Autorius: NDG inf.

NDG inf.

Kovo 15 d. 18 val. NDG auditorijoje Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kozakaitė  skaitys paskaitą apie apie Vilniaus miesto gyventojų smurtą - „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis. Paskaitų ciklas „Miesto gamta: pradedant mokslu“ – tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.

Praeities žmonių palaikai yra betarpiškas istorijos pažinimo šaltinis, kurį galima „perskaityti“. Šio darbo imasi antropologas, bandantis prikelti praeitį prakalbindamas žmogaus griaučius, kurie gali liudyti žmogaus fizinę veiklą, mirties laiką, patirtus nelaimingus atsitikimus ar smurtą. XVI-XVIII a. Vilnius, persmelktas kultūros, religijos ir socialinės įvairovės, pasižymėjo dideliu traumatizmu. Paskaitos metu į miesto erdvę ir žmonių tarpusavio ryšius bus bandoma pažvelgti šiek tiek kitokiu kampu – analizuojant tuo metu patirtus sužalojimus. Tyrimo objektai yra elito atstovų, paprastų miestelėnų ir dvasininkų palaidojimai iš Švč. Trejybės cerkvės ir Katedros, Liejyklos, Subačiaus gatvių.

Justina Kozakaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, šiuo metu rašanti  disertaciją tema:  „Traumos Lietuvoje bioarcheologiniais ir istoriniais duomenimis“. Mokslininkės tyrimų objektas – priešistorinių ir istorinių laikų skeletuoti palaikai, randami visoje Lietuvoje.

Paskaita vyks NDG auditorijoje.
Paskaita nemokama, be registracijos.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.
 

NDG inf.

Vasario 14 d. 17 val. NDG auditorijoje biologė prof. Vida Motiekaitytė skaitys paskaitą apie miestų augaliją ir žmogų – „Nuo miestų ekologijos iki sociologijos: ekologinės problemos, augalai ir žmonės.“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis. Paskaitų ciklas „Miesto gamta: pradedant mokslu“ – tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.

Kaip teigia biologė prof. Vida Motiekaitytė, „pradžioje buvo ekologija, o tik po to žmonija sukūrė tinklaveiką ir į ją įsitraukė.“ Miestas su didele gyventojų koncentracija iš pat pradžių buvo lydimas įvairiausių higienos ir sanitarijos problemų. Su laiku šimtatūkstantiniai ir milijoniniai miestai tapo grėsme užmiesčiui: geriausios dirbamos žemės išnaudojamos miesto plėtrai, įrengiami sąvartynai ir nuotekų valymo stotys. Daugelis miesto ekologinių problemų kilo (ir kyla) dėl netobulos miesto infrastruktūros ir teršiančios aplinką pramonės. Klimatas, dirvožemis, flora ir fauna, kaip natūralių ekosistemų komponentai, paveikiami labiausiai. Vilnius – vienas iš nedaugelio miestų, kur dėl sudėtingo reljefo išliko nemažai natūralių gamtos salų.

Paskaitoje svarstoma apie kompleksiškas miestų ekologijos ir sociologijos problemas, atsispiriant nuo parodoje „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ pristatomos Vidos Motiekaitytės disertacijos „Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos“ (Botanikos institutas, 2002). Šio tyrimo objektas – Lietuvos miestų augalija, kuriai tyrinėti autorė pasitelkė fitocenologijos mokslą – botanikos šaką, tiriančią skirtingose buveinėse susidarančias augalų bendrijas. Konkrečių atvejų analizei mokslininkė pasirinko tuo metu veikusius ar jau uždarytus Lietuvos sąvartynus – vietas, kuriose žmogaus veiklos įtaka augmenijai pasireiškia bene intensyviausiai. Mokslininkė ištyrinėjo fitocenozių (kartu augančių augalų grupių) įvairovę Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Neringos sąvartynuose, išanalizavo, kaip fitocenozės kinta laikui bėgant bei pateikė pasiūlymus sąvartynų apsodinimui želdynais.

Paskaita vyks parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ ekspozicijos salėje.
Paskaita nemokama, be registracijos.

Kitos ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitos:
Vasario 21 d. 17 val. Egidijus Rimkus „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“.
Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”
Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“
(Apie kiekvieną paskaitą bus informuojama atskiru spaudos pranešimu.)

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.
Iliustracijoje: Vilnius, įspūdingas šlaitas Vilkpėdėje, pušys augančios ant kalno – jau buvusios geležinkeliečių ligoninės teritorijoje. Šlaitas yra prie gatvės, kuri suka ties šviesoforu į dešinę link geležinkelio stoties prieš pat Savanorių žiedą. Fotografuota apie 1985 metus. Šlaite augo gana retos ruderalinės bendrijos sudarytos iš geltonojo (Melilotus officinalis) bei baltojo barkūno (Melilotus albus) ir kitų sausas šiltas ir smėlingas-žvyringas vietas mėgstančių augalų, pavyzdžiui karčiojo kiečio (pelyno). Graži, spalvinga bendrija, maskuojanti atsivėrusią savaime, o gal greičiau nukastą kalvos dali (žemiau bendrijos tikriausiai ir dabar tebėra požeminiai garažas ar dar kas nors, įkastas į šlaitą). Šią bendriją ir kitas panašias iš Lietuvos esu aprašiusi moksliniame „Biologija“ žurnale, 2001,2:91-95 p.
Prof. Vida Motiekaitytė

NDG inf.

Vasario 3–5 d. Nacionalinė dailės galerija kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą parodos „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“ uždarymui. Galerijos bilietas kainuos tik 20 centų, vyks nemokamos ekskursijos, edukacinė programa ir filmų rodymai.

Svetingo savaitgalio lankytojai NDG galės apžiūrėti ne tik kompozitoriui Juliaus Juzeliūno šimtmečiui skirtą parodą, bet ir naują, vasario 3 d. atidaromą parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bei pratęstą parodą „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

NDG inf.

Kuo ypatinga gruodžio 30-oji pasaulio ir Lietuvos kultūroje? Nesižvalgant toli į praeitį, verta paminėti tik tai, jog 1835 m. Milano „La Scala“ teatre įvyko Gaetano Donizetti operos „Marija Stiuart“ premjera, o 1905 m. Vienoje – Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“ premjera. 1860 m. gimė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, 1927 m. Tokijuje paleista pirmoji Azijoje metro linija, 2006 m. įvyko soul muzikos krikštatėvio James’o Browno laidotuvės, o štai 1953 m. JAV prekyboje pasirodė pirmasis spalvotas televizorius.

Kas ypatingo įvyks Vilniuje 2016-ųjų gruodžio 30 d.? Nacionalinė dailės galerija paskutinį metų penktadienį virs bene moderniausia sostinės koncertų sale, kurioje Lietuvos dailės kūrinių ir šiuolaikinių instaliacijų apsupty skambės pati tikriausia klasika. Ypatingą naujametį vakarą vilniečiams dovanos Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas bei vienas nuostabiausių šių dienų lietuvių sopranų Joana Gedmintaitė.

NDG inf.

NDG inf.

Artėjant 2016-ųjų pabaigai, gruodžio 30 dieną, į išskirtinį Naujametinį koncertą Vilniuje kviečia garsiausias Lietuvos fortepijoninis duetas – Nacionalinės premijos laureatai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, bei vienas geriausių Lietuvos operos sopranų šiandien – Joana Gedmintaitė. Nuostabioje sostinės architektūrinėje erdvėje, Nacionalinėje dailės galerijoje, iš kurios atsiveria puikūs Vilniaus vaizdai ir kerinti miesto panorama, šie muzikai rengia „Naujametį muzikos pokylį”. Koncerte skambės klasikos perlai, populiariausios operų arijos ir ypatingą šventinę nuotaiką kuriantys muzikos garsai.

Daugybę metų demonstruojantis itin veržlią kūrybinę energiją, stereotipų nesuvaržytas idėjas ir aukščiausio lygio fortepijoninę techniką, Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas šiame Naujametiniame koncerte publikai pateiks virtuoziškumu žėrinčius klasikinės muzikos šedevrus, garsiųjų kompozitorių F. Liszto, C. Saint-Saens‘o, M. Clementi, D. Milhaud  ir kitų autorių kūrinius.

NDG inf.

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 18 val. NDG vestibiulyje vyks ekspozicijos ir momentinės dizaino parduotuvės „Dizaino fondas: sukurta Lietuvoje 7 dešimtmetyje“ atidarymas.

Projektas „Dizaino fondas: istorijos aktualizavimas“ atsisuka į Lietuvos dizaino istoriją: jos fiksavimą, dokumentavimą, tyrinėjimą ir aktualizavimą.

2016 m. tyrimų tema pasirinktas XX a. 7 dešimtmetis, dėl keleto priežasčių reikšmingas Lietuvos dizaino raidai. XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių sandūroje buvo įkurtos naujos dizaino institucijos, sukurtos specializuotos studijų programos, pradėtos rengti dizaino parodos, išryškėjo daiktų ir aplinkos modernizavimo idėjos.

NDG inf.

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“, skirta kompozitoriaus 100-ųjų metinių proga.

Spaudos konferencija – lapkričio 10 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratorius Šarūnas Nakas, projekto „Dizaino fondas: istorijos aktualizavimas“ vadovė Karolina Jakaitė, parodos architektas ir dalyvis Dainius Liškevičius, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

NDG inf.

Spalio 28 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“. Parodos spaudos konferencija vyks spalio 28 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratorė dailėtyrininkė Odeta Žukauskienė ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Žymaus lietuvių poeto ir diplomato sūnus Jurgis Baltrušaitis (1903–1988) meno istoriko kelią pradėjo Prancūzijoje ir pasuko nepramintais takais. Nuostabiai iliustruotose knygose jis visiškai kitaip nušvietė meno istoriją: atskleidė demoniškų padarų ir kerinčių iliuzijų pasaulį.

NDG inf.

Spalio 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Algio Skačkausko tapybos paroda „Algis Skačkauskas (1955–2009). Tapyba“ – pirmas išsamus šio dailininko kūrybos pristatymas, surengtas po dailininko mirties 2009 metais.

A. Skačkausko kūryba priklauso dviem epochoms – skirtingoms, netgi viena kitai prieštaraujančioms. Į Lietuvos dailės sceną tapytojas įžengė paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje – reikšmingų sociopolitinių ir kultūrinių pokyčių kontekste. Anuomet A. Skačkausko paveikslai elektrino, audrino suvokėjų vaizduotę. Neoekspresionistinė kūrybos samprata, fantastiniai siužetai, paslaptingi ritualiniai veiksmai, egzotiški personažai, erotinės fantazijos, seksualinės konotacijos kerėjo publiką kaip ir pati tapyba – savo laukiniu, drastišku koloritu, potėpio šėlsmu, spalvų orgija.