Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Teatrinis ritualas, skirtas tik moterims ir jų pojūčiams, nuo gegužės 10 d. sukvies kaunietes į Kauno miesto kamerinio teatro skliautinį rūsį. Pojūčių teatras ir jo sumanytoja bei įkūrėja režisierė Karolina Žernytė, teatrą kurianti ne scenoje, o žiūrovo sąmonėje, kviečia moteris leisti sau nors trumpam pabūti savimi. Kvapais, garsais, judesiu, skoniu nusivalyti kasdienį grimą, o gal net atlikti vidinės savo odos „peelingą“ teatriniame rituale „Atvira oda“.

Ritualu spektaklis vadinamas neatsitiktinai – jis neskirtas žiūrėjimui, o skirtas patyrimui. Pojūčių teatro ir Kauno miesto kamerinio teatro merginos kartu su „Atviros odos“ dalyvėmis tyrinės savo prigimtį per kasdienius ir archajiškus ritualus. Anot režisierės Karolinos Žernytės, „tai – savotiška jausminė moterų pirtis, kur gera būti savimi tarp savų. Tekėti kaip upei su begale nematomų tamsių srovių, niūniuoti ir kikenti, užuosti savo odos poras“. Karolina kalba apie mūsų tikrąją, vidinę odą, kurią „užsiauginome storą arba randuotą, bet kuri vis dar yra be galo jautri, gebanti klausyti, atjausti, džiuginti“. Režisierė kviečia nusivalyti kasdienį grimą ir leisti sau pabūti jautriomis, stipriomis, smalsiomis – tiesiog pabūti moterimis. 

Rengėjų inf.

Nuo gegužės 6 d. per Lietuvą keliaus naujas Austėjos Vilkaitytės šiuolaikinio šokio spektaklis – „Išoriniai pojūčiai”. Gegužės 6 d. premjera įvyks Marijampolės dramos teatre, 20 d. Klaipėdos dramos teatre, 24 d. „Menų spaustuvėje” Vilniuje. Ilgai brandinto kūrinio, kurio eskizas buvo pristatytas 2015 m. Šiuolaikinio meno centre, choreografija kurta ne tik režisierės, bet ir atlikėjų – Eglės Nešukaitytės, Juditos Stundžytės, Kristinos Marijos Kulinič, Ievos Jackevičiūtės.

Austėjos Vilkaitytės šiuolaikinio šokio spektaklis „Išoriniai pojūčiai“ Lietuvos šokio lauko kontekste pasirodo kaip kūrybinis veiksmas, jungiantis ir ieškantis ribų, kuriose tirpsta žanrai, profesionalus ir megėjišku laikomas šokis. Choreografija veikia kaip laiko, erdvės, kūnų ir objektų kompozicija, kurioje skamba autorės klausimas apie paties šokio esybę. Šis klausimas tiriamas spektaklio kūrimo ir pristatymo procesuose, kurių metu kūrinys jo dalyvėms yra tapęs terapiniu veiksmu.

Rengėjų inf.

Kviečiame aplankyti 2017 m. gegužės 4–26 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamąją parodą „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“.
 
XX a. pab., dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai pasiekė kulminaciją, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai pakėlė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais stojo ne tik į tam tikras struktūras organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriais buvo tūkstančiai jokioms struktūroms nepriklausančių žmonių. Tuo pačiu metu 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kuri įteisino grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą.
 
Šios, piliečių savanoriškumo principu suformuotos, tarnybos pagrindiniai tikslai ir funkcijos buvo saugoti svarbius valstybinius, ūkio objektus, padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą, gresiant valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą. Nuo 1993 m. SKAT taip pat vykdė karo prievolininkų registraciją, šaukimą, atsargos prievolininkų apskaitą, atliko mobilizacines užduotis. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, KASP perėjo nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos.

Savanorių pajėgos saugo šalies gynybinius objektus, o krizės ir karo metu – strateginius šalies objektus, administruoja kariuomenės rezervą, rengia specialistus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose, ekstremaliais atvejais teikia paramą gyventojams bei yra pasirengę priimti paramą iš užsienio valstybių.
 
Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyrius, parodos dailininkė – Rasa Gricienė.

(informacija iš www.kariuomene.kam.lt)

Rengėjų inf.

Gegužės 8 d., pirmadienį, 10 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kartu su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi organizuoja Spaudos pusryčius, kuriuose bus paskelbtas 2017 m. Kalbos premijos nominantas.

Renginys skiriamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygų dienai paminėti. Jame dalyvaus Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė.
Renginyje koncertuos Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dainavimo katedros docento Deivido Staponkaus ir prof. Astos Krikščiūnaitės studentai. Renginį ves Juozas Šalkauskas.
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija įsteigta 2003 m. Seimo nutarimu, pasitinkant spaudos atgavimo 100-metį.
 
Papildoma informacija:
Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja
Lina Skeberdytė, tel. (8 5) 239 6715, el. p.  [email protected]

Rengėjų inf.

Gegužės 7 d. 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre ir gegužės 11 d. 19 val., profesionalaus meno namuose „House of Puglu“ Vilniuje, pasirodys plataus meninio profilio sindikatas „Bad Rabbits“, vadovaujamas režisieriaus – Boriso Dauguviečio auskaro laureto –, Agniaus Jankevičiaus. Sindikatas „Bad Rabbits“ pristatys spektaklį-liudijimą „Samurajaus knyga“.

Agnius Jankevičius yra gerai žinomas tiek Vilniaus tiek Kauno teatro gerbėjams. Šiemet menininkas už netradicinės formos spektaklį – instruktažą „Maištas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) bei spektaklį pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „DreamWorks“ („Mens Publica“, VDU teatras, Kauno miesto kamerinis teatras) buvo apdovanotas „Fortūnos“ statulėle kaip geriausias 2016 metų režisierius. Taip pat už jau paminėtą spektaklį – insktruktažą „Maištas“ ir spektaklį – prezentaciją „Ledas“ pagal to paties pavadinimo Vladimiro Sorokino romaną (Lietuvos rusų dramos teatras), buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui kaip geriausias metų režisierius. 

Rengėjų inf.

Gegužės 12–20 d. vyksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ turi paruošęs staigmenų. Be svečių iš užsienio, šokio gerbėjai išvys ir lietuvių kūrėjų pasirodymus: urbanistinio šokio teatro „Low Air“, jaunųjų kūrėjų Gretos Grinevičiūtės ir Agnietės Lisičkinaitės, šokio teatro „Exodus“. Savo naujausią spektaklį „Agonija“ pristatys 20 metų jubiliejų švenčiantis Vyčio Jankausko šokio teatras.

Apie kokią agoniją kalbama spektaklyje?

Gegužės 19 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje festivalio svečiai išvys nuotaikingą šiuolaikinio šokio spektaklį „Agonija“. Jame įvairios šokio / judesio, šviesos, gyvo ir fonograminio garso manipuliacijos kuria magišką erdvę, kurioje žmonės ir daiktai patiria įvairias trasformacijas, įgauna naujus, jiems neįprastus pavidalus, funkcijas ir reikšmes.

Rengėjų inf.

Kas antrus metus prieš ir per tarptautinę šokio dieną – balandžio 29-ąją – vykstantis tarptautinis studentų šiuolaikinio šokio festivalis „Shock academia“ savo duris atvers jau penktąjį kartą. Šiemet renginio organizatoriai džiaugiasi ypatinga užsienio svečių gausa – per tris vakarus, balandžio 27, 28 ir 29 d., pasirodys ne tik šokėjai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos.

Paskutinį balandžio savaitgalį savo kūrybinius darbus parodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choreografijos magistrantūros absolventės Viktorija Bobinaitė ir Silvija Navardauskaitė bei užsienio aukštųjų mokyklų – Miuncheno scenos menų akademijos, Edge Hill universiteto, Talino universiteto, Latvijos menų akademijos ir Krokuvos Ludwiko Solskio valstybinės dramos akademijos studentai ir absolventai. 

Rengėjų inf.

Neringos muziejai maloniai kviečia pamario gyventojus ir svečius į menininko Vytauto J. Kavaliausko medžio skulptūrų parodos „Skulptūros“ šventinį atidarymą, kuris vyks gegužės 5 d., 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida).

Ši paroda, tokiu lakonišku ir simboliniu pavadinimu, kvies visus įsiklausyti į jūros dovanų – „laiškų“ eilutes, įrėžtas medžio kūne, kurias skulptorius jautriai ir sąmojingai bando mums iššifruoti. Visos skulptūros, kurias išvysite parodoje, sukurtos ypatingo dueto – jūros ir Vytauto J. Kavaliausko rankų.
Neringoje gyvenantis Vytautas Juozas Kavaliauskas pasirinko savitą kūrybos kelią: vaikšto jūros pakrante ir renka po audrų į krantą išmestus medžio gabalus – savotiškus „laiškus“. Jų keliones ir istorijas liudija randai, lūžiai, gilios raukšlės, nugludintos formos – užkoduotos „laiško“ eilutės.
Vėliau, ilgai žvelgdamas į kiekvieno jūros padovanoto medžio kūną, panirdamas į bendravimą su juo, kūrėjas bando perskaityti atplukdytą žinią: vietomis atsargiai nuimdamas apnašas, tobulindamas jūros druskos prisodrintą medžio „rūbą“. Kartais jūros „laiškų“ formos modeliuojamos, kartais paliekamos pirmapradės, taip bandant atskleisti „pamatytą“ skulptūros visumą, jos prigimtį, spalvas, tekstūros grožį ir įvairovę.

Paroda bus eksponuojama iki š.m. birželio 15 d.

Rengėjų inf.

Šį penktadienį atidaroma personalinė lietuvių menininko Das Vegas „Frozen Fraction” paroda Stokholme. Ji vyks įspūdingoje buvusio atominio reaktoriaus erdvėje – Reactor Hall, kuris jau daugelį metų yra uždarytas ir atiduotas meno ir kultūros projektų ekpozicijoms. Ši erdvė, esanti miesto centre, bet giliai po žeme, tapo Das Vegas specifinio vietos meno projekto integralia dalimi.

Paroda yra dalis didesnio „Meno vertė” projekto dalis, kuris tyrinėja dviejų polių: kūrybos industrijos ideologijos ir jos kritikos, siekiančios išlaisvinti patirtį, sankirtą. Menininkas ieško sintezės tarp dviejų priešingų vertybinių paradigmų – meno kaip vartojimo objekto ir meno kaip estetinės vertybės. Kartais šių skirtingų pasaulių verčių skalės persipina ir jų funkcijos etiškai toleruojamos. Naujai vertinant, iškeliamos moralinės ir estetinės vertės, kurias projekto lankytojas kviečiamas permąstyti.

Projekte per tiesmuką „skaičių“ pasaulio propagavimą meno kontekste yra kuriama nauja raiška, kurios elementai tampa ekonominės terpės ir jos skambių atgarsių meno (rinkos) pasaulyje atvira kritika. Šiame kritiniame kontekste, ekonominės struktūros yra matomos kaip uzurpuojančios kūrybinį potencialą ir iš esmės sukurtos tam, kad tikrosios meninės vertybės nebūtų kvestionuojamos, o ekonominiai simboliai taptų kūrybine medžiaga. Visas projektas yra tarsi didelė parabolė, kurioje įžvelgtinos dichotominės paralelės tarp meno ir medijų pasaulių, tarp natūralaus gyvenimo ir technologinės agentūros, tarp meninės išraiškos ir griežtų mokslinių žinių, tarp genijaus statuso ir socialinio tinklo teorijų.

Abstrakcija per skaičius taip pat gali būti suvokiama kaip vienas iš šiuolaikinio pasaulio, kuriame pasitikėjimas skaičiais sparčiai auga, semiotinių ženklų. Šiuo projektu siekiama sukurti koncepciją apie postabstrakciją kaip sąlygą reikštis naujoms šiuolaikinio pasaulio ir šiuolaikinio meno sintezėms. Projekte šiuolaikinio skaitmeninio pasaulio kritika pasireiškia per duomenų ir skaičių apraiškas. Kvestionuojamas eksponentiškai stiprėjantis šiuolaikinio pasaulio pasitikėjimas skaičiais ir duomenimis, jų įtraukimas į kasdienį pasaulį suabstraktinant ir unifikuojant viską, kas nėra skaičius ar anksčiau nebuvo suvokiama kaip galimybė užkoduoti ir suskaitmeninti – per laikrodinį laiką, medijų archeologiją, algoritminį apdorojimą, kompiuteriją, quantified-self judėjimą ir kita.

Das Vegas meno darbai eksponuojami įvairiose šalyse, nuo meno karjeros pradžios 1996 metais darbai buvo eksponuoti daugiau nei 120 ekspozicijose, įskaitant Manifesta bienalę, File meno festivalį San Paule, Video-Brazil meno festivalį, Stambulo meno bienalę, Modernaus meno muziejus Stokholme, Šiuolaikinį meno centrą Vilniuje, INTRO meno centrą Vilniuje, Hiusbi meno centrą Stokholme, ir kitur.

Pagrindinis Das Vegas meninės veiklos laukas – autorystė ir institucinė kritika, naudojant ir tradicines, ir rafinuotas priemonės, medijas, technologijas. Paskutiniųjų metų darbai sietini su postabstrakcija, kuri atsiveria įvairiais būdais, kaip sąlyga kurti šiuolaikiniame pasaulyje apskritai. Taip pat dažnai dirba interaktyviai, įtraukdamas žiūrovus į meno kūrimo procesus, „nulaužiant“ mūsų kasdienių įrenginių naudojimą, abstrahuojant aplinką ir kt.

Frozen Fraction, vernissage 18 val., penktadienis, 2017 04 28. Reactor Hall, R1, Drottning Kristinas väg 51.

R1 Experimental Performance Space
Drottning Kristinas väg 51, Stockholm
The Royal Institute of Technology
Map: https://www.kth.se/places/room/id/2cf1cb78-208e-424a-a931-7ce01e80e624

Reactor Hall space: https://en.wikipedia.org/wiki/R1_(nuclear_reactor)

The project Art Value: http://simbelis.com/media-art-projects/art-value/

Das Vegas artist: http://www.dasvegas.net

Rengėjų inf.

Birželio 8-11 dienomis „Litexpo“ vyksianti tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“ skelbia savanorių atranką  ir į savo komandą kviečia prisijungti atsakingus, komunikabilius, kūrybingus bei nebijančius iššūkių meno mylėtojus.

Didžiausio vizualiųjų menų renginio  Baltijos šalyse „ArtVilnius‘17“ organizatoriai ir šiais metais planuoja pakviesti daugiau nei 50 savanorių. Jie prieš mugę ir mugės metus padės koordinuoti atvykstančius užsienio svečius, menininkus bei galerininkus, mugės ekspozicijų stendus, dirbs informaciniuose centruose sutinkant meno mugės lankytojus, kurių vien praėjusiais metais buvo 21 tūkst.

Pasak „ArtVilnius‘17“ vadovės Dianos Stomienės, savanoriavimas mugėje yra puiki galimybė iš arti susipažinti su šio renginio organizavimu, įgyti patirties ir užmegzti tarptautinius kontaktus. „Šiais metais meno mugė „ArtVilnius‘17“ vyksta jau aštuntą kartą, visus tuos metus neapsėjome be savanorių pagalbos. Džiaugiamės, kad dauguma iš jų pas mus sugrįžta kasmet. Ne vienas savanoris meno mugės metu užmezgė naudingų kontaktų ir net gavo darbo pasiūlymų“, – teigia D.Stomienė.

Aštuntoje meno mugėje „ArtVilnius‘17“ dalyvaus daugiau 50 meno galerijos iš 12 pasaulio šalių. Šiemet meno mugės akcentu taps videomenas, nes specialiai iš Bonos (Vokietija) bus atvežta garsaus festivalio „Videonale“ kūrinių kolekcija. Į Vilnių iš Krokuvos vėl atkeliaus Šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK projektas. Ypatingasis mugės partneris „Lewben Art Foundation“ pristatys išskirtinę kolekciją, kurioje – garsių užsienio menininkų kūriniai. Įsigyti pirmąjį meno kūrinį įkvėps jaunojo kolekcininko stendas.

Jau tradicine tapusi didelių gabaritų skulptūrų, instaliacijų ir perfomansų paroda „Takas“ šiais metais pristatys daugiau nei 30 menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos. Meno mugės metu vyks edukacinė programa vaikams, jaunimui ir suaugusiems „Tarp kūrėjų“, ekskursijos po mugės ekspoziciją su menotyrininkais, susitikimai su menininkais.

„ArtVilnius‘17“ organizatoriai laukia savanorių anketų iki gegužės 15 dienos ir kviečia jas užpildyti meno mugės puslapyje artvilnius.com arba meno mugės „Facebook“ paskyroje.

Kontaktai žiniasklaidai:

Karolina Tomkevičiūtė
„ArtVilnius‘17“ komunikacijos vadovė
+ 370 603 36217
[email protected]