Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje spalio 13 d. rengiamas naujai suburto tarptautinio kamerinio orkestro „Accademia Baltica“ koncertas. Modesto Barkausko diriguojamas trijų Baltijos kraštų studentų orkestras Vilniuje surengs vieną iš koncertinio turo pasirodymų, kuris įsiterpia tarp koncertų Rygoje, Taline, Helsinkyje ir Sankt Peterburge. Solistai – obojininkai Robertas Beinaris ir Egils Upatnieks (Latvija). Programoje greta Pēterio Plakidžio (Latvija), Broniaus Kutavičiaus ir Erkki-Sven Tüüro (Estija) kūrinių skambės Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr. 7.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje spalio 9 – gruodžio 13 d. vyks paroda, skirta Jėzaus Draugijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui.Parodos atidarymas – spalio 9 d. 16 val.
Parodoje siekiama pristatyti Lietuvos Jėzaus Draugijos istoriją nuo jėzuitų atvykimo iki sovietinės okupacijos ir pagrindines jų veiklos sritis. Ypatingo dėmesio verti pergamentiniai dokumentai, iš kurių seniausias – 1568 m. raštas, kuriuo karaliaus dvariškis ir Liubašyno valdytojas Mikalojus Jasinskis savo mūrinį namą Vilniuje parduoda Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui jėzuitų kolegijai įkurti.
Parodoje eksponuojami ir kiti unikalūs rankraščiai, juose galime rasti Jėzuitų ordino generolų ir provincijolų antspaudų ir parašų, žymių Lietuvos jėzuitų autografų, originalių jų sukurtų spausdintų knygų. Įdomūs jėzuitų dvasinę veiklą ir maldingumą atspindintys dokumentai, parašyti ne tik lotynų ar lenkų, bet ir lietuvių bei latvių kalbomis. Dėmesį patraukia XVII–XVIII a. įvairių jėzuitų kolegijų vadovėliai su piešiniais ir brėžiniais. Dalis dokumentų atspindi skaudų XVIII a. pabaigos – XIX a. Jėzaus Draugijos laikotarpį Lietuvoje. Visgi netiesioginės įtakos jėzuitai neprarado net išvaryti iš Rusijos imperijos: vienos jų knygos nenurodant autorių buvo perspausdinamos ir toliau platinamos, kitomis buvo reikšmingai pasinaudota rašant naujas knygas.
Šie dokumentai į LMAVB pateko įvairiais būdais: kadaise jie priklausė Vilniaus katedros kapitulai, Vilniaus arkivyskupijos kurijai, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Lietuvos stačiatikių dvasinės seminarijos, Lopacinskių Kairėnų dvaro bibliotekai, dalį surinko Bibliotekos įkūrėjas Tadas Vrublevskis.
Jėzaus Draugijos pasirinktą šūkį Ad maiorem Dei gloriam (didesnei Dievo garbei) dažnai randame įrašytą ir jėzuitų rankraščiuose ar knygose, kurių tik dalis eksponuojama parodoje.
Parodos rengėjos: dr. Gita Drungilienė, Agnė Zemkajutė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje spalio 9 – gruodžio 13 d. vyks paroda, skirta Jėzaus Draugijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui.Parodos atidarymas – spalio 9 d. 16 val.
Parodoje siekiama pristatyti Lietuvos Jėzaus Draugijos istoriją nuo jėzuitų atvykimo iki sovietinės okupacijos ir pagrindines jų veiklos sritis. Ypatingo dėmesio verti pergamentiniai dokumentai, iš kurių seniausias – 1568 m. raštas, kuriuo karaliaus dvariškis ir Liubašyno valdytojas Mikalojus Jasinskis savo mūrinį namą Vilniuje parduoda Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui jėzuitų kolegijai įkurti.
Parodoje eksponuojami ir kiti unikalūs rankraščiai, juose galime rasti Jėzuitų ordino generolų ir provincijolų antspaudų ir parašų, žymių Lietuvos jėzuitų autografų, originalių jų sukurtų spausdintų knygų. Įdomūs jėzuitų dvasinę veiklą ir maldingumą atspindintys dokumentai, parašyti ne tik lotynų ar lenkų, bet ir lietuvių bei latvių kalbomis. Dėmesį patraukia XVII–XVIII a. įvairių jėzuitų kolegijų vadovėliai su piešiniais ir brėžiniais. Dalis dokumentų atspindi skaudų XVIII a. pabaigos – XIX a. Jėzaus Draugijos laikotarpį Lietuvoje. Visgi netiesioginės įtakos jėzuitai neprarado net išvaryti iš Rusijos imperijos: vienos jų knygos nenurodant autorių buvo perspausdinamos ir toliau platinamos, kitomis buvo reikšmingai pasinaudota rašant naujas knygas.
Šie dokumentai į LMAVB pateko įvairiais būdais: kadaise jie priklausė Vilniaus katedros kapitulai, Vilniaus arkivyskupijos kurijai, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Lietuvos stačiatikių dvasinės seminarijos, Lopacinskių Kairėnų dvaro bibliotekai, dalį surinko Bibliotekos įkūrėjas Tadas Vrublevskis.
Jėzaus Draugijos pasirinktą šūkį Ad maiorem Dei gloriam (didesnei Dievo garbei) dažnai randame įrašytą ir jėzuitų rankraščiuose ar knygose, kurių tik dalis eksponuojama parodoje.
Parodos rengėjos: dr. Gita Drungilienė, Agnė Zemkajutė
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šią savaitę, rugsėjo 30–spalio 4 d., vyksta Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) meistriškumo kursai, kuriuose dalyvauja jauni ir ambicingi ansambliai iš septynių Europos šalių. Publika kviečiama į du nemokamus ECMA koncertus Trakų pilies Didžiojoje menėje spalio 2 d. ir LMTA Didžiojoje salėje spalio 4 d. Pasirodys styginių kvartetas „Mettis“ (Lietuva), gitarų kvartetas „Erlendis“ (Lenkija, Danija), kvintetas „Le Bateau Ivre“ (Prancūzija) ir kiti ryškūs Europos jaunosios kartos ansambliai.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kviečia 2019-ųjų „Kultūros naktį“ praleisti Olandų gatvėje, kur būsimas LMTA studijų miestelis vienai nakčiai virs „Kūrybos slėniu“. Į LMTA „Kūrybos slėnį“ kelsis visų pamėgtas fortepijono rečitalis „Juodais baltais“ su Petru Geniušu, vyks roko grupės „Garbanotas“ pasirodymas, bus rengiami kino seansai, teatro spektakliai, judesio ir garso performansai bei šiuolaikinės muzikos koncertai, o ryte ant Stalo kalno skambant sutartinėms bus pasitinkama saulė.
Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42) vyks muzikologės dr. Karinos Firkavičiūtės knygos „Gyvenimas karaimų dainose“ pristatymas. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Renginio pradžia 15 val.
Balandžio 10, 11 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamas jubiliejinis 20-asis Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Charizmatiškosios tarpukario Lietuvos primadonos atminimui skirtame konkurse varžysis 14 jaunų solisčių. Prizinis fondas – 2000 eurų. Greta pirmąsias tris vietas užimsiančių laureačių bus skiriamas apdovanojimas už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą.
Vilnių ir Kauną balandžio 9–14 d. užlies Šiaurės ir Baltijos šalių tradicinė muzika. Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia tarptautinę konferenciją „NordTrad – Dainava 2019“, kurios dalyviai ne tik diskutuos teoriniais muzikinio folkloro klausimais, bet ir džiugins Lietuvos klausytojus Šiaurės ir Baltijos šalių tradicine muzika – seniausiomis ir šiuolaikinėmis jos gyvavimo formomis. Beveik visi „NordTrad – Dainava 2019“ renginiai yra atviri visuomenei ir nemokami.
„NordTrad“ yra tarptautinis tradicinės muzikos tinklas, jungiantis aštuoniolika Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų. Tinklo veikloje dalyvauja geriausi tradicinės muzikos atlikėjai ir puoselėtojai – dėstytojai ir studentai. Kasmet vis kitoje šalyje rengiama „NordTrad“ konferencija šiais metais vyks Lietuvoje, į mūsų kraštą atvažiuos apie 150 muzikantų. Žodis „Dainava“ pavadinime atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva yra dainų kraštas.
Paskelbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. vykusio II pianistų konkurso „Lisztofonija“ laureatai. Mūzos Rubackytės globojamą konkursą laimėjo jauna talentinga pianistė iš Vilniaus Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Antrąją premiją pelnė Londone besimokanti jaunoji virtuozė Milda Daunoraitė, trečiąją – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Lukas Gedvilas.








