7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės paroda VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“

Maloniai kviečiame Jus  į Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės parodos „ŠMC kavinė 1997–2002. Pažaidėt, mergaitės, ir gana“ atidarymą, kuris vyks lapkričio 15 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“. Paroda veiks  iki gruodžio 3 d.

 

Paroda „ŠMC kavinė 1997–2002. Pažaidėt, mergaitės, ir gana“ – tai penkerius metus ŠMC kavinės darbą organizavusių dailininkių Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės veiklos, siekiant sukurti aktyvią socialinę erdvę, kurioje diskusijoms apie kultūrą ir meną rinkosi įvairių kartų menininkai, menotyrininkai, meno gerbėjai, parodų žiūrovai ir atsitiktiniai praeiviai, prisiminimas, meninė interpretacija. Kavinėje vykdavo diskusijos, parodų atidarymai, pratęsimai, aptarimai. Vieniems čia užsimegzdavo naujos pažintys, gimdavo meninės idėjos, kiti svaigalais malšino savo nerimą ir neišsipildžiusius kūrybinius lūkesčius.

Rengėjų inf.

Vėl kviečia „Šeršėliafam“

Dešimtąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“ jau trečią kartą pradės režisierės Janinos Lapinskaitės filmas. Lapkričio 25 d. festivalį atidarys naujausias režiesierės trumpametražis filmas „Akordas“.

 

Jame pasakojama socialinės klounės Joanos istorija. Apsirengusi spalvingais rūbais ir užsidėjusi raudoną nosį Joana kartu su aktorių komanda keliauja į ligonines, kad praskaidrintų sunkiomis ligomis sergančių vaikų kasdienybę. Pati susidūrusi su depresija ir išmokusi su ja gyventi aktorė geba suteikti emocinę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

 

„Turbūt niekada nebūčiau atsiradusi tarp klounų, jei nebūčiau susirgusi depresija, – sako filmo herojė. – Klouno nosis atveria sielą, apnuogina ją. Ją dediesi, vadinasi, supranti skausmą ir kad ta maža kaukė gali atverti naujos realybės puslapį. Raudona nosis yra langas į mūsų sielą.“

Kadras iš filmo „Nimfomanė“
Kadras iš filmo „Nimfomanė“
Rengėjų inf.

Kino ir muzikos projektas „Muzika kaip kinas“

Lapkričio 17 d. Kaune ir 20 d. Vilniuje „Muzika kaip kinas“ kvies prisiminti klasikinio lietuvių kino muziką, kuri koncertiniame variante niekada nėra skambėjusi. Projekto sumanytojai – kino režisierius Audrius Stonys ir dirigentas Ričardas Šumila.

 

Atrinkęs bei sumontavęs lietuvių kino aukso fondą, pristatomą renginyje, režisierius sako, kad „tai filmai, kurie mums leido susikurti asmeninę istoriją, kurie tapo visos kartos sielos dalimi, formavo žmones ir juos darė geresnius“. Dirigentas Šumila sako, kad „Muzika kaip kinas“ žadina pasididžiavimą lietuvių kultūra: „Tikiuosi, kad daugelis patirs atradimo džiaugsmą, kaip ir mes, kūrėjai kiekvienąkart patiriame, prisiliesdami prie šios muzikos.“

„Muzika kaip kinas“. E. Levin nuotr.
„Muzika kaip kinas“. E. Levin nuotr.
Rengėjų inf.

Fizikinės teorijos – teatriniuose „Dalykuose“


Lapkričio 16 ir 17 d. teatre „Meno fortas“ Vilniuje įvyks neeilinė premjera – čia bus pristatytas mokslo ir meno atstovų drauge kurtas spektaklis „Dalykai“  (rež. Paulius Markevičius). 

Ką menininkas gali pasakyti mokslininkui? O ką mokslininkas – menininkui? Ar fizikos dėsniai yra tinkama medžiaga scenai? Šių klausimų vedami projekto organizatoriai Meno ir mokslo laboratorija pakvietė mokslininkų ir menininkų komandą bendradarbiauti kuriant spektaklį. 

„Dalykai“ – tai spektaklis apie bandymą suvokti realybę per fizikinius dėsnius. Spektaklio kūrėjus inspiravo noras išsiaiškinus kvantinės fizikos irracionalumus, kvantinės žmogaus sąmonės teorijas ir išanalizavus visą ką sudarančias mikrodaleles tuo pasidalinti su kolegomis kūrėjais bei žiūrovais. Pasak jų, tik supratus kertines mokslo teorijas bus galima leistis į kitas gyvenimiškas paieškas.

R. Davidonio nuotr.
R. Davidonio nuotr.
Rengėjų inf.

Pirmoji šokio tyrinėjimo platformos „Bitės“ diena: įvairiausios (ne)bendravimo, konfliktų ir judesio formos

Lapkričio 17 d. 19 val. Vilniaus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje prasidės šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“. Šį, pirmąjį renginio vakarą žiūrovų laukia net keturios šiuolaikinio šokio spektaklių ar jų eskizų premjeros bei du jau anksčiau pristatyti, bet šiek tiek pakitę ir prisitaikę prie „Bičių“ pasirinktos scenos šokėjų darbai.


Platforma startuos Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinės Valerijos Gneuševos darbu „X“. Scenoje trys šokėjai – Valerija Gneuševa, Tadas Almantas ir Monika Šerstabojevaitė – bandys atskleisti visuomenėje tvyrantį intymumo trūkumą, kylantį iš šiandienos žmonių bendravimo būdo. Spektaklis „X“ kalba apie tai, kad mes net nenutuokiame, kas iš tiesų su mumis vyksta – matome tik tai, ką norime matyti, girdime tik tai, ką norime girdėti. Be to, bijome išeiti iš savo komforto zonos ir apsiribojame virtualiu pasauliu, kuris mums tampa saugia erdve. Nors šis darbas ir nėra naujas, „Bičių“ platformos organizatorių paskatinti, prieš šį pasirodymą kūrėjai dar pasitobulino kartu su šokėja bei choreografe Rūta Butkum, tad net ir jį matę žiūrovai gali tikėtis išvysti naujų spalvų.

 

Petras Lisauskas
Petras Lisauskas
Rengėjų inf.

Alinos Melnikovos tapybos paroda „Dare or Dear / Kempinė ir tėkmė“

Lapkričio 23 d. 19 val. galerijoje-namuose „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7–105, Vilnius) atidaroma Alinos Melnikovos tapybos paroda „Dare or Dear / Kempinė ir tėkmė“. Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė.

 

Alinos Melnikovos (g. 1983) kūrinių paviršius sutampa su oda: darbai trikdo kaip nuogas kūnas (nepatogus / erotiškas / susipykęs su idealais), bet neapleidžia ir savumo jausmas. Drobės, iš pirmo žvilgsnio, blyškios, kaskart nustebina poveikio intensyvumu. Šabloniški bendro naudojimo vaizdai atsidūrę menininkės tikrovėse atrodo ironiški, kartais – įžūliai juokingi. Bet visada labai žmogiški. Ne moralės požiūriu. Motyvai kaip kempinė prisigėrę meno istorijos, religijos, televizijos, blizgios spaudos ir interneto vaizdų-vaiduoklių.

Rengėjų inf.

„Kultmisijos“ pristato specialią laidą Leonido Donskio ir Algimanto Kančo atminimui

Antrąjį sezoną LRT „Kultūra“ eteryje rodomoje laidoje „Kultmisijos“ žymiausi Lietuvos intelektualai, visuomenės veikėjai dalinasi savo mintimis apie kultūros reiškinius ir tendencijas. Laidos autoriai šį žanrą apibūdina kaip dokumentines kultūros apybraižas: čia išsakytos mintys skatina pasidomėti giliau, mąstyti plačiau ir dar ilgai išlieka aktualios.

 

Profesorius Leonidas Donskis ir architektas Algimantas Kančas buvo vieni iš ryškiausių šių laidų pašnekovų, visuomet turėjusių savitą požiūrį. „Nors į sumontuotas laidas paprastai patenka tik keletas minučių iš kiekvieno pašnekovo pasisakymų, kad atskleistume ir nufilmuotume įdomiausias mintis, kartais kalbamės po valandą ar ilgiau. Mus visuomet riboja laidos laikas, todėl sunkiausiu uždaviniu tampa atsirinkti, ką parodyti žiūrovams, o ką pasilikti savo archyvams. Kai per tokį trumpą laiką netekome dviejų nepaprastai iškilių žmonių, jau tapusių legendomis, nusprendėme, kad negalime jų minčių turėti tik sau – sudėjome jas į specialią laidą „In Memoriam prof. L. Donskiui ir A. Kančui“, – pasakoja „Kultmisijų“ režisierius Gintaras Šeputis.

Profesorius Leonidas Donskis. Organizatorių nuotr.
Profesorius Leonidas Donskis. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Pristatomas Vilniaus garsų žemėlapis – naujas būdas pažinti sostinę

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 13 val. 30 min. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre (Gedimino pr. 42), visuomenei bus pristatytas Vilniaus garsų žemlėlapis Ltsounds.com – pirma tokio pobūdžio internetinė platforma Lietuvoje.

 

Internetinis Vilniaus garsų žemėlapis – 2016 m. pradėtas tęstinis projektas, kuriame publikuojami skirtingų miesto vietų garsai: lauko, pastatų erdvės, gamtos, žmonių, transporto, bažnyčių ir pan. Šis „akustinių nuotraukų albumas“, tikimasi, bus svarbus informacijos šaltinis visiems besidominties aplinkos garsais, talkins antropologiniams, sociologiniams, kultūros ir miesto tyrimams, skatins domėjimąsi garsine aplinka ir jos puoselėjimą. Panašius garsinius žemėlapius turi tokie didieji pasaulio miestai, kaip Paryžius, Londonas, Monrealis, Niujorkas ir kiti.

Rengėjų inf.

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Ilgesys“


,,Ilgesys” (ispaniškai „Anhelo“) yra Madride reziduojančios lietuvės šokėjos Ugnės Dievaitytės ir ispanų kilmės menininko Koke Armero kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas, apibendrinantis jų domėjimąsi D. Goleman ir kitų mokslininkų, tiriančių emocinį intelektą, naujausiais tyrimais bei paieškas, kaip skirtingos emocijos atsispindi per fizinio kūno išraiškas ir formas. 

Spektaklyje vaizduojamas perėjimas nuo instinktyvios, pasąmoninės žmogaus būties iki kasdienių buitinių išgyvenimų ir sąmoningo realybės suvokimo. Pradžioje šokėjų kuriami gyvi skulptūriniai vaizdiniai, atspindintys žmogų kaip gyvūną,  atveda stebėtoją į jausminių vaizdinių realybę. Sapniškas, surrealus pasaulio vaizdavimas po truputį tampa vis racionalesnis. Antroje spektaklio dalyje šokėjų judesiai įgauna kasdienes, atpažįstamas formas. „Ilgesys“ – tai dviejų žmonių kelionė nuo sapniško pasaulio į realybę, iš pasąmoninių gelmių į sąmonės šviesą. Šios kelionės trukmė iš anksto nežinoma, čia svarbiausia – apsisprendimas tai daryti kartu.

 

Rengėjų inf.

„Vilnius Mama Jazz“: pasaulio džiazo pulsas sostinėje

Lapkričio 17–20 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis „Vilnius Mama Jazz“ festivalis jau penkioliktąjį kartą kaitins džiazo gerbėjų širdis. Šiemet tai žada vieną rimčiausių kultūros nuotykių rudeniškai nusiteikusiame Vilniuje. Įvairiose festivalio erdvėse stebins ne tik pripažintos pasaulio džiazo žvaigždės, bet ir drąsūs, talentingi naujokai. Visa tai taps aktyviu muzikos kūrėjų, klausytojų, kritikų, eruditų dialogu bei įkvepiančiu geros energijos proveržiu Vilniui ir jo svečiams.

 

„Vilnius Mama Jazz“ vyksmo centre – daugiau negu šimto dalyvių muzika, kuri demonstruos naujausias džiazo madas ir muzikos tendencijas. Lenkiškų šaknų turintis Kanados trimitininkas ir kompozitorius Jacques’'as Kuba Seguinas, savo šalyje pelnęs džiazo atradimo prizą – vienas iš daugelio, kurie žymi aukštai iškeltą festivalio kokybės kartelę.

  < PUSLAPIS IŠ 530  >>> Archyvas