būsenas autorius pratęsia kūrybinio proceso metu. Meistriškai vaizduodamas gamtos elementus ant organinio stiklo menininkas suteikia jiems naują gyvavimo etapą. Į kūrybinį procesą įtraukdamas šviesą, kuri savo ruoštu formuoja antrą paviršių bei antrą matymo galimybę, L. Blažiūnas kuria magišką, meditatyvią instaliaciją. Šia menine praktika autorius tyrinėja plokštumos galimybes tapti forma bei, kaip pats sako, siekia paneigti šešėlio sąvoką.

Jonui Aničui gamta – jo kūrybinių idėjų laukas. Pasitelkdamas ready-made’us – jau sukurtus ir egzistuojančius žmogaus kūrinius, rastus miesto pakraščiuose, menininkas juos jungia į bendrą instaliatyvią visumą. J. Aničo transformuoti objektai atskleidžia dabarties vartotojiškos kultūros, informacijos ir vaizdų pertekliaus krizę. Kurdamas jis pateikia tik nuorodas į tam tikrus kontekstus, kurie kursto žiūrovo vaizduotę bei sudaro sąlygas tolesniam menininko pradėtų siužetų veiksmui persikelti už darbo ribų.

Abiejų autorių kūryboje gamtos ir žmogaus artefaktai įgauna naujas laiko ir reikšmių prasmes. J. Aničas objektais konstruoja naują daiktišką realybę, o L. Blažiūnas žiūrovams pristato gamtą, miesto žmogaus akimis, artimą neoromantinei pasaulėžiūrai.

Linas Blažiūnas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo grafikos specialybės bakalauro ir magistro laipsnius. Nuo 2015 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2016 metais tarptautinėje meno mugėje ArtVilnius, žiūrovų sprendimu, įvertintas kaip geriausias menininkas. L. Blažiūnas nuosekliai plėtoja savo pagrindinę kūrybinę liniją, pasitekdamas įvairias grafikui būdingas kūrybinės raiškos priemones: raižinius, sausos adatos techniką, grafitą ar anglį, realistiškai vaizduoja gamtos formas.

Jonas Aničas priskiriamas jaunajai lietuvių skulptorių kartai. Baigė šiuolaikinės skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Aktyviai pristato savo kūrybą užsienyje ir Lietuvoje. Tarptautinėje meno mugėje ArtVilnius’13 J. Aničas atstovavo Vilniaus dailės akademijos parodų salę „Titanikas“ ir buvo apdovanotas Geriausio jaunojo menininko prizu. Kūrėjas dirba instaliacijos, tūrinių objektų ir fotografijos srityse, kvestionuodamas idėjų originalumo ir kūrybinės vaizduotės galimybes.
Paroda „Dvi su puse“ (AV17) galerijoje veiks iki sausio 10 d.

 

VDA inf.

Mariaus Bartkaus vizualinių metaforų paroda „Santykis A B“

VDA lektorius ir meno doktorantas Marius Bartkus atidaro vizualinių metaforų parodą „Santykis A B“, kurioje žiūrovams pristatomas dizainerio tyrimas apie vizualines metaforas ir jų susidarymą.

 

Siekiant geriau suvokti vizualinių metaforų reikšmę, Marius Bartkus sukūrė unikalų vizualinių metaforų generatorių – automatinį įrankį dizaineriams, padedantį itin paprastai sugeneruoti kuo daugiau įvairesnių idėjų.

 

Dizaineris teigia, jog egzistuoja daugybė įrankių ir šablonų, padedančių kuriant grafinį dizainą, tačiau iki šiol nebuvo įrankio, skirto kurti idėjoms. Būtent todėl ir kilo mintis sukurti automatizuotą vizualinių metaforų generatorių, kuris pasitarnautų grafikos dizaineriams ir reklamų kūrėjams.

 

Parodoje apsilankę žiūrovai turės progą įsitikinti, jog iš tiesų vertingiausia iliustracijos ar plakato dalis yra koncepcija, metaforinė reikšmė, sukelianti žiūrovui įvairias asociacijas ir interpretacijas. „Metaforos yra skirtos gudriems žiūrovams, nes visada įdomu atkoduoti savas reikšmes vaizduose“, – sako Marius Bartkus.

 

Tam, kad patikrintų savo sukurto vizualinio metaforų generatoriaus veikimą, M. Bartkus pasiūlė kolegoms dizaineriams pasinaudoti šiuo įrankiu ir susigeneruoti pradines idėjas, pagal kurias dizaineriai vėliau sukūrė vizualus sau įprastu stiliumi.

Taigi, parodoje bus galima išvysti ne tik Mariaus Bartkaus, bet ir šių dizainerių eksperimentus, sukurtus vizualinių metaforų generatoriumi:

 

Andrius Kirvela (PetPunk)
Reda Tomingas (Animals in dresses)
Daukantė Subačiūtė
Marius Zavadskis
Martyna Jovaišaitė Paukštė (SOME edition)
Shaltmira (Eglė Tamulytė)
Gediminas Šiaulys (PetPunk)
Kotryna Žukauskaitė (Kata Kiosk)
Rimantas Juškaitis
Marius Žalneravičius (VDA)
Laima Kavaliauskaitė (Laima ir Simas)
Arnas Augutis (Arnau)
Živilė Spudytė (Žvėrūna)

 

Šiuo metu internete jau galima išbandyti M. Bartkaus sukurto metaforų generatoriaus eksperimentinę versiją ir patiems sukurti įvairių reikšmių vaizduose. Netrukus dizaineris planuoja startuoti su pilna generatoriaus versija internete, kuri galės būti plačiai naudojama visų, kam aktualus iliustracijų, plakatų, reklamų ar kitų vizualų kūrimas. Pilna generatoriaus versija, kaip tikina M. Bartkus, bus nuolat tobulinama ir pildoma nuotraukomis. Vizualinių metaforų generatoriumi galima naudotis kompiuterio, planšetės ir mobilaus įrenginio ekrane.

 

O kol kas kviečiame apsilankyti parodoje ir pabandyti atrasti savas reikšmes dizaine.  

 

Paroda gruodžio 12–16 d. veiks VDA „Titaniko“ parodų salių I-ame aukšte. Atidarymas: gruodžio 12 d. 18 val.

VDA inf.

Rasmos Noreikytės paroda „Pasakojimas / Audimas“

Rasmos Noreikytės parodos „Pasakojimas / Audimas“ atidarymas VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ įvyks gruodžio 5 d. 18 val.

Penkiolika metų saugojusi sąsiuvinius su įvairių audėjų užrašais Rasma Noreikytė transformavo juos į unikalų šiuolaikišką audinį, kuris simboliškai dedikuojamas visoms Lietuvos audėjoms. Projektas įgyvendintas  bendradarbiaujant su UAB „Audėjo" fabriku.

Parodos laikas 2017.12.05 - 12.16

Galerijos darbo laikas:  II - V  12 - 18 val., VI  12 - 17 val. 
Adresas: Gaono g. 1, Vilnius

„Pasakojimas / Audimas“
Audimas – kas tai?

Ar tai patirtis perduodama iš kartos į kartą? Gal sukaupta patirtis liko gulėti audėjų atmintyje? Ar audimas – užmiršta kūryba, kartais pažadinama muziejuose? O galbūt – būdas gyventi, gyvenimo ieškojimus ir atradimus suaudžiant ypatingais rašmenimis audinyje neskaičiuojant bėgančių valandų?

Asmeninė menininkės Rasmos Noreikytės paroda “Pasakojimas / Audimas” – pasakojimas apie audimą kaip patirties suvokimą. Parodos eksponatuose užkoduotos istorijos. Jos, kaip audimo staklės, visos skirtingos, bet kartu – bendros.

“Kai audžiu – mano pasaulis toks ramus ir nereiklus. Sunku išlaikyti tokią būseną - kai tiesiog esi čia ir dabar, esi savyje. Siūlas po siūlo, centimetras po centimetro – tai lyg laiko sustabdymas, ritmiškas kartojimas bei atsidavimas lėtam procesui. Tai užburiantis ritualas - audimas”. Rasma pabrėžia, kad po senaisiais audimo raštais, kurie būdavo išrašomi sąsiuviniuose slepiasi žmogiškoji patirtis. Tai kūryba, kuri struktūruotai išpiešta languotame popieriaus lape atskleidžia žmogaus mąstymą, nematomą procesą, reikalaujantį didelio susikaupimo ir koncentracijos, išminties.

Parodoje pirmąjį pasakojimą R. Noreikytė dedikuoja visoms Lietuvos audėjoms. Kartu tai atsisveikinimas su Marija Danilaitiene (1949 - 2017) ir padėka moterims, kurios išsaugojo audimo meną ilgą laiką kurdamos autentiškus audimo raštus. Sąsiuvinius su įvairių audėjų rašmenimis penkiolika metų saugojusi Rasma Noreikytė, bendradarbiaujant su fabriku “Audėjas” transformavo į audinį. Suteikdama skaičiams tekstilinę išraišką ji sufleruoja žiūrovui, jog šie skaičiai - tai žymenys skirti autentiškiems audimo raštams sukurti. Tai žymenys, kurie sugulė languotose lapuose tarsi natos kompozitoriaus rankraštyje. Šie rašmenys laikui kintant tampa nereikalingi ir nežinomi kaip ir patirtis išeinanti kartu su žmogumi.

Antrasis pasakojimas skirtas Adolfinai Tarvydienei (1918 - 2011). Dviejų audėjų istorija užsimezgė, kai atsitiktinai R. Noreikytei atiteko Adolfinos staklės su paskutiniuoju jos metimu. Ausdama šiomis staklėmis Mažeikių muziejuje parodos autorė tokiu būdu priminė lankytojams apie senąjį amatą, jo svarbą ir galimybę atrasti taip dažnai užmirštamą ramybę. Tačiau audimas, kaip ir gyvenimas – dažnai palieka neatsakytų klausimų. Šiame procese neretai ne užbaigimas tampa tikslu, o dialogas. Dialogas su žmonėmis, istorijomis ir kasdienybe. “Kartais esi kaip tas paliktas metimas, kuris vis dar juda, bando įsilieti į šiuolaikinį šurmulį, lėtas, bandantis pasivyti ir nepasimesti laiko tėkmėje”, - R. Noreikytė nusprendė nebaigti audinio, o likusius baltus medvilninius metimo siūlus kruopščiai  supynė į kasą ir atlaisvino stakles.
Kas Tau yra audimas?
Koks Tavo pasakojimas?

Stefanija Paulauskaitė

 

VDA inf.

Eimučio Markūno paroda „Miesto spalvinis kodas“

Lapkričio 27 d. (pirmadienį) 17 val. VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) vyks menininko Eimučio Markūno personalinės parodos „Miesto spalvinis kodas“ atidarymas.

Naujausi Eimučio Markūno tapybos kūriniai pavadinimu „Miesto spalvinis kodas“ gali šiek tiek nustebinti. Jei bandytume prisiminti kada menininko kūryboje matėme tiek spalvų ir jų derinių, reiktų gerokai pasukti galvą. Pats E. Markūnas sako, kad serija „Miesto spalvinis kodas“ jam leido iš naujo prisiliesti prie spalvos, jos materijos ir metafizikos, tačiau vis dėlto ne spalva ir ne miestas yra svarbiausi šios serijos kūriniuose, bet transformacija, perdirbinys (remake‘as), kodas.
Netikėtumu ir ekspresija grįstos didelio formato tapybos plokštumos yra skirtos skirtingų, unikalių Kauno miesto rajonų atmosferai ir nuotaikai perteikti, tačiau konkrečių referencijų į realybėje egzistuojančias erdves ar objektus kūriniuose nerasime. Nors paties miesto motyvas yra beveik visiškai abstrahuotas ir veikia tik kaip atpsirties taškas, pagrindas improvizacijai ar įkvėpimo šaltinis, miesto įvaizdis ir dvasia vis dėlto skleidžiasi kiek kitokiu, materialiu rakursu. Menininkas kūrybos priemones renkasi ne iš dailės srities, bet dažnai buityje sutinkamas medžiagas. Vietoje įprastos tapybos drobės jis nauodoja sunkias OSB (drožlių) plokštes, kurias dengia įvairiais – aerozoliniais, emaliniais, akriliniais dažais.
Galbūt šiek tiek keista, kad turtingo kolorito, kelių sluoksnių sunkaus dažo plokštumos dar gali priminti visai ne energija trykštantį ir šimtais balsų bei pagundų viliojantį miestą, bet beribius smėlynus, išdžiūvusias plynes, ištroškusią žemę. Vietomis suskeldėjęs dažas verčia prisiminti Dykumos tėvų fenomeną. Konkrečių Kauno vietų vizualų turinį neatpažįstamai perdirbęs menininkas jį užkoduoja ir pateikdamas tai kaip alternatyvią realybę tarsi sukuria terpę simboliniam, dvasiniam pabėgimui nuo miesto triukšmo, vizualios taršos. Tik kur ne kur išnyrantys ženklai –  batų pėdsakai, automobilio kėbulas ar praskrendantis paukščių pulkas – dar primena apie civilizaciją ir mus supančią tikrovę.

Menotyrininkė Dovilė Stirbytė

E. Markūnas baigė monumentaliosios dailės studijas ir aktyviai dirbo šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, tačiau jis niekada savęs vien tik su ja netapatino. Menininkas, tarsi alchemikas, visada mėgo maišyti įvairias medžiagas ir technikas. Kūrybiniuose ieškojimuose jis išbandė fotografiją, instaliaciją, objekto bei vaizdo meno priemones, kuriomis įgyvendino ne vieną šiuolaikinio meno kūrinį, kalbantį emigracijos, globalizacijos, tapatybės, laikinumo ir kt. temomis.
Menininkas yra pristatęs kelias dešimtis personalinių parodų bei projektų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1991 m. yra tapytojų grupės „Angis“ narys. Daugiau nei trisdešimt metų E. Markūnas dirba pedagoginį darbą.

Parodą remia Kauno miesto savivaldybė ir LDS galerija „Meno parkas“
Paroda veiks iki gruodžio 9 d. Galerijos darbo laikas: I-VI 12-18

Daugiau apie menininką: www.eimutismarkunas.eu

 

VDA inf.

Andriaus Zakarausko personalinė paroda „Bodybuilding“

Maloniai kviečiame Jus į Andriaus Zakarausko personalinę parodą „Bodybuilding“, kuri Vilniaus dailės akademijos Tekstilės galerijoje „Artifex“ veiks nuo lapkričio 14 d. iki gruodžio  2 d.  Parodos atidarymas lapkričio 14 d. 18 val.

Autorius apie parodą

“Tapybos darbų ciklas Bodybuilding. Pats pavadinimas yra nuoroda į kūno statymo idėją. Pats šis anglų kalbos žodis jau yra tapęs tarptautine sąvoka, kurios tiesioginė prasmė yra kūno statymas, kaip pastovus kūno gražinimas ir stiprinimas. Šia kūno kultūros idėja ir perkeliama tapybos darbuose. Šis procesas ir inspiravo sukurti tapybos darbų ciklą, kurio metu dažais sukuriamos situacijos susijusios su nuolatiniu žmogaus “bodybuildinim’u.”. Naudoju potėpį sukuriant erdvę figūratyvu drobėje ir piešinyje. Tapybos darbus papildys piešinių ciklas, kurie taip pat atspindės “bodybuilding” idėją. Tiek tapybos darbai, tiek piešiniai atspindės tapybiškai ekspresyvų kūno statymą drobėje. Kiekvienoje drobėje sluoksniais atsiskleis keli kūno statymo pasakojimo lygmenys.  Šia tapybos išraiška teigiu meno kūrinio atvirumą, daugiaprasiškumą ir skatinu į paveikslo pasakojimo statymą įsitraukti ir žiūrovams, papildant, kas matoma, savo interpretacijomis, prisiminimais ir patirtimis. Tokia dialogiška, diskusine kūrybine strategija pabrėžiamas meninės kūrybos proceso ir rezultato komunikacinis aspektas. Meno kūrinys čia – erdvė komunikacijai. Ir labai tiesiogiai, fiziškai apčiuopiamai per dalijimąsi drobe, ir metaforiškai per apsikeitimą mintimis, idėjomis.”         

Andrius Zakarauskas
 

Parodos laikas:  2017 lapkričio 14 –  gruodžio 2 d.
Galerijos adresas: Gaono g. 1, Vilnius
Galerijos darbo laikas:  II - V  12 - 18 val., VI  12 - 17 val.

 

VDA inf.

Konstantino Bogdano paroda „išvestiniai ir pirminiai“

Maloniai kviečiame į menininko Konstantino Bogdano parodą  „išvestiniai ir pirminiai“, kuri VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ veiks  spalio 26 -  lapkričio 11 dienomis.
Galerijos darbo laikas:  II - V  12 - 18 val., VI  12 - 17 val.  Adresas: Gaono g. 1, Vilnius

„Išvestiniai ir pirminiai“
Kaip dažnai vienas kūrinys inspiruoja kito atsiradimą? Kaip kūriniai veikia vienas kitą? Keliom kryptim ir kiek kartų? Į kokį mazgą susipina jų sąveikų  vektoriai? Koks sukurtų kūrinių santykis  su naujai kuriamais? Kada ir kodėl sukurtas kūrinys yra revizuojamas? Kokios  yra apropriacijos strategijos?

Tai klausimai, kuriuos gvildena  K. Bogdano paroda „išvestiniai ir pirminiai“. Nors  eksponuojami  darbai savo problematika ir turiniu  yra  skirtingi, tačiau  juos vienija vienas bendras bruožas –  parodoje jie visi turi  tarpusavio  „sąšaukos“ partnerį – kitą kūrinį.

K. Bogdanas: „Parodoje eksponuojami nauji arba senesni, bet  Lietuvoj  dar nerodyti kūriniai  ir kūriniai, jau pažįstami iš anksčiau, kai kurie jau tapę chrestomatiniais. Naujųjų atsiradimą vienaip ar kitaip  inspiravo senieji, todėl pirmuosius būtų galima laikyti išvestiniais, o antruosius  - pirminiais.   Santykis tarp pirminių ir  išvestinių ir yra  šios parodos  ašis. O jis yra įvairialypis. Kartais tai  visai savarankiški kūriniai, sukurti  vystant tą pačią temą toliau arba   ją  pakreipiant kita linkme, kartais apropriacijos dėka kūriniai susilieja ir vieni tampa kitų sudėtine dalimi. Apropriacijos taikiny atsiduria tiek savoji, tiek ir  kitų menininkų kūryba. Todėl tikslus parodos dalyvių sąrašas  galėtų/turėtų  būti toks:  K. Bogdanas, dalyvaujant Adeliui Abdussemetui, Eglei Butkutei, Donatai Minderytei, Tadui Kanapinskui, Sauliui Kmieliauskui ir  Žymantui Katinui.

P.S.                                                                                                                                                                                Pati paroda buvo sumanyta kaip  išvestinis veiksmas kito (pirminio) veiksmo atžvilgiu - ji rengta knygelės, skirtos mano kūrybai, išleidimo proga. Knygelės dar nėra, ji vėluoja, o paroda jau veikia –  taip išvestinis virto pirminiu.”