Baltos garbanos, išskirtiniai drabužiai, masyvus koljė, dramatiškas žvilgsnis ir su niekuo nesumaišoma muzikinė ekspresija – pasaulinio garso violončelininkui Mischa Maisky talento ir charizmos galėtų pavydėti kiekvienas. „Aš neturėjau tapti muzikantu. Mama norėjo, kad būčiau normalus“, – juokiasi M. Maisky. Gegužės 11 d. klausytojai turės išskirtinę galimybę išgirsti legenda jau tapusį atlikėją Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncerte Vilniaus kongresų rūmuose, diriguojamame maestro Gintaro Rinkevičiaus.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, paruošė dar vieną staigmeną savo klausytojams. Gegužės 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose iškilmingame orkestro sezono pabaigos koncerte grieš vienas garsiausių violončelės virtuozų pasaulyje Mischa Maisky.
Vos 17-os sulaukęs M. Maisky buvo vadinamas ateities Rostropovičiumi ir šiuos lūkesčius pateisino su kaupu. „Jo muzikoje dera poezija, rafinuotas subtilumas, didžiulis temperamentas ir nepriekaištinga technika“, – sakė maestro Mstislavas Rostropovičius, kurį M. Maisky vadina ne tik nuostabiu mokytoju, bet ir antruoju tėvu. Rygoje gimęs violončelininkas tapo vieninteliu muziku pasaulyje, kuris studijavo pas abu legendinius violončelės meistrus – M. Rostropovičių ir Gregorą Piatigorsky. M. Maisky yra laukiamas didžiausiose Londono, Paryžiaus, Berlyno, Vienos, Tokijo koncertų salėse, o 1974 m. po debiuto prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ scenoje nežinomas gerbėjas už simbolinę sumą jam perleido unikalią XVIII a. italų gamybos Domenico Montagnanos violončelę, su kuria garsus muzikas nesiskiria iki šiol.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kitąmet, jau įpusėjus jubiliejiniam 30-ajam orkestro koncertų sezonui, pagaliau tikisi sulaukti Vilniaus kongresų rūmų salės rekonstrukcijos. Beveik du dešimtmečius koncertus čia rengiantis ir Vilniaus kongresų rūmus savo namais vadinantis orkestras nuolat susidurdavo su koncertinei veiklai nepritaikytos salės akustikos problema, nepatogiu salės išplanavimu ir šiuolaikinių standartų nebeatitinkančia pastato infrastruktūra. Tuo skųsdavosi ir koncertų lankytojai bei kiti renginių organizatoriai.
„Nuolat gauname klausytojų pretenzijas ir priekaištus dėl prastos akustikos, blogo matomumo, blogos ventiliacijos. Visiškai susidėvėjo kėdės žiūrovų salėje, todėl klausytojai patiria nepatogumus. Atlikėjai koncertų metu groja daugiau nei 25 laipsnių karštyje, kadangi esamas apšvietimas ne tik skleidžia šviesą, bet ir gamina šilumą. Per visus 19 metų salėje nebuvo atliekami jokie remonto darbai, todėl salės estetinis vaizdas tapo nepatenkinamas“, – kalbėjo orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.
Kovo 24 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos smuiko sensacija vadinamas trylikametis smuiko virtuozas Daniilas Bulajevas. „Turiu tris svajones. Visų pirma, noriu tapti profesionaliu muzikantu, taip pat noriu profesionaliai šokti ir įkurti savo restoraną. Kodėl? Nes maisto gaminimas taip pat yra menas“, – savo ateities planus dėsto jaunasis smuikininkas.
Rygoje gimęs D. Bulajevas smuiku ir fortepijonu pradėjo groti būdamas trejų, ketverių pradėjo lankyti Pardaugavos muzikos ir meno mokyklą. Nuo penkerių metų amžiaus pradėjęs rimtai užsiimti muzika ir pramoginiais šokiais, penkerių su puse metų pradėjo mokytis Maskvos P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos centrinėje muzikos mokykloje, lygiagrečiai mokydamasis Emīlio Dārziņio muzikos mokykloje Latvijoje. Gabaus berniuko talentas netruko pražysti – septynerių metų jis pirmą kartą koncertavo su simfoniniu orkestru, aštuonerių atliko savo pirmąjį rečitalį Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos koncertų salėje.
Ruošdamasis Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncertui vasario 9 d., kuriame prisistatys Latvija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sulaukė liūdnos žinios. Gripo epidemija neaplenkė ir vieno garsiausių latvių tenorų, Niujorko „Metropolitan“ operos solisto Aleksandro Antoņenko. Dėl to koncerte teko skubiai keisti ne tik solistą, bet ir visą antros dalies programą.
Vasario 9 d. A. Antoņenko kartu su scenos partneriais lietuvių sopranu Vida Miknevičiūte, estų etno muzikos atlikėja Mari Kalkun, valstybiniu choru „Latvija“ ir Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Andrio Pogos, koncerto antrojoje dalyje turėjo atlikti vieno žymiausių šių dienų Latvijos kompozitorių Arturo Maskato kūrinio „Baltų daina“ premjerą. „Deja, A. Antoņenko partija kūrinyje yra didelė ir per tokį trumpą laiką neįmanoma rasti solistų, galinčių ją išmokti, tad buvome priversti keisti koncerto antros dalies programą“, – apgailestavo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.
Koncertų sezoną pradėjęs Niujorko „Metropolitan“ operoje, pasaulinio garso latvių tenoras Aleksandras Antoneņko nepasididžiavo atvykti ir į Vilniaus kongresų rūmus. Vasario 9 d. čia jis dainuos iškilmingame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncerte, kuris stebins įspūdinga atlikėjų sudėtimi ir specialiai Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui parašytu Arturo Maskato kūriniu „Baltų daina“. Latvijai skirtą vakarą kartu su A. Antoneņko scenoje pasirodys ir lietuvių sopranas Vida Miknevičiūtė, estų folkloro muzikos atlikėja Mari Kalkun, valstybinis choras „Latvija“ ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Andrio Pogos.
Pažvelgus į A. Antoneņko 2017–2018 m. koncertų sezono tvarkaraštį gali likti nustebinti net visko matę muzikos gurmanai – G. Puccini opera „Turandot“ ir G. Verdi „Requiem“ Niujorko „Metropolitan“ operoje, G. Puccini „Toska“ Stokholmo karališkoje operoje, Zalcburgo muzikos festivalis, Dresdeno „Semper“ opera, Ciuricho opera, Vengrijos nacionalinė opera – tai tik keletas svarbiausių garsaus muziko stotelių šiemet. Be jų žymusis tenoras nuolat kviečiamas dainuoti Milano „La Scala“, Londono karališkoje „Covent Garden“ operoje ir kitose žymiausiose pasaulio koncertų salėse.
Nepaisant savo pasiekimų, A. Antoneņko nelinkęs skirti per daug dėmesio įvertinimams. „Mane visada trikdo žmonės, kurių įgūdžiai vis dar yra pradiniame lygmenyje, o jie žiūri į kitus iš aukšto. Nuolat sau sakau – aš esu amatininkas. Tiesiog meistras, kuris stengiasi viską atlikti gerai ir sąžiningai. Visada norėjau dainuoti pirmiausiai dėl to, kad man tai buvo malonu – ne dėl garbės ar pasiekimų“, – kalbėjo garsus artistas.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras žengė didelį žingsnį, siekdamas plačiau atverti duris jauniesiems klausytojams. Nuo šių metų orkestras ėmė taikyti 50 procentų nuolaidą jaunimui iki 26 metų – tokia praktika yra plačiai paplitusi visoje Europoje, tačiau vis dar retai sutinkama Lietuvoje. „Mūsų atveju ši nuolaida yra gimusi iš noro, kad jaunimas turėtų šansą ateiti pasiklausyti simfoninės muzikos ir ja susidomėtų“, – kalbėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.
„Pakviesti jaunimą į simfoninės muzikos koncertus visada buvo ir yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų. Puikiai suprantame, kad jaunimas yra mūsų ateitis, todėl visada galvojome, kaip pritraukti daugiau jaunų žmonių ir jau nuo ankstyvo amžiaus ugdyti vaikus, kad jie pamėgtų klasikinę muziką ir vėliau ateitų į koncertus. Manau, užsiauginti klausytoją yra vienas iš pagrindinių edukacinių uždavinių“, – sakė S. Pancekauskas.
2018 m. vasario 2 d. 19 val. Kongresų rūmuose 29-ojo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius savo klausytojams paruošė ypatingą ir labai retai atliekamą kūrinį – įspūdingąją prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno simfoniją „Turangalila“. 1945–1949 m. parašytas kūrinys, paties kompozitoriaus vadintas meilės daina, tapo vienu iš reikšmingiausių XX a. muzikos istorijos darbų. Nors rašydamas simfoniją O. Messiaenas buvo įkvėptas legendinės „Tristano ir Izoldos“ istorijos, jos literatūrinė medžiaga tapo ne „Turangalila“ siužeto ašimi, o veikiau pagrindine idėja. Fatališka meilė, kuriai neįmanoma atsispirti, kūrinyje neatsiejama nuo mirties – tai tarsi kūno ir proto ribų peržengimas, susiliejimas su begaline kosmine erdve. Šį meilės ir mirties žaidimą atspindi ir kūrinio pavadinime supinti du sanskrito kalbos žodžiai – „turanga“ ir „lila“, reiškiantys „laiko etapą, judėjimą, ritmą“ bei „kūrybos ir sunaikinimo, gyvenimo ir mirties žaidimą“.
Pabaigęs šventinių koncertų maratoną, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pradeda naują koncertų pusmetį. Jame klausytojai vėl galės išsirinkti iš plataus spektro įvairiausios muzikos koncertų – nuo Baltijos šalių orkestrų iki LVSO vasaros festivalio, nuo kamerinio baroko iki Mišos Maiskio violončelės pasažų, nuo naujo lietuviško miuziklo vaikams premjeros iki „Carminos Buranos“ po atviru dangumi. Panašu, kad 29-ąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras užbaigs itin kokybiškai.
29-ajam orkestro gimtadieniui maestro G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras paruošė ypatingą ir labai retai atliekamą kūrinį – įspūdingąją prancūzų kompozitoriaus O. Messiaeno simfoniją „Turangalila“. 1945–1949 m. parašytas kūrinys, paties kompozitoriaus vadintas meilės daina, tapo vienu iš reikšmingiausių XX a. muzikos istorijos darbų. Šį kūrinį kartu su orkestru atliks ir du solistai – pianistas Alexanderis Paley ir Marteno bangomis grosiantis Bruno Perrault.
Po dvejų metų pertraukos į Vilniaus kongresų rūmus grįžta Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir maestro G. Rinkevičiaus organizuojamas Baltijos šalių orkestrų festivalis, pristatysiantis simfoninius orkestrus, garsius solistus ir nacionalinių kompozitorių kūrinius. Vasario 9 d. festivalį atidarys Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas savo meno vadovo ir vyr. dirigento Andrio Pogos. Vilniaus kongresų rūmuose orkestras koncertuos kartu su tarptautinio pripažinimo sulaukusiu didžiausiu Baltijos šalyse profesionaliu choru „Latvija“ bei trimis Baltijos šalių solistais – lietuvių sopranu Vida Miknevičiūte, latvių tenoru Aleksandru Antoņenko ir estų folkloro muzikos atlikėja Mari Kalkun.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, gruodžio 26–31 d. Vilniaus Kongresų rūmuose tradiciškai pristatys septynių šventinių koncertų ciklą. Antrąją Kalėdų dieną orkestras pateikia naują projektą kartu su airių kilmės dainininke Erica Jennings, kuri su simfoniniu orkestru ruošia programą „Kalėdos su Erica Jennings“. Gruodžio 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės didžiausios sėkmės sulaukęs orkestro projektas „Roko baladės“. Dalyvauja rokeriai Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir Jeronimas Milius. Gruodžio 28 d. skambės „Gražiausia filmų muzika“ iš legendinių „Krikštatėvio“, „Gladiatoriaus“, „Karibų piratų“ ir kitų. Solistai – Evelina Sašenko ir J. Milius. Gruodžio 29 ir 30 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro klausytojų laukia dar viena naujiena – teatralizuoti šventiniai koncertai „Ispaniškoji sarsuela“ su Sandra Janušaite, Ieva Prudnikovaite, Kostu Smoriginu ir kitais garsiais Lietuvos operos solistais.
