Birželio 2 d., 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus rūsyje (Pilies g. 40) vyks Kristijono Sipario šviečiančių objektų parodos „Šviesuliai švietėjams“ atidarymas.
„Šviesuliai švietėjams“ – šviečiančių objektų ekspozicija gotikiniame Vilniaus senamiesčio rūsyje, kuris pirmą kartą atvertas lankytojams. Ši paroda – tai simbolinis reveransas iškilių vilniečių (Jono Basanavičiaus, Marijos Šlapelienės, Jurgio Šlapelio) atminimui. Vilniaus palėpėse, po storu dulkių sluoksniu, tarytum tykiame kape, dunkso galybė butelių, buteliukų ir kitokių įdomybių, menančių carų laikus, vokiečių, lenkų, sovietų okupacijas... Nors daiktai tėra nebylūs istorijos liudytojai, materiali praeities ir dabarties sąsaja, tačiau savyje sukaupę saugo nepaprastą energetiką, didžiulį atminties potencialą, neleidžiantį numoti į juos ranka. Tad kilo mintis „prikelti“ šiuos daiktus naujam gyvenimui, paverčiant juos šviestuvais – „šviesuliais švietėjams“. Objektams kurti panaudoti autentiški praėjusios epochos artefaktai – įvairūs rakandai, senos dėžės, buteliai, rašalinės, raktai ir kitos įdomios, tačiau laiko į nebūtį nugramzdintos istorijos šukės. Kviečiame Jus atrasti pamirštas erdves ir „pabudintus“ praėjusio laiko liudytojus...
2016 05 31
Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno kūrėjus bei organizacijų atstovus kviečia į birželio 6 d. 14 val. Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje, rengiamą forumą, skirtą aptarti kultūros laukui aktualius klausimus.
Praėjusiais metais gausaus kultūros įstaigų atstovų iš įvairių Lietuvos miestų dėmesio sulaukusiame forume koncentruotasi ties pačios LKT veiklos principais, identifikuoti ir aptarti daugiausia diskusijų kėlę kultūros finansavimo modelio aspektai. Tuo tarpu šiųmečiame LKT forume siūloma plačiau pažvelgti į kultūros lauką ir pasikalbėti keliomis aktualiomistemomis.
VDA Nidos meno kolonijos projekto antroji paroda „Lipti nematomomis struktūromis. II dalis: Nida“, Neringoje
2016 m. gegužės 21 d. – birželio 19 d.
Lipimo nematoma struktūra vaizdinys kalba ne tik apie galimybes atrasti paslėptą, bet ir apie kažką svaiginamo bei nepasiekiamo. Ji kviečia „mus“ (menininkus ir publiką, kaip dalyvius) bandyti suvokti ir reflektuoti sudėtingą bei daugiasluoksnį nuorodų ir prasmių tinklą, persmelkusį mūsų socialinį gyvenimą ir disciplinuojančias praktikas. Tiesa, ir pati refleksija yra intymus slaptas procesas, kurio metu kruopščiai apmąstome ir atsirenkame. Ji yra, kaip nurodo lotyniška žodžio šaknis, mintis, „nulinkusi atgal“ prie savęs.
Birželio 9–liepos 5 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į septynioliktąjį pokalbių ciklą „Naujosios architektūrinės veiklos“, kurio metu savo darbais bei tyrimais dalinsis Lietuvos bei užsienio architektai, kuratoriai, menininkai ir planuotojai.
Spiro Kostof knygoje apie architekto profesijos istoriją teigė, jog architektų veikla yra „projektuoti, kitaip tariant, tiekti konkrečius naujų pastatų vaizdinius tam, kad būtų galima juos pastatyti“. Architektūros istorikas, įvardindamas architektus kaip pastatų sumanytojus, šitaip aprašė per pastaruosius šimtmečius nusistovėjusį architektūrinės praktikos būdą, išskirtinai paremtą projektavimo veikla. Pradėjusi formuotis Renesanso Italijoje, modernioji architektūrinė praktika išimtinai telkiasi į piešinių ir brėžinių gamybą bei yra orientuota į pastatų bei miesto erdvių estetinių problemų̨ sprendimus. Šis vyraujantis architektūrinės veiklos pobūdis buvo ir tebėra palaikomas universitetų bei įvairių̨ profesinių institucijų, visokeriopai reguliuojančių bei kontroliuojančių architekto veiklą. Vis dėlto nuo XX a. II p. įtaką architektūrinėms diskusijoms ėmė daryti įvairūs politiniai ir socialiniai judėjimai bei vidinei architektūrinei polemikai svetimos kritinės teorijos. Dalis architektų tuo metu ėmėsi kvestionuoti savo profesinių atsakomybių ribas bei kritiškai analizuoti jos įtaką platesniems socialiniams, politiniams bei kultūriniams kontekstams. Naujai susiformavusios tarpdisciplininės pozicijos bei jų paveikti skirtingų veiklų procesai, iš esmės besiskyrę nuo įprasto architektūrinio projektavimo, sudarė sąlygas vystytis naujoms architektūrinės praktikos kryptims.
Gegužės 27 dieną (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre įvyko XLII Vilniaus aukcionas. Ekspozicija nuo pat pradžių intrigavo savo dvipoliškumu – viena vertus, Rimvido Jankausko-Kampo kūriniai „šaukė“ ekspresiją, kita vertus, Konstantino Gorskio nutapytas „Nežinomo vyro portretas“ skatino prisiminti XIX a. rafinuotus laikus, „kalbėjo“ apie graciją ir eleganciją. Šių dviejų autorių, išskirtų „In Focus“ skiltyje „dvikova“ itin masino.
Aukcione pirmą kartą pristatytos Rimvido Jankausko-Kampo medinės skulptūros. Kūrėjas gerai žinomas kaip tapytojas, todėl net meno žinovams, šios skulptūrėlės galėjo būti atradimu. Neatsitiktinai, dėl vienos iš skulptūrų – „Figūra“ (1980-1985 m.) intensyviai varžytasi. Jos kaina pakilo dvigubai (įsigyta už 1250 Eur) Nepastebėtas neliko ir tapytojo didelio formato darbas „Profilis“ (1992 m.), kuris buvo įsigytas už beveik 3000 eurų. Visgi brangiausiai parduotas XLII aukciono kūrinys – tai Konstantino Gorskio „Nežinomo vyro portretas“ (1896 m.), kuris, tikėtina, yra autoriaus autoportretas, ir šis kūrinys buvo įvertintas 17 000 eurų. Aukcionų istorijoje šis darbas patenka į 11 vietą tarp brangiausiai parduotų kūrinių.
Sekmadienio vakarą „Menų spaustuvėje“ vilniečiai pagaliau išvys su išskirtine sėkme pasaulio ir Lietuvos scenose sušoktą premjerinį Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklį „Godos“. „Godų“ kūrybinei komandai jau triskart bisavo išrankumu pasižyminti Florencijos ir Norvegijos teatrų publika, žiūrovai Lietuvos regionuose bei Kaune ir Klaipėdoje.
Netrukus „Godos“ skries per Atlantą į Sietlą, į tarptautinį šokio festivalį „Beyond the Treshold“. Beje, fotografijose užfiksuoti šio spektaklio šokėjai, tapo šio festivalio afišos veidu. Gautas kvietimas rudenį spektaklį šokti Turine, o festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ „Godos“ pripažintos geriausiu metų spektakliu.
32-asis tarptautinis kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija” šiemet vyksta gegužės 22–29 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet, festivalio programa žada numalšinti naujos muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų. Šių metų „Druskomanijoje“ – daugiau nei 20 premjerų ir net 12 koncertų!
Likus lygiai vienam mėnesiui iki bemiegės kultūros ir meno nakties, jau dešimtą kartą vyksiantis festivalis „Kultūros naktis“ kartu su partneriais – didžiausiu kavos tinklu „Coffee Inn“ – kviečia vilniečius prisijungti prie vieno iš projektų įgyvendinimo. Viskas, ką reikia padaryti – sukurti haiku Vilniui.
„Su kavos tinklu „Coffee Inn“ bendradarbiaujame nuo pat festivalio organizavimo pradžios, kartu Vilniui pristatėme jau ne vieną tiek lietuvių, tiek ir užsienio menininkų projektą. Ir labai džiaugiamės, kad ir šiais metais „Coffee Inn“ sutiko ir toliau būti festivalio partneriais ir kartu Vilniaus miesto gyventojams padovanoti dar vieną įspūdžių ir kultūros kupiną naktį. Kartu kviečiame visus jau šiandien kurti eiles Vilniui ir birželio 17-osios naktį susitikti mieste bei išvysti, kaip šios eilės nuguls ant Vilniaus gatvių“,- kviečia „Kultūros nakties“ iniciatorė ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.
Šių metų gegužės 9 d., (pirmadienį), 18 valandą Lietuvos teatro sąjungoje įvyks vakaras „Valanda kai esi…”, skirtas aktorės Rūtos Staliliūnaitės (1938–2011) atminimui.
Vakaro metu bus pristatytas dviejų archyvinių įrašų rinkinys. Pirmoje kompaktinėje plokštelėje skambės literatūrinė-muzikinė kompozicija „Valanda kai esi…“, antroje – Džonio Griuelio „Skudurinės Onutės pasakėlės“.
Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė 1978 m. vinilinės plokštelės „Valanda kai esi…“ anotacijoje rašė: „Rūta Staliliūnaitė retai skaito poeziją publikai, nelaiko savęs skaitove, – bet visų epochų poetai ją lydi kiekviename žingsnyje.
Gegužės 11 – birželio 5 dienomis AV17 galerija pristato grupinę parodą „8“. Atidarymas įvyks gegužės 11 d. 18 val. Aušros Vartų g. 17.
Parodoje savo darbus pristatys aštuoni jaunosios kartos Lietuvos kūrėjai, kuriems estetinis pasaulio pažinimas yra intuityvi ir neatsiejama kūrybinės saviraiškos forma. Kiekvieno iš jų pasirinkta meno kalba ir medija yra būdas transliuoti ir įprasminti savo požiūrį ir individualų vizualinį pasaulio patyrimą. Nors parodoje dalyvaujantys autoriai nėra susiję konkrečiais kūrybiniais ryšiais, juos visus vienija siekis į pasaulį žiūrėti sąžiningo žmogaus žvilgsniu. Nuolat stebėti ir stebėtis, kaip pasaulis keičiasi į jį pažvelgus naujų patirčių kupinomis akimis. Savo kūryboje šie jauni menininkai reflektuoja asmenines patirtis ir kolektyvinę atmintį, juos supanti kultūrinį, socialinį kontekstus, kasdienybės situacijas, iš atskirų detalių darbuose kuria nenuoseklius, interpretacijai ir sąmonės srautui atvirus pasakojimus ar jų fragmentus, kurių neapibrėžtumas kartu įgalina žiūrovą pratęsti kūrinio suvokimą pasinaudojant savo patirtimi ir intuicija. Jungtinė paroda šiems autoriams taip pat tampa galimybe susiburti bei susivienyti bendram įvykiui, deklaruoti savo menines idėjas ir, tuo pačiu, yra polėkis bei paskatinimas kurti toliau.
